Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

DĖL LR MIŠKŲ ĮSTATYMO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

Oficialus raštas

2023-07-27

Teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų, pateiktų el. paštu 2023 m. birželio 28 d. raštu Nr. D8(E)-3918, o taip pat skelbtų TAIS sistemoje[1].

Mūsų vertinimu, teikiamas naujos redakcijos Miškų įstatymo projektas (toliau - Projektas) yra vienpusiškas, orientuotas į miškų eksploatavimo medienai ruošti poreikius. Nauja redakcija parengtas Miškų įstatymas (toliau - Įstatymas) išlieka Miškų ūkio įstatymu, nesprendžia įsisenėjusių problemų ir neatliepia šių dienų miškotvarkai ir miškininkystei keliamų uždavinių. Įstatymo projektas turi būti iš esmės taisomas, o įsisenėjusias problemas siūlome nedelsiant spręsti mažesnės apimties į šias problemas orientuotais Įstatymo pakeitimais, jei ši Įstatymo projekto redakcija nebus operatyviai pakeista.

Šiandien reikalingas kompleksiškas naujo požiūrio Miškų įstatymas. Juo turėtų būti kuriamos sąlygos ne tik miškų ūkiui vystyti, bet ir kitoms įvairiapusėms visuomenei reikalingoms  miško naudoms tinkamai plėtoti ir miškams, miškų ekosistemoms saugoti. Jis turėtų reglamentuoti ne tik miško eksploatavimą, bet ir ekologinių bei socialinių miško funkcijų klausimus. Projekte pasigendame rekreacinių, kultūrinių miško išteklių įvardijimo ir reglamentavimo, sengirių apsaugos, gamtiškos miškininkystės sampratos įteisinimo ir daugelio kitų šių dienų miškininkystei aktualių temų.

Nors teigiama, kad įstatymo pakeitimais siekiama įgyvendinti ES miškų strategiją[2] ir Nacionalinio miškų susitarimo (toliau - NMS) nuostatas[3], tačiau mūsų atlikta net ir preliminari analizė rodo, kad siūlomi pakeitimai neatliepia šių dokumentų nustatytų krypčių, pasiektų susitarimų (žr. I priedą).

Simptomiška, kad Projekte siūloma įteisinti pasenusią iki nepertraukiamo medienos tiekimo susiaurintą darnumo sampratą: “Miškai turi būti tvarkomi pagal nepertraukiamo naudojimo principą, kad mediena bei kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo”. Tokia samprata neturi nieko bendro su darniu miško naudojimu ir iš esmės prieštarauja ES miškų strategijoje cituojamai tvarios miškotvarkos sampratai:  “Tvari miškotvarka – tai miško žemės priežiūra ir naudojimas tokiu būdu ir mastu, kad būtų išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, pajėgumas atsinaujinti, gyvybingumas ir galimybė dabar ir ateityje atlikti svarbias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasaulio lygmenimis, nedarant žalos kitoms ekosistemoms.”

Teikiamu Projektu išlaikomas ir net sustiprinamas ūkinės, į medienos ruoštą orientuotos miškininkystės ekspertų dominavimas formuojant miškų politiką ir planuojant veiklas. Dar daugiau, iš bendrosioms miško reikmėms skirtų lėšų leidžiama kurtis tik privačių miškų savininkų asociacijoms ir kooperatyvams, ignoruojant kitas suinteresuotas šalis. Ironiška, kad pagal šį Projektą privataus miško savininkai neturėtų prievolės prisidėti surenkant bendrųjų reikmių lėšas.

Visos šalies, jos visuomenės labui būtina, kad miškų plėtra, naudojimas ir apsauga būtų planuojama ir derinama visuose lygmenyse.  Ūkinių ir kitų veiklų miškuose planavimas turi atliepti integruotą požiūrį ir derėti su kitų sričių poreikiais bei teritoriniais sprendiniais. Tuo tarpu Projektu ignoruojama bendra visoms šalies sritims taikoma teritorijų planavimo logika, mažinamos teisinės galimybės kitų sričių specialistams ir visuomenei įsitraukti į sprendimų priėmimą. Nesuprantama, kodėl Projektu eliminuojamos galiojančios nuostatos, susijusios su specialiuoju miškų planavimu, atsisakoma platesnio miškų planavimo dokumentų sistemos ir atskirų planavimo dokumentų tipų pristatymo, koncentruojantis tik į vidinės miškotvarkos projektus.

Nepritariame siūlomai idėjai, kad miškų grupių priskyrimas vyktų vien tiesmuku teisės aktų įgyvendinimu. Teritorijų planavimo sistema žymiai labiau užtikrina tarpdisciplininių komandų bendradarbiavimą ir įvairių sričių kompetencijų taikymą, kvalifikacijos kėlimą, reikalauja atsižvelgti į vietos socialinius, kultūrinius ir ekologinius poreikius, laikmečio specifiką, suinteresuotų grupių nuomonę, politinę valią, turi įtvirtintus bendruosius kontrolės mechanizmus.

