APLINKOSAUGOS NEVYRIAUSYBININKAI ĮVARDIJO, KO TIKISI IŠ RINKIMUOSE DALYVAUJANČIŲ PARTIJŲ

2024 balandžio 26

APLINKOSAUGOS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ LŪKESČIŲ LAIŠKAS RINKIMUOSE DALYVAUJANČIOMS PARTIJOMS 

2024 balandžio 26

Gerbiami partijų lyderiai ir nariai, 

Artėjant rinkimams kreipiamės į Jus kviesdami atsakingai vertinti įsibėgėjančius aplinkosaugos iššūkius ir skirti jiems tinkamą dėmesį darbotvarkėse, rinkimų programose, o vėliau Seimo bei Vyriausybės darbų planuose. Sveika aplinka, turtinga gamta ir stabilus klimatas yra būtina visuomenės, o taip pat šalia mūsų gyvenančių gyvūnų, augalų ir kt. rūšių, gerovės sąlyga. Tai yra ir mūsų Konstitucijoje įtvirtintos vertybės.

Pastarųjų metų iššūkiai saugumo stiprinimo darbotvarkę kelia į aukščiausius prioritetus. Šiuo sudėtingu laikotarpiu darnaus vystymosi tikslai, reikalaujantys integruoti socialinius, aplinkos apsaugos ir ekonominius aspektus ir jų nepriešinti, tampa dar labiau svarbūs. Nes visuomenė turi veikti sutelkčiau, o viešieji pinigai panaudojami itin tikslingai.   

Siekiame, kad priimami sprendimai būtų grįsti duomenimis ir vestų į realius pokyčius. Todėl Aplinkosaugos koalicija jau treti metai rengia visuomeninę aplinkos būklės apžvalgą, su kuria rengiant programas kviečiame susipažinti ir Jus. Šia apžvalga kviečiame visuomenę ir sprendimų priėmėjus stebėti ir vertinti, ar priimami sprendimai tikrai stabdo aplinkos būklės blogėjimą ir veda į atsigavimą. Taip pat siekiame susipažinti su aplinkos apaugos iššūkiais ir tendencijomis.  

Aplinkosauginės krizės yra pasaulinio masto ir negali būti sprendžiamos atsietai. Reaguodama į grėsmes, Europos Komisija 2019 metų pabaigoje paskelbė Europos žaliąjį kursą, kurį derina ir įgyvendina su visomis šalimis narėmis. Pradėti įgyvendinti didelio masto pokyčiai, kurie švelnintų klimato kaitą, stabdytų biologinės įvairovės nykimą, taip pat padėtų prisitaikyti prie jau neišvengiamų pasekmių. Būtini pokyčiai yra didelis iššūkis, bet kartu ir didelės galimybės naujam darniam augimui. 

Europos žaliojo kurso ir pagrindinių iššūkių pagrindu parengėme svarbiausių aplinkos apsaugos tikslų ir krypčių apibendrinimą. Juo siekiame išskirti, kur reikia pagrindinių pokyčių ir turi būti sutelkiamas dėmesys, kad būtų stabdomos krizės, o aplinkos būklė gerėtų. Juo taip pat raginame  užtikrinti ambicingą, mokslu pagrįstą ir ilgalaikių permainų siekiančią Lietuvos pokyčių kryptį, įgyvendinti 2023 m. Seimo patvirtintą valstybės ateities viziją „Lietuva 2050“.

APLINKOS APSAUGOS PAGRINDINIŲ TIKSLŲ IR KRYPČIŲ APIBENDRINIMAS

Kad pokyčiai galėtų vykti sklandžiai, prašome jus:

• Stiprinti aplinkos apsaugos sistemą, kad būtų užtikrinta tinkama aplinkos stebėsena ir kontrolė,

• Planuojant sprendimus, pilnavertiškai įtraukti ir informuoti  pilietinę visuomenę ir pasitelkti įvairių sričių ekspertus.

