Girios oš! Šiandien 33 Lietuvos organizacijos, įmonės ir iniciatyvos, taip pat mokslininkai ir ekspertai skelbia, kad susibūrę į „Girių spiečių“ veiks kartu, kad pasiektų gamtai palankios ir subalansuotos miškų politikos. 

Jau ne vienerius metus plyni miškų kirtimai kelia susirūpinimą ir nepasitenkinimą. Visuomenę ypač liūdina kirtimai saugomose teritorijose, šalia gyvenviečių ir žmonių poilsiui skirtų vietų, kur einama ar važiuojama pabūti gamtoje, o ne kirtavietėse. Gamtos specialistams susirūpinimą kelia tai, kad miškams neleidžiama pasiekti gamtai vertingiausio amžiaus, gamtinės buveinės yra blogos būklės, biologinė įvairovė menksta. 

2020 m. Seimo rinkimuose, reaguodamos į visuomenės judėjimus, kone visos partijos savo programose minėjo miškus. Po rinkimų buvo suplanuota sukurti Nacionalinį miškų susitarimą, Miškų strategiją ir keisti teisės aktus. Buvo galima tikėtis, kad visuomenė bus išgirsta ir miškų politika nebebus formuojama tik „į vienus vartus“. Visgi šiandien matome, kad visuomenei nurimus ir laukiant pokyčių, jie nevyksta. Nors dalinis Nacionalinis miškų susitarimas pasiektas, politikai neįsipareigoja jo įgyvendinti. Miškų strategija nė nepradėta kurti. Aplinkos ministerijos parengta nauja LR Miškų įstatymo redakcija miškų politiką žada paversti dar labiau ūkine. Nesutinkame su tuo. Todėl buriamės į „Girių spiečių“, kad būtume išgirsti ir miškų politikoje pagaliau įvyktų reikiami pokyčiai.

Prie „Girių spiečiaus“ jau prisijungė Lietuvos ornitologų draugija, VšĮ „Sengirės fondas“, Gamtos gidai, Miško terapijos ir edukacijos centras, Šimonių girios bendruomenė, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas, Piliečių iniciatyvinė grupė Šernų miškui išsaugoti, Vokės bendruomenė, Girulių bendruomenė, Lietuvos entomologų draugija, asociacija „Gyvo Žalio“, asociacija „Lietuvos tamsioji bitė", Aplinkosaugos koalicija ir kitos organizacijos, įmonės ir iniciatyvos. Mūsų skaičius toliau auga! Itin svarbu ir tai, kad prie „Girių spiečiaus“ jungiasi mokslininkai ir ekspertai: geografai, botanikai, klimatologai, aerobiologai, dirvožemininkai. Formuojant miškų politiką dažnai pasitelkiamas tik miškininkystės mokslas, o kitų sričių mokslininkų ir ekspertų argumentai dėl įvairių priežasčių ignoruojami. „Girių spiečius“ sieks, kad miškų politika būtų įvairiapusė.

„Girių spiečius“ sieks, kad 

• gamtos apsaugai skirti miškai užimtų pakankamus plotus (30 proc. miškų būtų skirti ekosistemų apsaugai) ir užtikrintų realią vertybių apsaugą bei atsikūrimą;

• miškų politika įgalintų miškus švelninti klimato krizę, kartu užtikrindama, kad klimato krizės sprendiniai nesikirs su biologinės įvairovės krizės sprendiniais;

• didėtų socialinių ir rekreacinių miškų plotai, jų teikiamos naudos (20 proc. miškų skirti socialiniams, rekreaciniams ir kultūriniams poreikiams);

• būtų plėtojama ir stiprinama nemedieninė miškų ekonomika;

• miškų politika būtų formuojama ir vykdoma remiantis visapusiškomis mokslo žiniomis, informuojant ir įtraukiant visuomenę.

Su „Girių spiečiaus“ pamatiniais priesakais galima susipažinti čia https://www.giriuspiecius.lt/