ES Gamtos atkūrimo reglamentas – žmogui, gamtai ir planetai 

2023-04-03

Šiemet Europos Parlamente derinamas ir turėtų būti priimtas Gamtos atkūrimo reglamentas („Europos parlamento ir Tarybos reglamentas dėl gamtos atkūrimo“). Šiuo Reglamentu turi būti užtikrinta, kad degradavusios Europos gamtos ekosistemos atsikurtų ir vėl teiktų ekosistemų paslaugas. Ypač daug dėmesio skiriama ekosistemoms, sugeriančioms anglį, bei ekosistemoms, atliekančioms svarbų vaidmenį mažinant stichinių nelaimių poveikį. 

Dėl intensyvios žmonių veiklos gamtoje įvyko daug pokyčių: šyla klimatas, sunyko natūralios gamtinės buveinės, sparčiai nyksta biologinė įvairovė. Žmonija yra priklausoma nuo planetos temperatūros ir gamtinės aplinkos. Naikindami gamtą mes ne tik pjauname šaką, ant kurios sėdime – mes mariname medį, kurio syvais mintame. 

Tikslai 

Reglamentu siekiama atkurti sveikas ekosistemas ES suasumos ir jūrų teritorijose bei susigrąžinti ir išsaugoti biologinę įvairovę, kad žmonės galėtų gyventi sveikoje aplinkoje, galėtų naudotis ekosistemų teikiamomis paslaugomis: švariu vandeniu, maistu, oru, galėtų pasitelkti gamtą saugodamiesi nuo ligų protrūkių ir stichijų.  

Reglamente iškelti siekiai apima šias pagrindines kryptis: 

• Pakankamas saugomų teritorijų tinklas. Iki 2030 m. bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų turi būti saugomos, juose taikoma gamtos apsaugos politika turi užtikrinti esamų vertybių išlikimą. Šiuo metu 17,64 % Lietuvos teritorijos įtraukta į saugomų teritorijų tinklą.  

• ES svarbos natūralių buveinių apsauga ir atkūrimas. Reglamentas griežčiau įpareigoja ES nares užtikrinti ES teisės aktais jau saugomų šlapžemių, miškų, pievų, upių ir ežerų, viržynų ir krūmynų bei kitų natūralių buveinių apsaugą ir atkūrimą. Lietuvoje tik 12 proc. ES svarbos buveinių ir tik 36 proc. ES svarbos rūšių būklė yra gera.  

• Vabzdžiai apdulkintojai. Iki 2030 m. turi būti sustabdytas apdulkintojų populiacijų mažėjimas ir pereita prie apdulkintojų populiacijos didėjimo. Apdulkintojų populiacijų gausos duomenys turi būti reguliariai renkami, vadovaujantis nustatytais metodais. Lietuvoje apdulkintojų populiacijos indeksas iki šiol nevertinamas. 

• Miško ekosistemos. Miškuose turi gausėti stovinčios ir gulinčios negyvos medienos, nevienodo amžiaus medžių, miškai turi jungtis tarpusavyje, turi didėti įprastų paukščių gausa ir miškų pajėgumas kaupti anglį. Lietuvoje vis dar vykdoma intensyvi ūkinė miškininkystė, dėl kurios negyvos medienos miškuose stinga, miškų įprastų paukščių indeksas neskaičiuojamas, miškų kaupiamos anglies kiekis mažta. 

• Miestų ekosistemos. Miestų žaliosios erdvės plotas ir medžių lajų danga turi nemažėti, o nuo 2040 m. įsipareigojamą ją didinti. 

• Žemės ūkio ekosistemos. Turi didėlti pievų drugių ir kaimiškų vietovių įprastų paukščių indeksai, organinės anglies atsargos dirvoje, žemės ūkio žemėje turi daugėti didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų. Šiuo metu pievų drugių indeksas Lietuvoje neskaičiuojamas, o kaimiško kraštovaizdžiuo paukščių indeksas per 20 metų sumažėjo per pusę. 

• Jūrų ekosistemos. Turi būti atkurtos jūrų buveinės ir jūros augmenijos bei gyvūnijos gausa. 

• Upių ekosistemos. Upių tėkmė turi būti išlaisvinta nuo dalies užtvankų. 

Teisiškai privalomas įgyvendinimas 

Reglamentu ES narės įsipareigos imtis ekosistemų atkūrimo veiksmų ir numatys aiškius apibrėžtus gamtos atkūrimo uždavinius bei terminus jiems pasiekti rengdamos nacionalinius gamtos atkūrimo planus.  

To reikia, nes: 

1) ES gamtinių buveinių būklė blogėja iki šiol, nors atkurti 15 proc. nualintų buveinių buvo numatyta dar 2011-2020 m. strateginiuose ES planuose;  

2) ankstesniuose ES dokumentuose kelti savanoriški, o ne teisiškai privalomi tikslai, nedavė rezultatų. Lietuvos gamtos būklė nėra išimtis – daugelis rodiklių yra blogi. 

Gamtos atkūrimui reikia visų valstybių dalyvavimo ir kuo didesnio žmonių įsitraukimo. Deja, dalis žmonių linkę mąstyti „po manęs nors ir tvanas“. Nors esami pokyčiai gamtoje atsisuka prieš mus jau dabar, o artimoje ateityje atsisuks dar labiau, dešimtmečius yra delsiama atsisakyti gamtą alinančių ūkininkavimo, miškininkystės, žvejybos ir kitokių veiklų praktikų, netgi neigiama pati gamtai daroma žala. Ir šiuo metu yra siekiančių sumažinti Gamtos atkūrimo reglamento ambicingumą. Todėl yra reikalingas visuomenės dėmesys ir įsitraukimas.