Tam, kad būtų sudarytos sąlygos pokyčiams, tvarumo aspektas turi būti visose politikos srityse:

• Teisinga pertvarka – visų pirma turi būti remiamos visuomenės grupės ir verslai, kurie bus labiausiai paveikti pokyčių. Teisingas ir įtraukus perėjimas prie žalios ir skaitmeninės ekonomikos turi būti svarbi socialinės politikos dalis.

• Finansų sistema (investicijos, mokesčiai, subsidijos, pirkimai) turi remti darnias ir apmokestinti taršias veiklas, kuo greičiau atsisakyti žalingų subsidijų, visur laikytis principo “teršėjas moka”.

• Mokslas ir inovacijos turi būti pasitelkiami ieškant naujų sprendimų.

• Švietimas turi padėti visuomenei suprasti problemos mastus, keisti įpročius, rūpintis aplinka ir įgyti kvalifikaciją naujoms darbo vietoms ir poreikiams. 

Aplinkos ir gamtos apsauga turėtų būti integrali beveik visų viešojo valdymo sričių dalis. Raginame jus į savo politines programas įtraukti darnų vystymąsi ir aplinkos bei gamtos apsaugą ir imtis įgyvendinti tvarumo pokyčius, nelaukiant visuomenės spaudimo, ekstremalių reiškinių ar ekologinių nelaimių.

Džiaugiamės, kad prie politinių partijų kuriasi analitiniai centrai ir labai norėtume, kad juose būtų pritraukiamos ir aplinkosauginės kompetencijos. Labai svarbu, kad sprendimų priėmėjus pasiektų įvairiapusė informacija iš mokslo institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir įvairių suinteresuotų šalių. Tai svarbu, kad būtų atsveriamas stiprus lobistinis spaudimas didinti gamtos ir išteklių eksploataciją, nekeisti esamų gamybos ir vartojimo modelių.

 Miškai ir miškininkystė

Miško žemė sudaro 33,8 % Lietuvos ploto. Dabartinis miškų grupių pasiskirstymas Lietuvoje rodo didelį disbalansą tarp ekonominių, ekologinių ir socialinių miškų tvarkymo poreikių. Tik 2,5 % miškų yra skirti rekreacinio prioriteto, 10,1 % – ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugos, o likę 87,4 % – ūkiniai miškai skirti formuoti produktyvius medynus medienos tiekimui. Persiorientavimas į aplinkai draugišką miškininkystę iš esmės nevyksta. Neūkiniai miškai tesudaro 12,6 % miškų ploto ir jų plotas mažėja, per 10 metų rekreacinio ir ekologinio prioriteto miškų sumažėjo 15 tūkst. ha. Net du trečdaliai saugomų teritorijų miškų yra ūkiniai, jie intensyviai kertami. Tarp pagrindinių kirtimų absoliučiai dominuoja ekosistemoms ypač žalingi plynieji ir atvejiniai kirtimai (atitinkamai 74 % ir 24 % numatyto ploto pagrindinių kirtimų leidimuose). Vis dar neatsižvelgiama į šalia miškų gyvenančių ir juose esančiomis gamtinėmis-kultūrinėmis vertybėmis besidominčių bendruomenių poreikius.

Jungiamės prie Girių spiečiaus vizijos miškams. Kviečiame, imtis veiksmų, kad per 20 metų pasiektume, kad bent pusėje Lietuvos miškų būtų vykdoma naujos kartos gamtai draugiška miškininkystė be išplyninančių ūkinių kirtimų: 

• Bent 30% miškų, t.y. visas dabartinis saugomų teritorijų plotas, būtų skirti puoselėti gamtą ir kultūrinį bei dvasinį paveldą. Bent trečdalis šių miškų virstų sengirėmis, turinčiomis griežtą apsaugą. 

• Papildomai bent 20% miškų sudarytų rekreacinės paskirties gamtiškai turtingi miestų ir priemiesčių miškai bei kitos nemedieninei ekonomikai svarbios teritorijos.

