KARTU SU „Girių spiečiuMI“ KREIPĖMĖS DĖL NEVEIKSNUMO MIŠKŲ POLITIKOJE

2024-06-03

„Girių spiečius“ – organizacijų ir žmonių sambūris, vienijantis daugiau nei 50 organizacijų, verslų bei 40 įvairių sričių mokslininkų, siekiančių subalansuotos miškų politikos gamtiniu, socialiniu ir ūkiniu požiūriais, kreipėsi į prezidentą, premjerę ir Seimo narius. Ragina stabdyti Valstybės įmonės (VĮ) Valstybinių miškų urėdijos pavertimą į akcinę bendrovę ir imtis skubių bei konkrečių veiksmų, kad šalyje būtų užtikrinta tvari ir gamtai draugiška miškininkystė.

Nors Vyriausybės programoje buvo žadėta nauja miškų politikos kryptis, pastaruosius kelerius metus sprendimai šia kryptimi buvo ir yra toliau stabdomi. Kita vertus, tai nesutrukdė Aplinkos ministerijai skubos tvarka pateikti miškų įstatymo pakeitimo projektą, kuris leistų VĮ Valstybinių miškų urėdiją paversti akcine bendrove.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigia, kad “Esama situacija miškuose visuomenės netenkina, rodikliai rodo prastėjančią ekologinę miškų būklę. Vyriausybė žadėjo susitarimą dėl miškų ateities, tačiau jis ir nauja miškų įstatymo redakcija yra užstrigę. Tuo tarpu gauname skubos tvarka derinamą urėdijos pertvarkymą į akcinę bendrovę, kas įtvirtintų ir dar sustiprintų jos esamą orientaciją į medienos ruošą. Urėdija atsakinga už valstybinius miškus – mūsų visų išskirtinės svarbos turtą, kurį Konstitucija įpareigoja tvarkyti taip, kad tarnautų bendrai tautos gerovei. Politikai privalo stabdyti pertvarkymą į akcinę bendrovę, įsiklausyti į visos visuomenės poreikius ir imtis veiksmų sprendžiant įsisenėjusias miškų problemas.”

Lietuvos fitoterapijos sąjungos atstovas Mindaugas Potapovas pritaria, kad valstybiniai miškai turi būti tvarkomi visuomenės interesui, o ne medienos gavybos prioritetui. „Apklausos rodo, kad dauguma piliečių nori mažiau į kirtimus orientuoto miškų valdymo. Urėdijos veikla turi būti peržiūrėta, kad būtų atsižvelgiama į ekologines, socialines ir ekonomines reikmes. Bet kokia akcinė bendrovė pirmiausia orientuota į pelną, o valstybiniai miškai – ne.“

„Girių spiečiaus“ narė ir Vokės bendruomenės atstovė Jurgita Rotomskienė pabrėžia, kad pertvarkius Valstybinių miškų urėdiją susilpnėtų socialinės ir ekologinės naudos. „Urėdija per daug dėmesio skiria pelnui, o ekologiniai miškų rodikliai blogėja. Konfliktai dėl intensyvių kirtimų su bendruomenėmis tik didėja. Valstybinių miškų urėdija neturi būti matoma kaip į pelną orientuota organizacija. Tai yra klaidinga ir žalinga interpretacija atvedusi į idėją ją paversti akcine bendrove.“ 

Visuomenininkai ragina stabdyti VĮ Valstybinių miškų urėdijos pertvarką į akcinę bendrovę, kuo greičiau pateikti miškų įstatymą svarstymui Seime, užbaigti nacionalinį miškų susitarimą ir keisti žalingą miškams ir visuomenei neveiksnumo status quo.

„Girių spiečius“  kreipėsi į prezidentą, premjerę ir Seimo narius šiuo laišku:

KREIPIMASIS DĖL NEVEIKSNUMO KEIČIANT LIETUVOS MIŠKŲ POLITIKĄ    

2024-06-03

Gerbiamas Prezidente Gitanai Nausėda, gerbiama Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte, gerbiami Seimo frakcijų seniūnai ir Aplinkos apsaugos komiteto nariai, 

Kreipiamės į Jus prašydami pagalbos nutraukti neveiksnumą vykdant svarbius pokyčius miškų politikoje, kurį itin išryškino skubinama VĮ Valstybinių miškų urėdijos pertvarka į akcinę bendrovę. Taip stiprinama jos orientacija į medienos ruošą, nors žadėtas visuomenės susitarimas dėl miškų ateities ir nauja miškų įstatymo redakcija yra užstrigę.

