LR Aplinkos ministerijai
DĖL LR MIŠKŲ ĮSTATYMO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
Oficialus raštas
2023-11-23
Teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų (toliau – Įstatymo projektas), pateiktų el. paštu 2023 m. spalio 20 d. raštu Nr. D8(E)-6039, o taip pat skelbtų TAIS sistemoje[1].
Kaip sutarta eleketroniniu paštu, pastabas teikiame pavėluotai, nes lapkričio pradžioje išryškėjusi plynų sanitarinių kirtimų ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose problema bei institucijų reakcija į ją neišvengiamai verčia peržiūrėti ir papildyti pastabas ir poziciją Miškų įstatymo projektui. Pažymime, kad kol kas į mūsų 2023 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. ANVOK-226 negavome atsakymo, o atsakymas gali pildyti ir koreguoti pasiūlymus ir Miškų įstatymui. Tikėtina, kad mūsų pastabas ir pasiūlymus taip pat įtakos ir vis didėjantis srautas informacijos, gaunamos iš susirūpinusių situacija žmonių.
Peržiūrėję naują Miškų įstatymo projektą, matome, kad atlikta daug smulkių pakeitimų. Sutinkame su perrašyta įstatymo tikslo formuluote bei patikslintu darnumo apibrėžimu. Visgi išlieka pagrindinė problema, kad pokyčiai tik simboliniai. Nors tikslo formuluotė ir tvarumo apibrėžimas patikslinti, pridėtos papildomos sąvokos, tačiau įstatymu ir toliau įtvirtinamas dominuojantis medienos gavybos prioritetas kitų interesų sąskaita. Mūsų vertinimu, pateiktu derinti Miškų įstatymo projektu medienos gavyba intensyvinama, nesprendžiama ekosistemų degradacijos problema, toliau tęsiama intensyvi į medienos gavybą orientuota miškininkystė saugomose teritorijose, bendruomenės ir toliau nėra įgalintos dalyvauti sprendimuose dėl šalia esančių miškų naudojimo, atsiranda papildomų ribojimų lankymuisi miške, nesudaromos prielaidos vystytis nemedieninei ekonomikai. Apibendrinant, Įstatymo projektas ir toliau nesprendžia įsisenėjusių netvarios miškininkystės problemų.
Atsižvelgdami į tai ir į žemiau išvardintas esmines Miškų įstatymo projekto problemas, prašome ir siūlome:
Surengti susitikimą, kuriame Aplinkos ministerija pristatytų, kaip Seime pristatyti Įstatymo projekto teiginiai atsispindi Įstatymo projekto normose, atsakytų į kitus iškilusius klausimus. Derinimas tik raštu duodant trumpiausią įmanomą terminą pasiūlymams pateikti nėra efektyvus ir tinkamas būdas tokio masto ir reikšmės teisės aktų pakeitimams derinti, todėl raginame ieškoti kitų konsultavimosi su visuomene būdų.
Miškų įstatymo projektą ir su juo susijusių įstatymų projektus taisyti iš esmės, užtikrinant, kad jis reglamentuotų ir apibrėžtų miškininkystės praktikas taip, kad jos lygiavertiškai užtikrintų ekologinius, socialinius, ekonominius nemedieninius ir medieninius interesus, atlieptų ES miškų strategijoje nurodytas kryptis, įgyvendintų Nacionaliniame miškų susitarime pasiektus susitarimus, nebūtų vienpusiškai orientuotas į miškų ūkį ir medienos gavybą.
Žinodami, kad Miškų politikoje yra įsisenėjusių problemų, kurių sprendimo negalima atidėlioti, prašome jas spręsti nedelsiant parengiant mažesnės apimties į šias problemas orientuotus Įstatymo pakeitimus. Mūsų matomų neatidėliotinai spręstinų problemų sąrašą pateikėme kartu su pirmo derinimo pastabomis 2023 m liepos 27 d. rašte Nr. ANVOK-219.
Žemiau pateikiame esmines pastabas:
Įstatymo projektas iki 2028 metų nestabdo II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreacinių) miškų ploto mažėjimo problemos.
Dėl 2015 m. priimtų Miškų įstatymo 3 str. pakeitimų, o taip pat ir dėl poįstatyminių teisės aktų, kasmet mažėja II grupės miškų plotas. Nuo 2016 metų IIA (ekosistemų apsaugos) miškų plotas sumažėjo 6,8 tūkst. ha, o IIB (rekreacinių) – 9,9 tūkst ha.