Kviečiame į savo programas įsitraukti ir per ateinančius ketverius metus siekti šių svarbių pokyčių:

• Perorientuoti valstybinių miškų tvarkymo politiką, kad saugomose teritorijose ir prie miestų būtų taikoma naujos kartos miškininkystė be išplyninančių ūkinių kirtimų, mažėtų medienos gamyba ir augtų dėmesys kitoms miškų naudoms. 

• Įgalinti ir skatinti miškų ekosistemas saugančius savininkus. Tokių savininkų gausėja, tačiau jų poreikiai vis dar nėra tinkamai atstovaujami, valstybės institucijos nesuteikia jiems palaikymo, į miškų ekosistemų saugojimą orientuotos pagalbos.

• Stiprinti ir neleisti menkti pilnavertei visuomenės teisei lankytis miškuose: atvykti, praeiti, uogauti, grybauti, keliauti su nakvyne, rengti grupinius žygius ir pan. Lietuvoje ilgainiui galėtų būti įteisintas ir skandinaviškas visuotinės teisės būti gamtoje modelis. 

• Užtikrinti, kad miško veiklų ir apsaugos planavimas būtų įtraukus, atviras ir kompleksinis, su vienoda atida atliepiantis ir ekonomines, ir ekologines, ir socialines miškų funkcijas.

• Sudaryti pajamų iš miško nemedieninių paslaugų gavimo modelį ir diegti teisines ir finansines sąlygas šiam modeliui plėtoti. Valstybinių miškų urėdija galėtų būti vedančioji organizacija, o nemedieninės paslaugos ilgainiui galėtų keisti jos pajamas iš medienos pardavimų.

• Įgyvendinti Nacionalinio miškų susitarimo pasiektus sutarimus. Pasiektas tik dalinis susitarimas ir jo nepakaks, kad būtų įgyvendinti ateičiai būtini pokyčiai. Tačiau pasiektuose susitarimuose yra svarbių sprendimų. Raginame neatidėliojant užbaigti nacionalinį miškų susitarimą, pasirašyti ir perkelti į teisės aktus.

Energetika ir transportas

Įsibėgėjant AEI plėtrai energetikos ir transporto sektoriuose svarbu parengti teisiškai įpareigojančius nurodymus, kurie suderina AEI vystymą su biologinės įvairovės išsaugojimu ir gamtos atkūrimo tikslais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sparčiai besiplečiantiems vėjo energijos ir biomasės (biokuro) sektoriams. Transporto sektoriuje svarbu laipsniškai atsisakyti  biokuro, kuriam būdingas netiesioginis žemės naudojimo keitimas, keliantis riziką biologinės įvairovės išsaugojimui.

Kviečiame jus į savo programas įsitraukti ir per ateinančius ketverius metus įgyvendinti šiuos svarbius pokyčius:

• Uždrausti įrengti naujus iškastinio kuro įrenginius šilumos gamybai tiek buitiniame tiek pramoniniame lygmenyje.

• Sudaryti tinkamas sąlygas daugiabučių gyventojams išnaudoti pastatų stogus saulės energetikai ir užtikrinti, kad projektuojant naujus visuomeninės, pramoninės ir komercinės gyvenamosios paskirties pastatus būtų numatyta įrengti AEI gamybos įrenginius.

• Skatinti AEI plėtrą, išvengiant reikšmingo poveikio gyvajai gamtai ir kraštovaizdžiui. Svarbu numatyti prioritetines teritorijas vėjo jėgainių plėtrai - mažiau vertingas teritorijas, tokias kaip nualintos žemės ar komunikacijos koridoriai ir nustatyti griežtesnius aplinkosauginius reikalavimus planuojant, statant ir eksploatuojant vėjo jėgaines. Taip pat skatinti saulės energetikos plėtrą ant pastatų ar ūkinei veiklai panaudotose teritorijose.

• Didinti investicijas į elektros energijos tinklo plėtrą, užtikrinant, kad daugiau gyventojų be papildomų mokesčių galėtų tapti gaminančiais vartotojais.

• Didinti taršos mokestį keleivinio ir krovininio transporto bei kitų komercinių įmonių automobiliams. 

