PASTABOS MIŠKŲ ĮSTATYMO PROJEKTUI, SVARSTOMAM SEIME

2024-09-13

Lietuvos Miškų įstatymas surašytas taip, kad atstovauja tik medieninį požiūrį į mišką, neatliepia šiuolaikinių poreikių ir visuomenės lūkesčių. Miškų įstatymo pakeitimas yra vienas iš dabartinės Vyriausybės žadėtų darbų. 

Šiuo metu Aplinkos ministerija yra paruošusi naują Miškų įstatymo projektą, kuris tebėra medieninis. Šiame projekte tebėra daug spragų ir taisytinų vietų, tačiau mes aktyviai siekėme, kad jis būtų perduotas Seimui. Akivaizdu, kad institucijoms nepavyksta paruošti dabartį atliepiantį Miškų įstatymo projektą, nes daugelį metų buvo puoselėjamas ir vertinamas tik medieninis požiūris, o žinių apie kitas miško funkcijas - trūksta. Manome, kad esamoje situacijoje Seimo nariams tenka pareiga papildyti projektą reikiamu turiniu, parodant politinę valią perorientuoti miškininkystę į draugiškesnę gamtai ir nemedieniniams visuomenės poreikiams.

Mes išsiuntėme LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui raštą išdėstydami, kur reikalingi Miškų įstatymo turinio pakeitimai. Pagal mūsų pateiktą pagrindinių problemų sąrašą siūlome Seime rengti klausymus ir taisyti įstatymo projektą. Norime tikėti, kad ir naujas Seimas tęs pradėtą darbą su Seime jau esančiu Įstatymo projektu, o ne vilkins procesus, pradėdamas visą kadenciją trunkančius institucinius derinimus iš naujo. Miškų politikoje pokyčių reikia nedelsiant. Partijos tai pripažįsta, tad laikas imtis veiksmų keičiant tesinę bazę, kad ji suteiktų miškų politikai ne tik medieninę kryptį. 

LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui 

DĖL LR MIŠKŲ ĮSTATYMO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ   

2024-09-13

Teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų (toliau – Įstatymo projektas) skelbtų TAIS sistemoje[1].

Nors Aplinkos ministerijos parengtam miškų įstatymui pateikėme daug pastabų ir į daugumą jų neatsižvelgta, tačiau aktyviai pasisakėme, kad Miškų įstatymo pakeitimai turi būti perduoti svarstymams Seime. Šiuo metu galiojantis Miškų įstatymas yra itin ydingas, neatliepia šiuolaikinių poreikių ir visuomenės lūkesčių, todėl privalo būti keičiamas.

Aplinkosaugos koalicija pilnai pritaria judėjimo „Girių spiečius“ tikslams ir kreipimesi dėl miškų ateities išskirtiems prioritetams[2]. Raginame įgyvendinti Nacionalinio miškų susitarimo (toliau - NMS) pasiektus ir Seimo rezoliucija patvirtintus sutarimus[3], o taip pat nedelsiant priimti sprendimus dėl naujo miškų naudojimo balanso. Šiuo metu esamas miškų naudojimas neatliepia ekologinių ir socialinių bei kultūrinių poreikių, o valstybinių miškų itin eksploatatyvus naudojimas, mūsų vertinimu, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Atsižvelgdami į tai ir į žemiau išvardintas esmines Miškų įstatymo projekto problemas, prašome ir siūlome:

1. Miškų įstatymo projektą ir su juo susijusių įstatymų projektus tikslinti iš esmės, užtikrinant, kad jis reglamentuotų ir apibrėžtų veiklą miškuose taip, kad jos lygiavertiškai užtikrintų ekologinius, socialinius, ekonominius nemedieninius ir medieninius interesus, atlieptų ES miškų strategijoje nurodytas kryptis, įgyvendintų Nacionaliniame miškų susitarime pasiektus susitarimus, nebūtų vienpusiškai orientuotas į miškų ūkį ir medienos gavybą.

2. Žinodami, kad Miškų politikoje yra įsisenėjusių problemų, kurių sprendimo negalima atidėlioti, prašome jas spręsti nedelsiant parengiant mažesnės apimties į šias problemas orientuotus Įstatymo pakeitimus.
   
   

 Žemiau teikiame esmines pastabas ir pasiūlymus Įstatymo projektui:

1. Miškų įstatymas lieka nepakankamas, vienpusiškai orientuotas į veiklas, skirtas formuoti produktyvius ūkinius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną.