Prašome nedelsiant stabdyti šią priešingą nei numatyta strategijose ir Vyriausybės programoje tendenciją. Reikiamus teisės aktų pakeitimus reikėtų inicijuoti nelaukiant viso Įstatymo projekto suderinimo.
Siūlome:
1.1. Miškų įstatyme reikiami pakeitimai, stabdantys II grupės miškų ploto mažėjimą, turėtų įsigalioti iš karto nelaukiant 2028 m. Tikslinga juos atlikti atskiru mažesniu pakeitimu, kartu nedelsiant tikslinant ir poįstatyminius teisės aktus.
1.2. Miškų įstatyme įdėti apribojimus ir kompensavimo mechanizmus, kad planavimo metu nebūtų mažinamas ne ūkinių miškų plotas.
Įstatymo projektas neįpareigoja institucijų ir valstybinių miškų valdytojo vystyti ir įgyvendinti kompleksinę tvarią – ekologinį, socialinį, ekonominį nemedieninį ekonominį medieninį interesus integruojančią – miškininkystę.
Plynų sanitarinių kirtimų II grupės miškuose problema ir valstybės institucijų negebėjimas komunikuoti ir reakcija į piliečių pateikiamą informaciją dar labiau sumažino pasitikėjimą, kad už miškų valdymą atsakingos institucijos ir valstybinių miškų valdytojas tinkamai atstovauja ekologinę, socialinę ir ekonominę nemedieninę miškų funkcijas.
Nors Įstatymo projekto 1 straipsnyje, apibrėžiant įstatymo tikslą, teigiama, jog „miškai būtų tvarkomi pagal darnaus miškų valdymo principus, derinant tarpusavyje ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes miškui“, tačiau 3 ir 4 straipsniuose, kuriuose apibrėžiamos institucijų ir Miškų urėdijos funkcijos, dominuoja funkcijos, nukreiptos į ūkinio prioriteto miškų tvarkymą.
Įstatymo 4 straipsnyje nurodoma, kad „Miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą“. 2 straipsnyje 10 d. pateikta „Kompleksinės miškų ūkio veiklos“ sąvoka vienpusiška, nelygiavertiškai integruoja ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes miškui.
Siūlome:
2.1. Tikslinti 3 ir 4 straipsnius, kad juose valstybės institucijos ir valstybinių miškų valdytojas būtų įpareigoti lygiavertiškai ir integruotai įgyvendinti visus visuomenės interesus integruojančią miškininkystę.
Pavyzdžiui, į funkcijų sąrašus išreikštinai turėtų būti įrašytos funkcijos, susijusios su miško ekosistemų stebėsena, ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslų įgyvendinimu, su rekreacinės infrastruktūros valstybiniuose miškuose planavimu, formavimu ir priežiūra, su bendruomenėms svarbių miškų prie gyvenviečių išskyrimu ir tvarkymu, su miško savininkų konsultavimu diegiant artimos gamtai miškininkystės principus ir t.t.
2.2. Tikslinti 2 straipsnio 10 d. pateiktą „Kompleksinės miškų ūkio veiklos“ sąvoką. Kompleksinė veikla turėtų būti tokia, kad nurodytos veiklos atitiktų 8 straipsnyje grupių apibrėžtyse nurodytas funkcines paskirtis, atitiktų saugomų teritorijų apsaugos režimus, užtikrintų, kad miško išteklių naudojimas nepažeistų tvarumo ribų.
Miškų grupių sistemos pertvarka yra simbolinė ir neatliepia keliamų tikslų, kad užtikrintų tinkamą biologinės įvairovės apsaugą, klimato kaitos iššūkių valdymą ir visuomenės poreikius atitinkantį miškų valdymą
Pertvarkyta Miškų grupių sistema įsigaliotų nuo 2028 metų. Iki to laiko galiotų dabartinė sistema su patikslintomis pagrindinėmis funkcinėmis paskirtimis (ūkininkavimo tikslais).