• Skatinti iš AEI pagamintos elektros energijos naudojimą transporte užtikrinant, kad ji yra apskaitoma naudojant didesnį daugiklį. Taip pat svarbu užtikrinti, kad gyventojai ir juridiniai asmenys galėtų apskaityti elektros energiją iš privačiai naudojamų elektromobilių įkrovimo stotelių.

• Sukurti priemones, kurios riboja netvarių biodegalų naudojimą transporte. Siekiant išsaugoti pasaulio atogrąžų miškus, kuo greičiau priskirti sojų aliejų ir palmių riebalų rūgščių distiliatą  prie netvarių ir riziką keliančių žaliavų.

Žemės ūkis

Ūkinė veikla yra vykdoma net 51.8 % Lietuvos teritorijos. Per 23 metus šalyje stebėtų įprastų kaimo paukščių bendra gausa sumažėjo 54,76 %, t.y. 2,4 % punkto per metus, tačiau paskutinių 9 metų laikotarpyje gausa mažėjo dvigubai sparčiau, 4,35 % punkto per metus. Žemės ūkio sektorius išskiria daugiau nei 21 % visų Lietuvoje susidarančių klimato kaitą sukeliančių dujų (ŠESD). Pasak Aplinkos apsaugo agentūros, 63 % upių, 64 % ežerų ir visi tarpiniai vandenys dėl didėjančios žemės ūkio veiklos neatitinka minimalių ekologinės būklės kriterijų. Už visuomenei teikiamas naudas iš Europos sąjungos (ES) ir Lietuvos biudžeto  ūkininkams yra mokamos išmokos. 2023-2027 m. periodui įvairiomis formomis žemės ūkiui skiriama apie 4 mlrd. Eur paramos. Tai labiausiai valstybės remiamas sektorius. Dėl to siekiant atliepti neigiamas  aplinkos tendencijas, žemės ūkyje būtina stiprinti aplinkosauginę ambiciją:

• Parengti Nacionalinį susitarimą dėl žemės ūkio užtikrinant ilgalaikę sektoriaus strategiją atliepiant į tarptautinius susitarimus dėl klimato kaitos, žaliojo kurso, į procesą aktyviai įtraukiant aplinkosaugos ir žemės ūkio specialistus bei visuomenę;

• Užtikrinti, kad žemės ūkio politika būtų vykdoma įgyvendinant visus Bendrosios žemės ūkio politikos tikslus: ne tik užtikrinti deramas ūkininkų pajamas; užtikrinti ūkininkų konkurencingumą; pagerinti ūkininkų poziciją maisto tiekimo grandinėse; bet ir veikti klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos srityje; rūpintis mus visus supančia aplinka (oru, vandeniu, dirvožemiu); išsaugoti kraštovaizdį ir biologinę įvairovę; turėti gyvybingus regionus; remti kartų kaitą; saugoti maisto ir sveikatos kokybę; skatinti žinias ir inovacijas.

• Užtikrinti „teršėjas moka“ principo taikymą žemės ūkio sektoriuje - kad išmokos ūkininkams būtų mokamos už viešųjų gėrybių išsaugojimą, o aplinkos kokybę bloginančias praktikas (tokias kaip, arimai kalvotose vietovėse) apmokestinti. Išmokos turėtų būti geografiškai regionalizuojamos, atsižvelgiant į aplinkos parametrus, tokius kaip reljefas, dirvožemis ir pan.

• Siekti įgyvendinti Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksą, kurio taikymas mažintų  neigiamą žemės ūkio poveikį dirvožemiui, vandeniui, orui ir klimatui.  Juo remiantis formuoti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartus, kurie nustato minimalius reikalavimus, kad būtų išlaikoma gera žemės ūkio paskirties žemės agrarinė ir aplinkos būklė.