Projektu nesprendžiama įsisenėjusi problema, t. y. II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreacinės paskirties) miškų ploto mažėjimas dėl 2015 m. priimtų Įstatymo pakeitimų. Projekte numatoma, kad ši opi problema būtų sprendžiama tik nuo 2027 m., kuomet įsigaliotų nauja miškų grupių sistema, o tai yra neleistinai vėlai.

Įstatyme trūksta tolygumo ir nuoseklumo. Kaip jau minėta, dalis miškotvarkos uždavinių, ypač susijusių su ekologinėmis ir socialinėmis miško funkcijomis, iš viso nėra minimi, tačiau skyriai aprašantys miškų ūkio pareigybes ir jų veiklos reglamentavimą (“Miškotvarkos projektų rengėjai”, “Miško dauginamosios medžiagos tiekėjai ir jų veiklos reglamentavimas” ir “Nepriklausomų medienos matuotojų veiklos reglamentavimas”) 26 puslapių dokumente užima net 5 puslapius.

Projekte yra siūloma ir naudingų pakeitimų, sprendžiančių esamas problemas. Pavyzdžiui, plynų ir atvejinių kirtimų apribojimas dalyje saugomų teritorijų, tikslesnis kirtimų už elektros oro linijų apsaugos zonos reglamentavimas. Šie svarbūs punktai galėtų ir turėtų būti išlaikomi teikiant mažesnės apimties Įstatymo pakeitimus arba integruoti į iš esmės pakoreguotą Įstatymo projektą.

Atsižvelgdami į šias esmines pastabas, prašome ir siūlome:

1. 1. Miškų įstatymo projektą ir su juo susijusių įstatymų projektus taisyti iš esmės, užtikrinant, kad jis atitiktų visuotinai pripažintą tvarios miškotvarkos, miškininkystės sampratą, apimtų ir numatytų įgyvendinti ES miškų strategijoje nurodytas kryptis, atlieptų NMS susitarimus, nebūtų vienpusiškai orientuotas į miškų ūkį.

Priede I pateikiame ES miškų strategijos (ir NMS susitarimų apžvalgą). Siūlome ES miškų strategiją naudoti kaip pagrindą iš esmės taisant įstatymą.

1. 2. Žinodami, kad Miškų politikoje yra įsisenėjusių problemų, kurių sprendimo negalima atidėlioti, prašome jas spręsti nedelsiant parengiant mažesnės apimties į šias problemas orientuotus Įstatymo pakeitimus.

Priede II pateikiame pradinį mums žinomų neatidėliotinai spręstinų problemų sąrašą.

1. 3. Per mėnesį iš “Girių spiečiaus” bendruomenės surinkome detalius pastebėjimus ir  komentarus pateiktam Projektui. Prašome atsižvelgti į šiuos pastebėjimus taisant Miškų įstatymo projektą.

Pridedame Priedą III su surinktais pastebėjimais ir komentarais Projektui. Pateikiame kaip išnašas/komentarus docx dokumente, atsiųstame iš TAIS sistemos.  

Prašome rugsėjo mėn. surengti susitikimą su “Girių spiečiaus” bendruomene, kad galėtume detaliau aptarti mūsų pateiktas pastabas ir tolesnius kelius peržiūrint Miškų įstatymą, kad būtų atliepiami šių dienų miškotvarkos uždaviniai ir iššūkiai, bei neatidėliojamai sprendžiamos įsisenėjusios problemos.

Priedai:

• PRIEDAS I. Projekto atitikties ES miškų strategijai ir NMS susitarimams apžvalga.

• PRIEDAS II. Pradinis neatidėliotinai Miškų įstatymo pakeitimais spręstinų problemų sąrašas.

• PRIEDAS III. “Girių spiečiaus” bendruomenės pateikti pastebėjimai ir komentarai. Dokumentas “ ANVOK-219 2023-07-27 III priedas - miškų įstatymo projektui surinkti komentarai.docx”.

Šaltiniai: 

[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/f0879851157111eea9b3de7dd350a34e
[2] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/?uri=CELEX%3A52021DC0572
[3] https://nacionalinismiskususitarimas.lt/wp-content/uploads/2022/06/Nacionalinis-susitarimas-del-misku-ateities.pdf

Aplinkosaugos koalicija yra visuomeninio judėjimo “Girių spiečius” dalis, aktyviai dalyvavusi Nacionalinio susitarimo dėl miškų procese. Atstovaujame aplinkosauginiam interesui, siekiame esminių miškų politikos pokyčių: atstatyti balansą ir suderinti ekologinius, socialinius, medieninės ir nemedieninės ekonomikos poreikius, o formuojant miškų politiką ir planuojant - užtikrinti tarpdiscipliniškumą, visų sričių ekspertų, nevyriausybinių organizacijų, kitų suinteresuotas šalių ir plačiosios visuomenės įtrauktį į sprendimų dėl miškų priėmimą. Remiame “Girių spiečiaus” siekius ir pamatinius priesakus Lietuvos miškų naudojimui ir apsaugai (https://www.giriuspiecius.lt/). Raginame atsakingai vertinti klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo krizes.