Valstybiniai miškai yra išskirtinę reikšmę turintis valstybinis turtas, kuris pagal Konstituciją turi būti tvarkomas taip, kad tarnautų visos visuomenės interesui, t.y. medienos gamyba negali būti prioritetas prieš kitas miško teikiamas naudas. Apklausos rodo, kad didelė dalis piliečių nori mažiau į kirtimus orientuoto miškų valdymo, t.y. visai kitos krypties nei yra dabar. 

Svarbu iš esmės keisti institucinį požiūrį į miškus, kad jis priartėtų prie visuomenės nusiteikimo, atnaujintų bei kurtų šiuolaikinį tausojantį žmogaus santykį su gamta. Balansui atstatyti, po 20 metų bent pusėje Lietuvos miškų turėtų būti vykdoma naujos kartos gamtai draugiška miškininkystė be išplyninančių ūkinių kirtimų. Tokia naujos kartos miškininkystė turėtų būti visuose saugomų teritorijų miškuose (30 % miškų), miškuose aplink gyvenamas teritorijas (apie 10 %), o taip pat miškuose, svarbiuose nemedieninei ekonomikai (dar apie 10 % miškų). Pokytis visų pirma turėtų įvykti valstybiniuose miškuose.

Nors Vyriausybės programoje žadėta, tačiau jau keli metai Lietuvoje sprendimai dėl naujos miškų politikos krypties yra stabdomi. Piliečių pasiektas dalinis susitarimas dėl miškų liko nepasirašytas. Miškų įstatymo nauja redakcija, atliepianti poreikį peržiūrėti pusiausvyrą tarp ekonominių, socialinių ir ekologinių miško paskirčių, įstrigusi ir nepasiekia Seimo. Tačiau neišsprendus miško paskirčių balanso klausimo, greituoju būdu siekiama pervesti valstybinių miškų valdytojo teisinį statusą į akcinę bendrovę, taip įtvirtinant ir stiprinant jos orientaciją į medienos ruošą. 

Su dideliu susirūpinimu stebime, kad esminiai sprendimai yra užstrigę, miškų ekologinė būklė prastėja, o  bendruomenių, kultūrinės, dvasinės bei nemedieninės naudos toliau paminamos. Prašome padėti atgaivinti taip laukiamus pokyčius miškų politikoje, visų pirma imantis šių veiksmų:

1. Sustabdyti Valstybinių miškų urėdijos pertvarką į akcinę bendrovę. Vietoje to, Miškų įstatyme ir kituose teisės aktuose turi būti peržiūrėtos urėdijos atsakomybės ir reikalavimai pelningumui, kad atitiktų valstybinių miškų paskirtį tarnauti visos visuomenės interesui.   

2. Užtikrinti, kad Miškų įstatymo nauja redakcija kuo greičiau būtų perduota svarstymui Seime. Raginame Seimą imtis lyderystės įstatyme užtikrinant naudų balansą: mažinti medienos gamybos prioritetą ir didinti dėmesį kitoms miškų naudoms. Kviečiame įstatymu visų pirma perorientuoti miškininkystę valstybiniuose miškuose, numatyti racionalų pereinamąjį laikotarpį ir kompensacijas privatiems miškams.

3. Prašome politines partijas užbaigti nacionalinį miškų susitarimą, pasirašyti pasiektus susitarimus, įsipareigoti juos perkelti į teisės aktus ir įgyvendinti.

Palaikome Seime inicijuojamą rezoliuciją, kuri išreikia Seimo valią ir raginimą Vyriausybei imtis pokyčių: pateikti miškų įstatymo projektą mažinantį išplyninančius kirtimus, nutraukti Valstybinių miškų urėdijos statuso keitimą, peržiūrėti jos veiklos tikslus ir principus, atitinkamai peržiūrėti biudžeto poreikius. 

Miškai yra išskirtinės svarbos bendras turtas ir atsakomybė – jų išsaugojimas yra mūsų pareiga ateities kartoms. Dabartinėje neveiksnumo situacijoje stipri politinė valia yra labai svarbi. Be jūsų įsitraukimo visuomenės taip laukiami pokyčiai miškų politikoje liks užstrigę, visuomenės nepasitenkinimas stiprės.

Girių spiečiaus iniciatyvinė grupė:

Dr. Jurgita Rotomskienė, Vokės bendruomenės atstovė

Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė

Dr. Mindaugas Lapelė, VšĮ „Sengirės fondas“ valdybos narys

Mindaugas Potapovas, Asociacijos „Lietuvos fitoterapijos sąjunga“ atstovas

Monika Peldavičiūtė, ”Gyvo žalio” vadovė

Dr. Ričardas Skorupskas, Lietuvos geografų draugija