• Siekiant stabdyti biologinės įvairovės nykimą Lietuvos agrariniame kraštovaizdyje susieti gamtos būklę parodančius biologinės įvairovės poveikio rodiklius su konkrečiomis ilgalaikėmis, gerą aplinkos būklę garantuojančiomis priemonėmis žemės ūkyje. Kad šių priemonių rezultatus būtų galima vertinti lokaliai, be jau vykdomo Kaimo paukščių populiacijų indikatoriaus, įtraukti naujus, Gamtos atkūrimo reglamente siūlomus indikatorius, tokius kaip pievų dieninių drugių indeksas.

• Nuo įstojimo į ES Lietuvoje kasmet pievų plotai mažėja apie 25000 ha (maždaug Kauno ir Klaipėdos miesto plotai kartu sudėjus), dabar jau esame praradę apie 0,5 mln. ha pievų. Tai lemia didelius praradimus Lietuvos gamtai ir žmonėms. Per paskutinius 10 metų ūkių, auginančių gyvulius sumažėjo 30000. Siekiant spręsti šią problemą, skatinti gyvulininkystę, kai gyvuliai ganosi pievose ir šeriami žoliniais pašarais.

Šiuo lūkesčių laišku raginame Jus atsakingai vertinti įsibėgėjančius aplinkosaugos iššūkius. Taip pat norime pabrėžti, kad sveikos aplinkos, turtingos gamtos ir kuo mažiau ekstremalių reiškinių veiksmų visų pirma reikia mums – Lietuvos gyventojams. Europos Sąjungos bendra aplinkos apsaugos politika yra svarbi priemonė to siekiant, bet už savo aplinką ir gamtą visų pirma esame atsakingi nacionaliniu lygiu. 

Tikimės, kad aplinkos ir gamtos apsauga bus svarbi jūsų rinkimų programų, o vėliau Seimo bei Vyriausybės darbų dalis. Esame pasirengę bendradarbiauti, detaliau pristatyti ir diskutuoti esamą būklę ir siūlomas pokyčių kryptis. 

Jei pritariate aplinkosauginėms vertybėms ir būtinybei imtis neatidėliotinų veiksmų sprendžiant aplinkosaugos problemas, kviečiame į savo partijų programas įtraukti šiame dokumente išdėstytus punktus.

Aplinkosaugos koalicija yra skėtinė aplinkosaugines nevyriausybines organizacijas vienijanti organizacija. Atstovaujame aplinkosauginį interesą ir siekiame neatidėliojamų pokyčių, kad būtų užtikrinta sveika aplinka,  santarvė su gamta ir švelninama klimato kaita bei su ja susiję ekstremalėjantys reiškiniai. Siekiant šių tikslų ypatingą svarbą matome įgyvendinti Europos žaliąjį kursą. Šiuo metu koalicijoje yra 10 tikrųjų narių, veikiančių skirtingose aplinkos apsaugos srityse.

VšĮ „Baltijos aplinkos forumas” yra jau 20 metų veikianti nevyriausybinė aplinkosaugos organizacija, siekianti, kad visuomenė gyventų švarioje ir sveikoje aplinkoje, gamtiniai ištekliai būtų tinkamai naudojami, o turtinga gamtinė įvairovė būtų užtikrinta ateities kartoms. Organizacija tiki, kad mūsų planetą būtina saugoti ne nuo žmonių, bet drauge su jais. Svarbiausios veiklos sritys ­– biologinės įvairovės apsauga, agrarinė aplinkosauga, kaimo plėtra, gamtinis turizmas, pavojingų cheminių medžiagų valdymas, socialinė įmonių atsakomybė.

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) yra jau 40 metų veikianti gausiausia gamtosauginė nevyriausybinė organizacija šalyje, vienijanti gyvosios gamtos apsaugai neabejingus Lietuvos žmones, kurie globoja ir stebi paukščius bei jų aplinką, rūpinasi aplinkos išsaugojimu ir visuomenės ekologiniu švietimu, taip pat pilietiškai dalyvauja formuojant aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos politiką. Organizacija tiki, kad tik bendromis draugijos narių pastangomis, entuziazmu, žiniomis bei patirtimi, sugebės pasiekti efektyvesnės ne tik paukščių, bet kartu ir visos gamtos apsaugos, taip dirbant paukščiams ir žmonėms.