Iš Įstatymo projekto ir jo priedo neįmanoma tiksliai nustatyti, kaip keisis skirtingų funkcinių paskirčių miškų santykis. Iš Įstatymo projekto priede pateiktų apibrėžimų būtų galima tikėtis nežymaus griežtos apsaugos (dabar I grupė), ekologinio prioriteto (dabar IIA grupė) ir socialinio prioriteto (dabar IIB grupė) miškų ploto padidėjimo, beveik visa dabartinė III grupė būtų priskirta ūkiniams miškams.
2023 m. lapkričio 15 d. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto diskusijoje „Dėl miškų saugojimo ir naudojimo Lietuvoje. Kokiu keliu einame?“ buvo pristatytas numatomas grupių pasiskirstymas, tačiau nematome, kad tokį paskirstymą įpareigotų Įstatymo projektas. Pastarojo meto patirtis rodo, kad ekologinius, socialinius ir nemedieninės ekonomikos prioritetus linkstama įgyvendinti mažiausia teisės aktais įpareigojančia apimtimi.
Visa tai reiškia, kad miškų grupių pertvarka yra simbolinė, nesprendžia įsisenėjusių problemų, toliau išlaikys į plynus kirtimus orientuotą ūkininkavimą didžiojoje saugomų teritorijų dalyje ir priemiesčių miškuose, didžiojoje dalyje dabartinės III grupės miškų ūkininkavimo režimas intensyvės.
Miškų grupių apibrėžtys yra tokios, kad ir po 2028 metų išlaikys dabartinį biologinės įvairovės apsaugos modelį, kai saugomose teritorijose vyrauja taškinė pripažintų vertybių apsauga, neužtikrinant gamtiškai vertingų plotų formavimosi ar jų būklės gerėjimo visoje saugomoje teritorijoje, o už saugomų teritorijų ribų apsauga labai ribota. Toks režimas neleidžia artėti prie biologinės įvairovės krizei spręsti būtinų proporcijų, kad 30 % šalies teritorijos turi būti apsaugota, o trečdalis to – griežtai.
Miškų grupių perskirstymas, tolimesnis jų planavimas ir nustatymas paliekamas išskirtinai VMT atsakomybei, o tai neramina, nes ši institucija kol kas neparodo gebėjimo tolygiai atstovauti visus interesus.
Siūlome:
3.1. Surengti susitikimą, kuriame Aplinkos ministerija pristatytų, kaip Seime pristatyti Įstatymo projekto teiginiai atsispindi Įstatymo projekto tekste, atsakytų į kitus iškilusius klausimus.
3.2. Peržiūrėti grupių apibrėžimus, kad jie leistų visose saugomose teritorijose, ekologiniuose koridoriuose ir išlikusiose sengirėse nustatyti ekologinį arba socialinį prioritetą. Grupių sistemoje numatyti papildomą grupę, kuri įpareigotų ūkininkauti remiantis artimos gamtai miškininkystės principais, nors vertybės dar nėra susiformavusios.
3.3. Neatidėti grupių pertvarkos iki 2028 metų, o numatyti ženkliai mažesnį terminą, pradedant grupių keitimą valstybiniuose miškuose, palaipsniui pereinant ir prie privačių savininkų valdomų miškų.
3.4. Įstatymo pakeitimo priede nustatyti grupių perskirstymo principus, grafiką ir koks grupių santykis turės būti pabaigus perskirstymą iki įstatyme numatytos datos, t.y. 2028 metų.
3.5. Užtikrinti, kad miškų priskyrimo miškų grupėms procesas būtų atviras ir ne vienašalis, paremtas integruoto teritorijų planavimo principais, kuomet į procesą įtraukiami skirtingų suinteresuotų sričių specialistai, atstovaujantys ekologinį, socialinį bei ūkinį interesus.
Įstatymo projektas sudaro prielaidas intensyvinti medienos gavybą kitų interesų – ekologinio, socialinio, nemedieninės ekonomikos – sąskaita.
