LR Aplinkos ministerijai

DĖL MIŠKO KIRTIMŲ TAISYKLIŲ PAKEITIMO PROJEKTO 

Oficialus raštas

2023-12-06

Teikiame pastabas ir pasiūlymus Miško kirtimų taisyklių pakeitimų projektui (toliau – Taisyklių  projektas), paskelbtam TAIS sistemoje[1]. Dėkojame, kad greitai atsižvelgėte į mūsų 2023 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. ANVOK-266 iškeltas problemas dėl plynų sanitarinių kirtimų.

Suprantame, kad šis pakeitimas rengiamas skubiai, reaguojant į susidariusią situaciją dėl sanitarinių kirtimų ir negali apimti visų būtinų pokyčių. Vertiname, kad  miškų kirtimą, atkūrimą, sanitarinę apsaugą, leidimų išdavimą ir kitas ūkines veiklas reglamentuojančios tvarkos neatitinka skirtingų ūkininkavimo tikslų pagal Miškų įstatyme nustatytas miškų grupes. Todėl lygiagrečiai skubiam pakeitimui prašome inicijuoti esminę ūkininkavimą miškuose nustatančių tvarkų peržiūrą.  

Po 2023 m. lapkričio 28 d. susitikimo su Valstybinių miškų urėdijos ir Aplinkos ministerijos specialistais Girių speičiaus nariai parengė pozicinius su mokslininkais suderintus punktus dėl sanitarinių kirtimų ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose. Šie poziciniai punktai įtakoja ir teikiamas pastabas, todėl pridedame juos kaip priedą.

Žemiau teikiame pastabas ir pasiūlymus pateiktam Taisyklių projektui. Jas grupuojame pagal problemas, kurias reikia spręsti skubiai. Laikome, kad pakeitimai daromi skubiam situacijos taisymui laikinai, iki kol bus esmingai peržiūrėti visi ūkininkavimą miškuose reglamenuojantys nuostatai ir tvarkos.

1. Sanitariniai kirtimai II grupės miškuose, draustiniuose, priemiesčiuose ir saugomų teritorijų miškuose nėra tikslūs, neproporcingai sanitarinės apsaugos tikslams neigiamai įtakoja ekosistemas ir rekreacinę aplinką.

Miškų įstatymo[2] 2 str. 28 dalyje nurodyta, kad “Sanitarinis miško kirtimas – miško kirtimas, kai siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo plynai kertami stichinių nelaimių ar biotinių veiksnių sudarkyti ar žuvę medynai arba neplynai iškertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos.”.

Būtinieji reikalavimai veiksmams, kurie turi būti atlikti siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjo plitimo yra nurodyti Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse[3]. Diskusijose dėl kirtimo taisyklių išryškėjo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios liepiama iškirsti plynai, jei skalsumas lieka pernelyg mažas, yra miškų atkūrimo reikalavimai, o ne sanitarinė apsauga. Pabrėžtina, kad miško kirtimų taisyklių 77 straipsnis pakankamai nubrėžia privalomas sanitarinių kirtimų ribas.

Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad Miško kirtimų taisyklių 80 punkte nurodytas būtinas reikalavimas kirsti plynai priklausomai nuo skalsumo yra perteklinis ir pažeidžia Miškų įstatymo normas. Ypač tai pasakytina apie II grupės miškus, kuriems pagal Miškų įstatymo 3 str. numatyta kitokia funkcinė paskirtis. Svarbu pabrėžti, kad ir III grupės miškai bei saugomų teritorijų miškai taip pat neturėtų būti orientuoti vien į produktyvių medynų auginimą, o taip pat IV grupės miškuose toks reikalavimas pertekliniai apriboja miškų biologinę įvairovę norinčius saugoti savininkus.