PRIEDAS II. Pradinis neatidėliotinai Miškų įstatymo pakeitimais spręstinų problemų sąrašas.

Dėl dalies įsisenėjusių problemų pasiūlymus teikėme 2020 m. balandžio 30 d. Seimo Aplinkos apsaugos komitetui. Su pasiūlymais galima susipažinti mūsų svetainėje adresu https://www.akoalicija.lt/veikla/2020-04-30-dėl-miškų-įstatymo-pakeitimo-projekto. Visos šios problemos aktualios ir dabar, todėl pakartotinai jas įvardijame. Dalis problemų yra naujai įvardytos.

Pateikiame pradinį problemų sąrašą, kurį siūlome spręsti neatidėliojant, parengiant mažesnės apimties į šias problemas orientuotus Miškų įstatymo pakeitimus, jei nebus operatyviai iš esmės sutvarkytas teikiamas naujos redakcijos Miškų įstatymas.

1. II grupės, t. y. ekosistemų apsaugos ir rekreacinės paskirties, miškų ploto mažėjimas dėl 2015 m. priimtų LR Miškų įstatymo pakeitimų. Būtina taisyti apibrėžtis nelaukiant 2027 m.

2. Ekosistemų apsaugos miškai (IIA grupė, 9% visų miškų) yra vieni svarbiausių saugant biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, tačiau dabartiniai teisės aktai neužtikrina miškų gamtinės vertės išsaugojimo:

   • Miškų įstatymas neleidžia šios grupės suteikti didžiajai daliai saugomų teritorijų miškų, net jei jie yra svarbūs ekosistemų apsaugai ir apima daug Europos Bendrijos svarbos ar kertinių miško buveinių.

   • Pasiekę gamtinę brandą - pačią vertingiausią stadiją biologinei įvairovei - jie yra kertami atvejiniais arba plynais sanitariniais kirtimais. Taip pat leidžiami intensyvūs tarpiniai kirtimai, kurie ilgam nukelia gamtinių vertybių įsikūrimą.

   • Po kirtimų, kaip ir ūkiniuose miškuose, galioja tie patys medynų atkūrimo reikalavimai, t. y. miškas turi būti atsodinamas, jei pats pakankamai neatželia.

   • IIA grupė neužtikrina sąlygų gamtinę brandą pasiekusiems miškams natūraliai augti ir vystytis. Tai labai svarbu išlikusiems gamtiškai vertingiausiems brandiems miškams, besiformuojančioms sengirėms.

3. Rekreaciniai miškai (IIB grupė) yra svarbūs užtikrinant socialines, kultūrines ir dvasines miško funkcijas, tačiau Miškų įstatymas neleidžia suteikti šios grupės daliai šioms reikmėms svarbių miškų. IIB grupės miškai gali būti iškirsti atvejiniais ar ženkliai paveikti intensyviais tarpiniais kirtimais.

4. Saugomų teritorijų paskirtis – kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių apsauga, bet didelė dalis saugomų teritorijų miškų nėra apsaugoti nuo neigiamo intensyvių kirtimų poveikio, nes yra priskirti ūkinės paskirties miškų grupėms (III ir IV grupės, kurios sudaro apie du trečdalius saugomų teritorijų miškų). Kol vyksta diskusijos dėl miškų politikos krypčių, Miškų įstatymas nenumato jokių kirtimų apribojimų, todėl kirtimai vykdomi, o gamtos ir kultūros vertybės prarandamos negrąžinamai.

5. “Energijos skirstymo operatorius” (ESO) vykdo intensyvius ištisų medynų juostų kirtimus už Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų elektros oro linijų apsaugos zonų, savininkams nepalieka teisės paveikti ar pakeisti sprendimo, iškirstų medynų niekaip nekompensuoja. [Patikslinimas: kirtimai vykdomi nustatytose elektros oro linijų apsaugos zonose, tačiau išvalant plačiau nei nustatytas proskynų dydis]

6. Miškuose draudžiamos biologinės įvairovės išaugojimui svarbios veiklos, tokios kaip ganymas. Suderinus veiklų sąrašą su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, svarbu užtikrinti šių veiklų galimybes miškuose biologinės įvairovės išsaugojimo tikslais. 

7. Nepakankamos kompensacijos ir paskatos savininkams už veiklos apribojimus ar prisiimamus didesnius įsipareigojimus.

8. Skaidrumo, daugiadiscipliniškumo ir įtraukumo problemos su miškotvarkos projektais. Juos rengiant dominuoja miškų ūkio ekspertai, visuomenė įtraukiama tik vėlyvuose etapuose, kai  priimtus sprendimus sunku pakeisti. Miškotvarkos projektai iki šiol nėra viešai skelbiami.