LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
Kopija
LR Aplinkos ministerijai
LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui
Oficialus raštas
2023-08-17
Kreipiamės dėl LR Vyriausybės nutarimo „DĖL METINĖS VALSTYBINIŲ MIŠKŲ PAGRINDINIŲ MIŠKO KIRTIMŲ NORMOS 2024–2028 METAMS PATVIRTINIMO“ projekto, paskelbto TAIS sistemoje[1].
Griežtai nepritariame metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos (toliau – Norma) didinimui ateinantiems penkeriems metams. Priešingai, atliepiant Europos Žaliojo kurso kryptis ši norma palaipsniui turėtų būti mažinama.
Atkreipiame dėmesį, kad nors viešai paskelbta, kad Norma didinama nuo 11 850 hektarų pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą iki 12 166 hektarų, o tai yra 2,67% daugiau, tačiau faktiškai 2019-2023 metų intervale nė karto ministro įsakymu nebuvo paskirstyta maksimali norma. Šiuo laikotarpiu vidutinė metinė ministro įsakymais patvirtinta valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma buvo 11 432 hektarų pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą. Tai reiškia, kad ateinančiam penkmečiui pagrindinių kirtimų norma didinama 6,42%, o per metus būtų leidžiama iškirsti net iki 730 hektarų daugiau plynojo kirtimo ekvivalentu (maždaug Šakių miesto dydžio plotu kasmet).
Pateiktu nutarimu yra tvirtinama tik dalies kirtimų norma. Į pagrindinių kirtimų normą neįskaičiuojami ugdomieji kirtimai, sanitariniai neplyni kirtimai, valomi technologiniai proskiebiai bei linijos ir kt., nors šių kirtimų apimtys yra reikšmingos tiek miško ekosistemai, tiek medienos gavybai. Skaičiuojant pagrindinių kirtimų, t.y. tik dalies, normą atskirai, yra iškreipiamas kirtimų apimties vaizdas. Pastarojo meto aktualijos rodo, kad nepagrindinių kirtimų apimtys didėja, o tai nėra tinkamai vertinama pasenusioje kirtimų normos nustatymo metodikoje. Klimato kaita ir ekosistemų degradacija tik dažnins tokius atvejus kaip vėjovartos ir vėjolaužos dėl stichinių audrų[3] ar medžių kenkėjų pažeidimai nusilpusiuose dažnai vienarūšiuose medynuose[4]. Technologiniai poreikiai vis dar iškeliami virš gamtos apsaugos ir, pvz., dėl 2021 metais priimtų energetikos ministro sprendimų, šiuo metu „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) planuoja ženkliai didinti daugelio Elektros linijų technologinius proskiebius (jie į siūlomą Normą neįskaičiuojami).
Pažymėtina, kad pasiūlyta pagrindinių miško kirtimų norma paskaičiuota naudojant pasenusią 2008 metų metodiką[5], kuri neužtikrina Europos Žaliojo kurso tikslų, neatitinka ES miškų strategijoje pateiktos tvarios miškotvarkos sampratos, neatliepia klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo krizių, neužtikrina socialinių ir nemedieninės ekonomikos poreikių. Ši metodika turi būti pakeista, atsižvelgiant į dabarties realijas. Jei tokia norma bus patvirtinta, tai ji gilintų ekologines krizes ir neatitiks per pastaruosius 15 metų pasikeitusių visuomenės lūkesčių miškų politikai, trukdytų įgyvendinti Lietuva 2050 viziją ir kitus strateginius Lietuvos planus ir įsipareigojimus.
Oficialūs rodikliai rodo, kad tvarumas Lietuvos miškuose neužtikrinamas[6] [7]. Anglies sugėrimas Lietuvos miškų ekosistemose nuo 2010 metų mažėja. Iš 13 EB svarbos miškų buveinių tipų, tik vieno būklė buvo palanki, 6 – nepalanki ir 6 – bloga, ženklios dalies EB svarbos miško paukščių būklė yra nepalanki ir stebimas tolesnis jos blogėjimas. Ekosistemų apsaugai ir rekreacijai skirtų miškų mažėja, daugėja ūkinių miškų. Net du trečdaliai saugomų teritorijų miškų yra ūkiniai, vertybės saugomose teritorijose nėra saugios. Įtampas kelia prie pat gyvenviečių vykdomi plynieji kirtimai, neatliepiami visuomenės ir bendruomenių dvasiniai ir kultūriniai poreikiai.
Priešingai nei teigiama lydraštyje, pasiūlytos Normos skaičiavimo principai bei Norma neatitinka net dviejų aštuonioliktosios Vyriausybės programos iniciatyvų (162.1. ir 162.2.), trukdys įgyvendinti Europos Sąjungos buveinių ir paukščių direktyvas, pagal kurias jau pradėta pažeidimų procedūra dėl Natura 2000 tinkle neužtikrintų apsaugos tikslų.