Nepritariame pateiktai derinti 80 punkto formuluotei. Siūlome tikslinti, kad ji leistų miško valdytojui rinktis dėl plyno sanitarinio kirtimo vykdymo, bet jei kertama plynai, tai iškeltų minimalius reikalavimus ekologiniu požiūriu ir/ar socialiai jautriuose miškuose. Skubiai sprendžiant esamą situaciją iki tol, kol bus esmingai peržiūrimi ir taisomi visi ūkininkavimą miškuose nustatantys teisės aktai, siūlome tikslinti 80 puktą taip:

„80. Plynaisiais sanitariniais miško kirtimais kertami abiotinių veiksnių, ligų ar miško kenkėjų pažeisti medynai, kuriuose kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės arba kuriuose atlikus atrankinius sanitarinius miško kirtimusliktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas. Kertant IIA ir III miškų grupės ar į saugomas teritorijas, kurios registruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre, miškų grupės įtrauktą mišką plynaisiais sanitariniais miško kirtimais, turi būti paliekami visi nepažeisti, atsparūs abiotiniams veiksniams tikslinių rūšių medžiai (išskyrus pavojų keliančius medžius), biologinei įvairovei svarbūs medžiai ir medžiai su mikrobuveinėmis. IIA miškų grupėje ir saugomų rūšių radavietėse papildomai turi būti paliekami masinio plitimo kenkėjų šviežiai neapnikti medžiai ir krūmai. IIB miškų grupėje papildomai turi būti paliekami mažai pažeisti medžiai ir krūmai (išskyrus trukdančius miško atkūrimui). II III–IV grupių miškuose, neįtrauktuose į saugomas teritorijas, plynųjų sanitarinių kirtimų plotas neribojamas. Plynųjų sanitarinių miško kirtimų technologijos parenkamos vadovaujantis Taisyklių VI skyriaus nuostatomis, biologinei įvairovei svarbūs medžiai paliekami vadovaujantis Taisyklių 9 punktu ir 1 priedu. Vykdant plynuosius sanitarinius miško kirtimus vėjo ar sniego pažeistuose medynuose, galima nuvažiuoti nuo valksmų.“ 

Taisyklių projekte pasiūlytoje formuluotėje yra nuostatos, kurios leidžia pažeisti Miškų įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtas miškų funkcines paskirtis. 

• Reikalaujama palikti tik “tikslinių rūšių medžius”. Pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus[4] 3 straipsnyje pateiktas sąvokas “tikslinės medžių rūšys – medžių rūšys, kuriomis turi būti atkuriamas ar įveisiamas miškas”. Tai reiškia, kad paliekamas tik labai ribotas į ūkinio miško atkūrimą orientuotų rūšių kiekis, o tai neatinka IIA, IIB, III grupių paskirčių, tikėtina, neatitinka ir daugumos saugomų teritorijų nuostatų.

• Reikalaujama palikti tik nepažeistus medžius, o IIA grupėje ir mažai pažeistus medžius. Labai, vidutiniškai ir mažai pažeistų medžių sąvokos pateikiamos Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse. Labai pažeisti ir vidutiniškai pažeisti medžiai dažniausiai jau yra nepavojingi miško sanitarijos požiūriu, tačiau jie yra svarbūs ekosistemoms, atskiri medžiai gali būti gausūs mikrobuveinėmis. Taip pat, pagal esamą pažeistų medžių apibrėžimą, čia patenka visi natūraliai senstantys, sulėtėjusio prieaugio, su dalimi nudžiūvusios lajos medžiai, kurie yra be galo svarbūs biologinei įvairovei. Atsižvelgiant į tai bent jau IIA grupėje turėtų būti reikalavimas palikti visus biologinei įvairovei svarbius  medžius, o plyni sanitariniai kirtimai turėtų būti iš vis netaikomi arba labai reta išimtis.

2. Vykdant kirtimus kirtimo biržėse ir keliuose iki jų įspaudžiamos gilios provėžos, pažeidžiamas dirvožemis.

Miškų įstatymo 9 str. 3 dalyje nurodyta, kad “Miško naudotojai privalo sutvarkyti naudojant mišką sudarkytus miško plotus taip, kad jie tiktų naudoti pagal paskirtį, tausoti miško kelius, sausinimo sistemas ir kitus technologinius įrenginius, nepažeisti miško valdytojų, savininkų ir kitų naudotojų teisių bei teisėtų interesų.”.

Pritariame, kad miškų kirtimų taisyklėse svarbu reglamentuoti minimalius provėžų sutvarkymo reikalavimus. Bet pasiūlytas punktas reikalaujant užlyginti tik gilesnes nei 15 cm gylio provėžas, o tai neatitinka Miškų įstatymo. Tokio gylio provėžos itin apsunkina pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimą, kelius palieka sunkiai pravažiuojamais nepaaukštintiems atomobiliams.

