Seimo Ateities komiteto pirmininkui Raimundui Lopatai
Kopija:
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkei Aistei Gedvilienei
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Ministrės Pirmininkės patarėjui Dariui Žeruoliui
DĖL POKYČIO KRYPTIES LIETUVOS SAUGOMOSE TERITORIJOSE FORMULAVIMO LIETUVOS ATEITIES VIZIJOJE „LIETUVA 2050“
Oficialus raštas
2023-11-30
Gerbiamasis Ateities komiteto pirmininke,
2023 m. lapkričio 13 d. Seimo Ateities komiteto posėdyje buvo nutarta pakeisti Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ penktosios strateginės ambicijos “Sujungta šalis, darni ir subalansuota plėtra” srities „Sugyvenimas su gamta“ pokyčio krypties Lietuvos saugomose teritorijose formuluotę iš “Didins realiai funkcionuojančių saugomų teritorijų plotą ir sujungs šias teritorijas ekologiniais koridoriais. Saugodama aplinką, orientuosis ne tik į pavienių rūšių, bet ir į ekosistemų natūralių struktūrų ir joms būdingų gamtinių procesų išsaugojimą” į “Atsižvelgdama į gyventojų ir bendruomenių interesus spręs apie realiai egzistuojančių saugomų teritorijų plotą ir sujungs jas ekologiniais koridoriais. Saugodama aplinką, orientuosis ne tik į pavienių rūšių, bet ir į ekosistemų natūralių struktūrų ir joms būdingų gamtinių procesų išsaugojimą.” (pakeitimai paryškinti).
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad su šia pokyčio kryptimi susijusios Lietuvos Respublikos teritorijos ekologinio kompensavimo sistemos (gamtinio karkaso) kokybės ir ekologinio potencialo didinimo pagrindinės kryptys jau yra apibrėžtos kitame vizijinio lygmens dokumente - Seimo 2020 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. XIII-3021 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo”[1] patvirtintose kryptyse ir prioritetuose (šis dokumentas kitaip dar žinomas kaip Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija laikotarpiui iki 2050 m., toliau – LRBP-2050). Juose (kryptyse ir prioritetuose) Lietuvos gamtinio karkaso kokybė ir ekologinis potencialas numatytas didinti, didėjimą aiškiai ir tiesiogiai siejant su tolimesniu saugomų teritorijų sistemos (tinklo) vystymu, orientuotu į jų ploto didinimą, apsaugos kokybės, bei ekosistemų susietumo (junglumo) gerinimą (žr. LRBP-2050 51 ir 52 straipsnius).
LRBP-2050 numatomos ir kokybiškai naujos visuomenės įtraukimo į saugomų teritorijų plėtrą galimybės. Jos sietinos su taip vadinama iniciatyva „iš apačios“, kuomet saugomų teritorijų steigimą savanoriškai gali inicijuoti pavieniai žemės savininkai, bendruomenės ir asociacijos. Tokiu būdu siekiama biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos krizės keliamų ekologinio, socialinio ir ekonominio pobūdžio problemų sprendimo efektyvumą didinti pasitelkiant savininkų ir pilietinės visuomenės potencialą (žr. LRBP-2050 52 straipsnio 5 dalį).
Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad efektyvios apsaugos saugomose teritorijose didinimas ir teritorijų plėtra yra visuotinai pripažįstama kaip esminė priemonė stabdant ekosistemų degradavimą ir sprendžiant biologinės įvairovės nykimo krizę.[2]
Todėl prašome, kad Lietuvos ateities vizijoje “Lietuva 2050” pokyčio Lietuvos saugomose teritorijose kryptis būtų formuluojama taip, kad nuosekliai atitiktų Seimo jau anksčiau patvirtinto (LRBP-2050) pokyčio esmę, dvasią ir raidę. Teikiame Jūsų svarstymui, mūsų nuomone, gerai subalansuotą redakcinį pasiūlymą:
Atsižvelgdama į Derindama gyventojų, bendruomenių ir viešąjį interesus spręs apie realiai egzistuojančių efektyvią apsaugą užtikrinančių saugomų teritorijų plotą plėtrą ir sujungs jas ekologiniais koridoriais. Saugodama aplinką, orientuosis ne tik į pavienių rūšių, bet ir į ekosistemų natūralių struktūrų ir joms būdingų gamtinių procesų išsaugojimą.
Tikimės teigiamo atsiliepimo į mūsų prašymą ir dėkojame už Jūsų įsiklausymą.
Nuorodos:
[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/124b7b10b12e11ea9a12d0dada3ca61b
[2] Saugomų teritorijų ypatinga svarba gamtos ir biologinės įvairovės apsaugai pabrėžiama ES strateginiame dokumente 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje (Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą), o taip pat JT Biologinės įvairovės konvencijos narių, tarp kurių yra ir Lietuva, 2022 m. susitarime “Kunmingo-Monrealio Pasaulinė biologinės įvairovės darbotvarkėje”. Abiejuose dokumentuose keliamas tikslas didinti kokybę ir plėsti saugomų teritorijų tinklą, kad jis ES ir pasauliniu mastu sudarytų ne mažiau kaip 30 proc. ploto.