9 straipsnio „Miško naudojimas“ 1 d. nurodoma, kad „Miško ištekliai turi būti naudojami, kad mediena ir kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo. Visais miško kirtimais per metus iškertamas žalių medžių stiebų medienos tūris III ir IVA grupių miškuose negali viršyti 90 proc. metinio medienos tūrio prieaugio tuose pačiuose miškuose vertinant pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenis.“
Valstybės miškų tarnybos (VMT) parengtoje ataskaitoje „Miško išteklių ir jų kaitos aprašymas 2021.07.26“[2], nurodoma kad „pagal medienos prieaugio panaudojimą įvertintas miško kirtimų ir grynojo prieaugio santykis šalies miškuose – jis yra apie 63 proc., o III-IV grupės miškuose, kuriuose labiau išreikšta medienos auginimo funkcija, šis rodiklis skirtingais metais kito 55–90 proc. intervale“. Nacionalinio pažangos plano 1 priede nurodyta, kad atitinkamo rodiklio „Miško kirtimų ir medienos grynojo prieaugio santykis medienai tiekti naudojamuose miškuose“ reikšmė 2014–2018 metais buvo 69 proc.
Kaip minėta aukščiau, įstatymu nėra sudaromos prielaidos, kad ūkinių miškų (III-IV grupės miškų) dalis ženkliai mažėtų, todėl ženklus šio rodiklio didinimas iš esmės reiškia numatomą medienos gamybos intensyvinimą. Tai yra nepriimtina žinant, kad II grupės miškų mažėja, o daugiau kaip ⅔ saugomų teritorijų miškų ir daug priemiesčių miškų yra priskirti III-IV grupėms.
Mus konsultuojantys specialistai įspėja, kad jei bus pasiekta 90 proc. (medžių stiebų prieaugio) kirtimų normos reikšmė, tai realybėje greičiausiai reikš, kad kirtimų apimtys viršys metinį medienos tūrio prieaugį, t.y. bus virš 100 proc.
Siūlome:
4.1. 9 straipsnyje įvesti tokį reglamentavimą, kad medienos gavyba nebūtų didinama lyginant su dabartinėmis apimtis ir būtų palaipsniui mažinama, kol nebus išspręstos tvarumo problemos: biologinės įvairovės apsaugos, klimato kaitos iššūkių valdymo ir visuomenės poreikių miškams tenkinimo.
Prašome paaiškinti:
4.2. Įstatymo projekte 19 straipsnyje išvardijami atvejai, kada nereikalaujama kirtimų leidimų. Kokiu būdu šių kirtimų apimtys įskaičiuojamos į statistiką, pagal kurią skaičiuojamas 9 straipsnyje nurodytas rodiklis?
Įstatymo projektas neužtikrina ekosistemų degradacijos stabdymo, kad nebūtų skurdinama augalija ir gyvūnija.
Ekosistemų apsauga Įstatymo projekte yra minima tik tiksluose ir grupių apibrėžimuose, įstatymo turinyje nėra numatyta, kaip bus įgyvendinama ekosistemų apsauga, o tam tikri numatomi veiksmai gali bloginti ekosistemų būklę
Ūkininkavimas miškuose turi būti toks, kad užtikrintų gerėjančią natūralių miško buveinių apsaugos būklę ir gerėjančią miško rūšių apsaugos būklę. Vienas iš palankios būklės kriterijų yra nemažėjantys arealai ir pakankami plotai. Šis aspektas miškų valdyme yra ignoruojamas, nors 2019 metų vertinimo duomenimis iš 13 EB svarbos miškų buveinių tipų, tik vieno būklė buvo palanki, 6 – nepalanki ir 6 – bloga. Pagrindinės būklės blogėjimo priežastys yra plyni kirtimai, brandžių miškų ir medžių kirtimas, miškų vertimas į kultūrinės kilmės pusiau plantacinius miškus, paliktos negyvos medienos stoka, sausinimas ir su tuo susiję hidrologinio režimo pokyčiai, neganymas ir gaisrų stoka.
Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies projektu sudaromos teisinės prielaidos (pateikiamos išimtys padengia daugiau nei ⅔ visų galimų atvejų) miško valdų dalinimui į smulkesnes nei 5 ha. Tai savo ruožtu didina miško ekosistemų fragmentaciją ir sukuria naudojimo intensyvumo didinimo prielaidas.
14 straipsnio 6 dalyje sudaroma supaprastinta miško kirtimo leidimų išdavimo ir eksploatavimo galimybė miško valdose, ne didesnėse kaip 10 ha, tuo pačiu atsisakant miškotvarkos projekto rengimo, kuris nustato, kokia buvo medyno būklė iki pradedant vykdyti ūkines priemones, ir esant poreikiui konstatuoti, ar vykdant ūkinę veiklą nebuvo padaryta žala aplinkai.