ES miškų strategija iki 2030, Nacionalinis miškų susitarimas nurodo, kad esama miškininkystės samprata ir praktikos turi būti keičiamos. Lietuva kaip ir visa Europa turi formuoti naujos kartos, kitais principais grindžiamą miškininkystę. Tačiau nauja miškų įstatymo redakcija neatliepia šio poreikio. Naujoje įstatymo versijoje pridėtos papildomos sąvokos, bandyta įdėti daugiau reguliavimo, susijusio užtikrinant ekologines ir socialines bei kitas nemedienines miško funkcijas, tačiau iš esmės įstatymas liko orientuotas į veiklas, skirtas formuoti produktyvius ūkinius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną.

Tai reiškia, kad lieka didelės teisinio reglamentavimo spragos, kurios neužtikrina ekologinių ir socialinių poreikių, neleidžia pilnaverčiai vystytis nemedieninėms su mišku susijusioms ūkinėms veikloms. Tai taip pat užkerta kelią įgyvendinti vizijos „Lietuva 2050“ nubrėžtas gaires.

Ilgai rengtas miškų įstatymo projektas, kuris vis tiek liko vienpusiškas, rodo, kad dabartinės institucijos neturi kompetencijų ir nėra pajėgios parengti į ateities poreikius orientuotą miškų įstatymą, atliepiantį aktualijas ir Nacionalinio miškų susitarimo pasiektus susitarimus. Todėl vienas iš įstatymo tikslų galėtų būti ne tik reglamentuoti veiklą miškuose, bet ir perorientuoti institucinį požiūrį į miškus ir miškininkystę, skatinti įvairių suinteresuotų šalių tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą, kaip tai numato ne vienas pasiektas NMS susitarimų punktas.

Siūlome:

1.1. Tikslinti 1 straipsnį “Įstatymo paskirtis”, pridėti papildomą tikslą “Keisti institucinę sampratą apie mišką, jį suvokiant kaip kompleksinę ekosistemą, kurioje vyksta įprastos ir alternatyvios ekonominės veiklos, kultūrinis ir dvasinis gyvenimas, bei natūralūs gamtiniai procesai, užtikrinti įvairių su miškais susijusių sektorių ir suinteresuotų šalių tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą.”

2. Įstatymo projektas neįpareigoja institucijų ir valstybinių miškų valdytojo vystyti ir įgyvendinti kompleksinę tvarią – ekologinį, socialinį, ekonominį nemedieninį ekonominį medieninį interesus integruojančią – miškininkystę, neskatina bendradarbiavimo ir tarpdiscipliniškumo.

3 ir 4 straipsniuose, kuriuose apibrėžiamos institucijų ir Miškų urėdijos funkcijos, dominuoja funkcijos, nukreiptos į medienos gavybos ūkinio prioriteto miškų tvarkymą, neatliepia NMS pasiektų susitarimų.

Įstatymo 4 straipsnyje nurodoma, kad „Miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą“. 2 straipsnyje 10 d. pateikta „Kompleksinės miškų ūkio veiklos“ sąvoka vienpusiška, nelygiavertiškai integruoja ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes miškui.

Vienpusiškai apibrėžtos funkcijos ir sąvokos neužtikrina, kad Valstybinių miškų valdytojas įgyvendintų konstitucinę prievolę valstybinius miškus, išimtine nuosavybės teise priklausančius Lietuvos Respublikai, tvarkyti taip, kad jie tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui.

Siūlome:

2.1. Tikslinti 2 straipsnio 10 d. pateiktą „Kompleksinės miškų ūkio veiklos“ sąvoką. Kompleksinė veikla turėtų būti tokia, kad nurodytos veiklos atitiktų visas 8 straipsnyje grupių apibrėžtyse nurodytas funkcines paskirtis, atitiktų saugomų teritorijų ir buveinių bei rūšių, kultūros objektų apsaugos režimus, užtikrintų, kad miško išteklių naudojimas nepažeistų tvarumo ribų.

2.2. Iš esmės tikslinti 3 ir 4 straipsnius, kad juose valstybės institucijos ir valstybinių miškų valdytojas būtų įpareigoti įgyvendinti tiek ekologinius, tiek visus visuomenės interesus lygiavertiškai integruojančią veiklą miškuose.
Pavyzdžiui, į funkcijų sąrašus išreikštinai turėtų būti įrašytos funkcijos, susijusios su miško ekosistemų stebėsena, ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslų įgyvendinimu, su rekreacinės infrastruktūros valstybiniuose miškuose planavimu, formavimu ir priežiūra, su bendruomenėms svarbių miškų prie gyvenviečių išskyrimu ir tvarkymu, su miško savininkų konsultavimu diegiant artimos gamtai miškininkystės principus ir t.t. Tikslinant insititucijų ir valstybinių miškų valdytojo funkcijų aprašus reikėtų dar kartą peržiūrėti visus su tuo susijusius NMS susitarimus.