Brandžių medynų dalies didėjimas, kuris vyksta dėl istorinių priežasčių, suteikia galimybę įgyvendinti Vyriausybės programos iniciatyvas. Nemažinant medienos tiekimo šiuo metu galima ir reikia apsaugoti sengirės požymių turinčius miškus, didinti griežtai saugomų miškų plotus, skatinti gamtinių vertybių apsaugai palankią miškininkystę, tolygiai mažinant ūkinių kirtimų mastą saugomose teritorijose. Ypač svarbu, kad būtų atstatyta priešinga Vyriausybės programai tendencija, kai nuo 2016 m. kasmet mažėja miškų, skirtų ekosistemų apsaugai (IIA grupė): nuo 2020 m. jų plotas sumažėjo 3900 ha, o nuo 2016 m. net 6800 ha[8]. Nepaisant to, Normos nustatymo metodika nebuvo atnaujinta ir šių dienų aktualijos bei ateities poreikiai nebuvo svarstyti.
Atkreipiame dėmesį, kad šią kirtimų Normą svarstė ir aprobavo vienpusiška „Miškotvarkos mokslinė-techninė taryba“, į kurią nėra kviečiami ekologinio, socialinio ir nemedieninės ekonomikos interesų atstovai, todėl ji iš esmės nėra pajėgi užtikrinti tvarios miškininkystės principų. Pažymėtina, kad nei Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, nei Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupė neturi atstovų šioje taryboje, šios institucijos neturėjo galimybės pasisakyti nei dėl kirtimų normos nustatymo principų, nei dėl konkrečios kirtimų apimties, kas pažeidžia kirtimų Normos nustatymo metodiką.
Normos skaičiavimo principai ir eiga ignoruoja Nacionaliniame miškų susitarime pasiektus sutarimus ir tuo siunčia signalą susitarimo dalyviams, kad jų dviejų metų darbas yra niekinis. Taip pat tai nesuderinama net su pačios Aplinkos ministerijos pateiktu Miškų įstatymo pakeitimo projektu, kur siūlomi pagrindinių kirtimų apribojimai II grupės miškuose.
Prašome netvirtinti siūlomos valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos. Raginame pavesti nedelsiant atnaujinti Normos nustatymo metodiką, kad ji atitiktų šių laikų ekologinius iššūkius, Europos Žaliojo kurso kryptis ir visuomenės lūkesčius, svarstant įtrauktų visų tvarumui svarbių sričių specialistus.
Pasenusios metodikos taikymas, Europos žaliojo kurso krypčių ir Nacionalinio miškų susitarimo ignoravimas kelia nepasitikėjimą miškų politikos formuotojais ir įgyvendintojais.
Prašome Vyriausybės įsitraukimo ir moderavimo sprendžiant iškilusią situaciją. Ministre Pirmininke, prašome, susitikite su „Girių spiečiaus“ bendruomene, kad galėtume pristatyti nerimą keliančią situaciją, o taip pat mūsų viziją Lietuvos miškams.
Šaltiniai:
[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/383eda9030f811eea0b6cad9848a9596
[2] https://am.lrv.lt/lt/naujienos/siuloma-kirtimu-norma-kad-brandziu-medynu-nemazetu
[3] https://am.lrv.lt/lt/naujienos/lietuva-talziusi-audra-miskuose-nuverte-virs-50-tukst-medziu-miskininkai-skubiai-likviduoja-stichijos-padarinius
[4] https://am.lrv.lt/lt/naujienos/dalyje-lietuvos-misku-del-medziu-kenkeju-pazeidimu-skelbiama-stichine-nelaime
[5] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.324629/asr Metodika patvirtinta 2008 m.,paskutinį kartą keista 2009 m.
[6] https://www.akoalicija.lt/aplinkos_bukle/miskininkyste
[7] https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/24085/lietuvos-misku-istekliu-apsauga
[8] https://amvmt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/misko-naudojimas-ir-statistika/oficialioji-statistika
Pastabų parengimą koordinavo ir organizacijų vardu pasirašo „Girių spiečiaus“ narė asociacija „Aplinkosaugos koalicija“.
Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
Pastabas palaiko šios organizacijos ir judėjimai:
Aplinkosaugos koalicija
Angelų kalvos bendruomenė
Anykščių Jurzdiko bendruomenė (Miško festivalis)
Arvydo Mockevičiaus bitininkystės ūkis
Asociacija „Austėja“
Asociacija „Gyvo žalio“
Asociacija „Lietuvos tamsioji bitė“
Asociacija „Žaliasis Ąžuolynas“
Extinction rebellion Lietuva
Fridays for Future Lietuva
Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“
Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“
Lietuvos entomologų draugija
Lietuvos fitoterapijos sąjunga
Lietuvos geografų draugija
Lietuvos ornitologų draugija
Miško terapijos ir edukacijos centras
Nacionalinė bičių selekcininkų asociacija
Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas
Studentų Gamtininkų Mokslinė Draugija
Šimonių girios bendruomenė
Vokės bendruomenė
VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“
VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“
VšĮ „Menų vektoriai“
VšĮ „Prigimtinės kultūros institutas“
VšĮ „Rūpi“
VšĮ „Sengirės fondas“
VšĮ „Verpėjos“
VšĮ „Žiedinė ekonomika“
Girių spiečius“ – tai organizacijų ir žmonių sambūris, siekiantis gamtiniu, socialiniu ir ūkiniu požiūriais subalansuotos miškų politikos, susikūręs 2019 metais, vėl dūzgiantis tam, kad pasiektume esminių Lietuvos miškų tvarkymo politikos pokyčių.
Su „Girių spiečiaus“ pamatiniais priesakais Lietuvos miškų naudojimui ir apsaugai susipažinkite www.giriuspiecius.lt.