Siūlome:
5.1. Neatidėlioti grupių pertvarkos, numatyti ženkliai ankstesnį terminą gamtiškai vertingus miškus priskirti ne ūkinėms grupėms, pradedant nuo valstybinių miškų.
5.2. Įstatyme įdėti straipsnį, kuriame, pasitarus su Gamtos apsaugos politikos grupės ir Saugomų teritorijų tarnybos specialistais, būtų reglamentuojama ekosistemų apsauga, galbūt pateikiant ir nuorodas į kitus tai reglamentuojančius įstatymus.
5.3. Įstatyme numatyti, kaip bus įgyvendinamas ES miškų strategijos prioritetas užtikrinti likusių pirmykščių miškų ir sengirių suregistravimą ir apsaugą.
5.4. Užtikrinti, kad draudimo skaidyti miško valdas į dalis, mažesnes kaip 5 ha, išimtys būtų tik išimtys (namų valdos atidalinimo nuo miško atvejis), o ne leidimas beveik visais reikiamais atvejais smulkinti miško valdas, dirbtinai didinti miškų fragmentaciją ir skatinti jį eksploatuoti.
5.5. Nepriklausomai nuo to, kokio ploto miško valda, būtina užtikrinti miškotvarkos planų rengimą, kaip racionalios, pagrįstos ir esant poreikiui pamatuojamos ūkinės veiklos apimties įvertinimo pagrindą.
5.6. Sudaryti teisines galimybes pirmumo teise išpirkti gamtiškai vertingus miškus saugojimui (6 straipsnis).
Įstatymo projektas neužtikrina saugomų teritorijų tinkamos apsaugos.
Šiuo metu net du trečdaliai saugomų teritorijų miškų yra ūkiniai (t.y. priskirti III arba IV grupėms)[3]. Šis santykis didėja, nes saugomų teritorijų tinklas plečiamas, o II grupės miškų mažėja. Ūkiniuose saugomų teritorijų miškuose apsaugą turi tik EB svarbos natūralios buveinės, rūšių radavietės, o visur kitur nėra esminių apribojimų ūkinei veiklai. Tokiu būdu neužtikrinama neidentifikuotų vertybių apsauga, nesudaromos sąlygos saugomose teritorijose išlaikyti įvairiaamžių įvairiarūšių miškų masyvus, formuotis sengirėms.
Miškų grupių pertvarka šią problemą greičiausiai kiek sušvelnins, tačiau jos neišspręs.
Siūlome:
6.1. Neatidėlioti grupių pertvarkos, numatyti ženkliai ankstesnį terminą saugomų teritorijų miškus priskirti ne ūkinėms grupėms, pradedant nuo valstybinių miškų.
6.2. Grupių sistemoje numatyti grupę, kuri įpareigotų ūkininkauti remiantis gamtai artimos miškininkystės principais, nors vertybės dar nėra susiformavusios.
6.3. Sudaryti teisines galimybes pirmumo teise išpirkti saugomų teritorijų miškus saugojimui (6 straipsnis).
Įstatymo projektas neužtikrina vietos gyventojams ir bendruomenėms svarbių miškų apsaugos.
Priemiesčių ir bendruomenėms svarbių miškų apsauga įstatymo projekte yra nenumatyta. Tai ir toliau atveria kelią gyvenamosios erdvės psichofiziologinės kokybės blogėjimui.
Miškų grupių pertvarka šią problemą greičiausiai kiek sušvelnins, tačiau jos neišspręs. Tikėtina, kad dėl kompensacijų poreikio didesnių sunkumų bus apsaugant privačius miškus.
Nacionaliniame miškų susitarime buvo sutarta, kad bus sukurti mechanizmai suinteresuotoms bendruomenėms bei asmenims prioritetine tvarka išpirkti mišką iš privačių savininkų ar sudaryti sutartis dėl tam tikros veiklos nevykdymo. Šis sutarimas 6 straipsnyje nėra atlieptas.
Siūlome:
7.1. Neatidėlioti grupių pertvarkos, numatyti ženkliai ankstesnį terminą priemiesčių miškus priskirti ne ūkinėms grupėms, pradedant nuo valstybinių miškų.