Siūlome tikslinti pasiūlytas formuluotes:

502. ir 712.  „Įvykdžius miško kirtimus, [per nustatytą laiką] būtina pilnai atstatyti buvusią miško kelių ir takų būklę, kitur užlyginti gilesnes kaip 15 cm gylio provėžas nuo kirtavietės iki medienos sandėlio, padarytas iš kirtavietės traukiant medieną ir (arba) išvežant miško kirtimo atliekas.“

Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą Taisyklių projektą šie technologiniai reikalavimai taikomi tik plyniems sanitariniams kirtimams, o atvejiniams netaikomi. Siūlome skyriuje X. SKYRIUS SANITARINIAI MIŠKO KIRTIMAI įdėti papildomą straipsnį, kuris užtikrintų, kad aktualūs IV skyriuje apibrėžti technologiniai reikalavimai būtų taikomi visiems sanitariniams kirtimams.

3. Kirtimai prie gyvenamųjų rajonų vyksta ir naktimis, kelia triukšmą ir trukdo poilsiui.

Pritariame, kad ši problema yra sprendžiama Taisyklių projekte. Atkreipiame dėmesį, kad prie miestų yra visų grupių miškų, todėl ribojimas neturėtų būti konkrečioje grupėje. Šie apribojimai įsigalios su atidėjimu iki 2024 m. birželio 1 d., todėl svarbu nesusiaurinti ribojimo apimčių. 

Siūlome tikslinti pasiūlytas formuluotes:

501. ir 711. „IIB grupės mMiškuose, esančiuose urbanizuotoje teritorijoje ir 300 m atstumu nuo jos ribos, medienos ruoša, medienos ištraukimas, miško kirtimo atliekų išvežimas iš kirtavietės negali būti vykdomi naktį (nuo 22 val. iki 7 val.).“

Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą Taisyklių projektą šie technologiniai reikalavimai taikomi tik plyniems sanitariniams kirtimams, o atvejiniams netaikomi. Siūlome skyriuje X. SKYRIUS SANITARINIAI MIŠKO KIRTIMAI įdėti papildomą straipsnį, kuris užtikrintų, kad aktualūs IV skyriuje apibrėžti technologiniai reikalavimai būtų taikomi visiems sanitariniams kirtimams.

4. Pertekliniai plyni sanitariniai kirtimai sunaikina saugomų rūšių radavietes ir vertingas buveines.

Pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 38 straipsnį, numatytą kirsti plynaisiais sanitariniais miško kirtimais medyną apžiūri ir įvertina arba Valstybinių miškų valdytojas, arba Valstybinė miškų tarnyba. Šios institucijos turėtų ženkliai atsakingiau vertinti ir imtis priemonių išsaugoti saugomų rūšių radavietes ir vertingas buveines. Pvz., daugeliu atveju saugomos rūšies radavietė gali būti apsaugota nuo visiško sunaikinimo vietoj plyno sanitarinio kirtimo pasirinkus vykdyti atrankinį, net jei po tokio kirtimo lieka nedidelis miško skalsumas.

Siūlome, įtraukiant Valstybinių saugomų teritorijų tarnybą, skubos tvarka parengti rekomendacijas (o vėliau ir teisinį reglamentavimą), į ką turėtų atkreipti dėmesį Valstybinių miškų valdytojas ir Valstybinė miškų tarnyba, siekdami kiek galima mažiau padaryti žalos saugomoms rūšims ir vertingoms buveinėms. Išduodant leidimą kirsti, leidime turėtų būti įrašyta atitinkama informacija, o taip pat apribojimai bei rekomendacijos. Neaiškiais atvejais visuomet turi būti numatoma konsultacija su rūšies specialistais ir/ar Valstybine saugomų teritorijų tarnyba.     

Prašome atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus ir inicijuoti esminę ūkininkavimą miškuose nustatančių taisyklių ir nuostatų peržiūrą

Nuorodos:

[1] http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1762024
[2] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.6036/asr
[3] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.295781/asr
[4] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.318353/asr