7.2. Užtikrinti, kad visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus dėl miškų tvarkymo (priskyrimas miškų grupėms, miškotvarkos projektai) atitiktų Orhuso konvencijos reikalavimus. Svarbu, kad visuomenės dalyvavimas būtų užtikrintas jau pradiniame etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus.
7.3. Įstatyme įdėti straipsnį, kuriame būtų reglamentuojama prie miškų gyvenančių asmenų ir bendruomenių teisės ir pareigos.
7.4. Sudaryti sąlygas mišką ir jo aplinką saugoti norinčioms bendruomenėms ir jų nariams turėti pirmumo teisę įsigyti šalia gyvenamosios vietos esantį mišką (6 straipsnis).
7.5. Miškų ūkio paskirties žemės prioritetinio įsigijimo tvarką sieti ne su tiksline žemės naudojimo paskirtimi, bet su miško naudmenos buvimo faktu. 6 straipsnyje numatyta tvarka vietos gyventojams, kurie turi miško (dažniausiais jis yra žemės ūkio paskirtį turinčiame sklype), nesudaro galimybės prioriteto tvarka jo įsigyti.
Įstatymo projektas įveda papildomų vienpusiškų ribojimų lankymuisi miškuose.
10 straipsnyje įvedami nauji apribojimai asmenų lankymuisi miške, kurie sudaro sąlygas piktnaudžiauti ribojant lankymąsi arba įveda perteklinius ribojimus. Su šiais pakeitimais dar labiau tolstama nuo dalyje Europos šalių įstatymais įtvirtintos teisės klajoti, t.y. leidimo žmonėms vaikščioti ar stovyklauti praktiškai bet kur, jei tik jie gerbia aplinką, laukinę gamtą ir vietinius gyventojus. Panašios teisės Lietuvoje buvo nepriklausomybės pradžioje, tačiau su kiekvienais metais yra vis labiau ribojamos.
Siūlome:
8.1. Išbraukti iš 10 straipsnio 5 dalyje numatytų svarbių priežasčių sąrašo „Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje“. Kitos šiame straipsnyje numatytos svarbios priežastys yra laikinos, tęsiasi tiek, kiek trunka nepalanki situacija. Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje dažniausiai bus ilgalaikis apribojimas. Tokie aptvarai sąlygoja didelių plotų aptvėrimą, miškas panašėja į fermą, perėjimas negalimas, todėl reglamentavimas turėtų būti peržiūrėtas atidžiau, užkertant kelią piktnaudžiavimams.
8.2. Papildomai reglamentuoti 10 straipsnio 6 dalyje įvedamą draudimą be savininko sutikimo naudotis privataus miško savininko sukurta ar įrengta rekreacine miško infrastruktūra. Tokie apribojimai turėtų būti taškiniai, nedraudžiantys lankytis ar pereiti mišku, kitaip bus sudaromos sąlygos nepagrįstai riboti lankymąsi.
8.3. Aiškiai reglamentuoti, kas yra 10 straipsnio 9 dalyje minimas renginys. Kitaip miško gido vedama ekskursija, miško terapijos užsiėmimai gali būti traktuojami kaip renginiai, o tai būtų ženklus apribojimas nemedieninės ekonomikos veiklų vystymuisi.
8.4. Inicijuoti diskusiją, ar neturėtų Lietuvoje būti įstatymais įtvirtinta „teisė klajoti“, sekant Skandinavijos šalių pavyzdžiu.
Nemedieninė ekonomika ir toliau ignoruojama – išlieka teisinio reglamentavimo spraga.
Nemedieninė ekonomika miškų Įstatymo projekte yra ignoruojama, nors ES miškų strategijoje ji nurodyta kaip viena iš prioritetinių vystymo krypčių.
Nemedieninė ekonomika Įstatymo projekte minima tik grupių apibrėžimuose (IVA grupės iki 2028 m. ir 4 grupės po 2028) kaip kitas pajamas generuojančios paslaugos arba nemedieninės miško ekosisteminės paslaugos. Ši veikla įvardijama kaip gretutinė šalia tikslo nepertraukiamai tiekti medieną. Taip pat kiti ištekliai minimi 9 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad „Miško ištekliai turi būti naudojami, kad mediena ir kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami <...>“. Skirtingai nuo medienos, kitų miško išteklių nuolatinis tiekimas daugiau nėra reglamentuojamas.
Toks ribotas nemedieninių miško teikiamų paslaugų reglamentavimas sudaro teisinio reglamentavimo spragą, kuri trukdo siekiui persiorientuoti į darnesnį miško teikiamų naudų vartojimą bei tapti aukštos nemedieninių ekonominių veiklų pridėtinės vertės šalimi.
Nemedieninė miško ekonomika tai platus spektras veiklų, kurios Lietuvoje jau yra vykdomos. Tai ir bitininkystė miškuose, ir vaistinių žaliavų rinkimas, ekologinis turizmas, saugomų teritorijų ženkleliais pažymėtos produkcijos kūrimas, geriatrinės terapijos vis didesnei senstančiai visuomenės daliai (sidabrinės ekonomikos augimas Lietuvoje). Tai taip pat apima antrinius apiterapinius, fitoterapinius bei sveikatinančius produktus, pagamintus iš miške veikiančių integralių ekosistemų sukuriamų žaliavų.
Nemedieninė miško ekonomika yra puiki jau besiformuojanti ekonominės veiklos alternatyva, skatinanti ekonominį augimą išlaikant nedidėjančius ir netgi mažėjančius medieninius poreikius bei leidžianti formuotis kitokioms ūkininkavimo praktikoms ūkiniuose miškuose. Šiai veiklai vystytis būtinas valstybės institucijų dėmesys ir teisinis reglamentavimas.
Siūlome:
9.1. Tikslinti 2 straipsnyje 18 dalyje pateikiamą miško ekosisteminių paslaugų sąvoką, atsižvelgiant į mokslinėje literatūroje pateikiamas apibrėžtis.
Pvz., Miško ekosisteminės paslaugos – miško gėrybės ir paslaugos, teikiančios žmonėms tiesioginį ar netiesioginį ekonominį, materialinį, fiziologinį, psichologinį, emocinį ar socialinį pranašumą (SINCERE, 2022[4])
arba Miško ekosisteminės paslaugos – miško ekosistemos teikiamos apčiuopiamos gėrybės ir kitos juntamos bei nejuntamos paslaugos, suteikiančios žmonėms tiesiogines ar netiesiogines ekonomines, materialines, fiziologines, psichologines, emocines ar socialines naudas.
9.2. Peržiūrėti miško grupių apibrėžtis, kad būtų užtikrinti nemedieninės ekonomikos poreikiai. Nemedieninė ekonomika dažnu atveju reikalaus kitokio ūkininkavimo režimo nei funkcinė paskirtis nepertraukiamai tiekti medieną. Nemedieninei ekonomikai geriau tiktų mūsų naujai siūloma miškų grupė, kurioje būtų įpareigojimas taikyti gamtai artimos miškininkystės principus.
9.3. Įstatyme įdėti straipsnį, kuriame būtų reglamentuojama nemedieninė ekonomika, nepertraukiamas jai reikalingų miško funkcijų užtikrinimas.
9.4. Įstatyme į 4 straipsnyje numatytas Miškų urėdijos veiklos kryptis įtraukti miško ekosisteminių paslaugų vystymą ir plėtrą. Praktikoje tai galėtų būti, kad VMU kartu su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis vykdo Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatyme[5] numatytų gydymo praktikų centrų, skirtų mokymui ir terapijai miškuose, kūrimą ir priežiūrą.
Įstatymo projekte ignoruojama bendra visoms sritims taikoma teritorijų planavimo logika, mažinamos teisinės galimybės kitų sričių specialistams ir visuomenei įsitraukti į sprendimų priėmimą.
Svarbu, kad miškų plėtra, naudojimas ir apsauga būtų planuojama ir derinama visuose lygmenyse. Ūkinių ir kitų veiklų miškuose planavimas turi atliepti integruotą požiūrį ir derėti su kitų sričių poreikiais bei teritoriniais sprendiniais. Tuo tarpu Įstatymo projektu ignoruojama bendra visoms šalies sritims taikoma teritorijų planavimo logika, mažinamos teisinės galimybės kitų sričių specialistams ir visuomenei įsitraukti į sprendimų priėmimą. Nesuprantama, kodėl Įstatymo projektu eliminuojamos galiojančios nuostatos, susijusios su specialiuoju miškų planavimu, atsisakoma platesnio miškų planavimo dokumentų sistemos ir atskirų planavimo dokumentų tipų pristatymo, koncentruojantis tik į vidinės miškotvarkos projektus.
Nepritariame siūlomai idėjai, kad miškų grupių priskyrimas vyktų vien tiesmuku teisės aktų įgyvendinimu. Teritorijų planavimo sistema žymiai labiau užtikrina tarpdisciplininių komandų bendradarbiavimą ir įvairių sričių kompetencijų taikymą, kvalifikacijos kėlimą, reikalauja atsižvelgti į vietos socialinius, kultūrinius ir ekologinius poreikius, laikmečio specifiką, suinteresuotų grupių nuomonę, politinę valią, turi įtvirtintus bendruosius kontrolės mechanizmus.
Siūlome:
10.1. Surengti susitikimą, kurio metu būtų galima išsamiau aptarti, kas ir kaip turėtų būti keičiama, kad miškų plėtros, naudojimo ir apsaugos planavimas atitiktų visoms šalies sritims taikomą teritorijų planavimo logiką, užtikrintų tarpdiscipliniškumą ir visuomenės įtraukimą.
10.2. Papildyti Įstatymo projektą, kad jame būtų aiškiai pristatyta miškų planavimo dokumentų sistema ir atskirų planavimo dokumentų tipai.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos pertvarkymo į akcinę bendrovę tikslai ir pasekmės kelia daug abejonių.
Vienas iš įstatymo pakeitimų tikslų yra sudaryti prielaidas VĮ Valstybinių miškų urėdijos pertvarkymui į akcinę bendrovę. 2 straipsnyje sąvokai „Miškų urėdija“ nurodoma, kad tai valstybės valdoma įmonė. Šis pakeitimas leidžia steigti valstybės valdomą akcinę bendrovę.
Aiškinamajame rašte pateikti argumentai neįtikina, priešingai, kelia daug abejonių. Jau dabar Valstybinių miškų urėdija vienpusiškai iškelia medienos gavybos prioritetą kitų tvarumo aspektų atžvilgiu, yra pernelyg orientuota į pelną, kai ekologiniai miškų rodikliai blogėja, kyla konfliktinės situacijos dėl intensyvių kirtimų su prie valstybinių miškų esančiomis bendruomenėmis ir visuomene.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad „visos miškų urėdijos, kaip akcinės bendrovės, akcijos bus valstybės nuosavybė“, tačiau įstatymas tokios garantijos nesuteikia ir ateityje situacija gali keistis. Nors teigiama, kad „Miškai taip pat nebus investuojami į bendrovės įstatinį kapitalą“, tačiau akivaizdu, kad šios bendrovės pagrindinis pelną generuojantis išteklius išliks valstybiniai miškai ir jų eksploatacija. Nėra aišku, kokiais principais bus sudaroma valdyba, kurios sprendimai dar labiau nei dabar įtakos bendrovės prioritetus. Jei ateityje siekiant pritraukti investicijas bus platinamos akcijos, tuomet privatūs investuotojai gali įgauti pernelyg dideles galias spręsti, kaip bus naudojamas ypač svarbus valstybės turtas.
Prašome:
11.1. Pateikti dokumentus, kuriuose galėtume rasti išsamesnį pagrindimą, kodėl Akcinė bendrovė yra geriau už Valstybės įmonę. Kaip bus užtikrinta, kad bendrovė nebus orientuota tik į pelną, bet atlieps ir ekologines, ir ekonomines, ir socialines visuomenės reikmes miškui.
11.2. Surengti susitikimą, kuriame atsakytumėte į šiuo sprendimu susirūpinusių piliečių klausimus.
Prašome organizuoti susitikimą neaiškumams aptarti ir atsižvelgti į mūsų pateiktus pasiūlymus bei pastabas.
Nuorodos:
[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/5a03e8a06f4b11eeadbcc0bf53e6c339
[3] https://www.akoalicija.lt/aplinkos_bukle/miskininkyste#h.ah777fer0i0y
[4] Winkel, G. et al. 2022. Governing Europe’s forests for multiple ecosystem services: Opportunities, challenges, and policy options. Forest Policy and Economics, 145, 102849. https://doi.org/10.1016/j.forpol.2022.102849
[5] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/3a4c78c03b6411eabd71c05e81f09716/asr