2.3. Užtikrinti, kad įstatyme būtų įpareigojimas esamų įstaigų pagrindu sukurti kompetencijų centrą, kaip tai numato  NMS susitarimas Nr. 3.1.5.

3. Esminis įstatymo pakeitimas - miškų grupių sistemos pertvarka - yra simbolinė ir neatliepia keliamų tikslų, kad tinkamai užtikrintų tinkamą biologinės įvairovės apsaugą, klimato kaitos iššūkių valdymą ir visuomenės poreikius atitinkantį miškų valdymą

Įstatymas teisiškai neįpareigoja keisti esamą ydingą miško paskirčių balansą

Iš Įstatymo projekto ir jo priedo neįmanoma tiksliai nustatyti, kaip keisis skirtingų funkcinių paskirčių miškų santykis. Iš Įstatymo projekto priede pateiktų apibrėžimų būtų galima tikėtis nežymaus griežtos apsaugos (dabar I grupė), ekologinio prioriteto (dabar IIA grupė) ir socialinio prioriteto (dabar IIB grupė) miškų ploto padidėjimo, beveik visa dabartinė III grupė būtų priskirta ūkiniams miškams.

Aiškinamajame rašte pateiktas numatomas grupių pasiskirstymas, tačiau nematome, kad tokį paskirstymą įpareigotų Įstatymo projektas. Pastarojo meto patirtis rodo, kad ekologinius, socialinius ir nemedieninės ekonomikos prioritetus linkstama įgyvendinti mažiausia įstatymais įpareigojančia apimtimi.

Pertvarkyta Miškų grupių sistema įsigaliotų nuo 2029 metų sausio 1 d. Iki to laiko galiotų dabartinė sistema su šiek tiek patikslintomis pagrindinėmis funkcinėmis paskirtimis (ūkininkavimo tikslais). Pereinamuoju laikotarpiu neužtikrinama, kad nemažėtų neūkinių grupių miškų, nebūtų iškertami kitai funkcinei grupei priskirtini miškai.

Siūlome:

3.1. Įstatymo pakeitimo priede nustatyti grupių perskirstymo principus, grafiką ir koks grupių santykis turės būti pabaigus kiekvieną grafike numatytą terminą.

3.2. Neatidėti grupių pertvarkos iki 2029 metų, o numatyti ženkliai trumpesnį terminą, pradedant grupių keitimą valstybiniuose miškuose, palaipsniui pereinant ir prie privačių savininkų valdomų miškų.

Toliau išlieka problema, kad daliai saugomų teritorijų bus galima suteikti tik ūkinį režimą. Nesudaromos galimybės suteikti ekologinio prioriteto grupės už saugomų teritorijų ribų, kad būtų galima formuoti gamtinius koridorius, užtikrinti geoekologinį stabilumą. 

Šiuo metu net du trečdaliai saugomų teritorijų miškų yra ūkiniai (t.y. priskirti III arba IV grupėms)[4]. Šis santykis didėja, nes saugomų teritorijų tinklas plečiamas, o II grupės miškų mažėja. Ūkiniuose saugomų teritorijų miškuose apsaugą turi tik EB svarbos natūralios buveinės, plėšrių paukščių lizdai, o visur kitur nėra esminių apribojimų ūkinei veiklai. Tokiu būdu neužtikrinama neidentifikuotų vertybių apsauga, nesudaromos sąlygos saugomose teritorijose išlaikyti įvairiaamžių įvairiarūšių miškų masyvus, formuotis sengirėms.

Miškų Įstatymo projekte nustatytos miškų grupių apibrėžtys yra tokios, kad ir po 2029 metų išlaikys dabartinį apsaugos modelį, kai saugomose teritorijose vyrauja taškinė pripažintų vertybių apsauga, neužtikrinant gamtiškai vertingų plotų formavimosi ar jų būklės gerėjimo visoje saugomoje teritorijoje. Už saugomų teritorijų ribų apsauga lieka labai ribota. Toks režimas neleidžia artėti prie biologinės įvairovės krizei spręsti būtinų proporcijų, kad 30 % šalies teritorijos turi būti apsaugota, o trečdalis to – griežtai.

Siūlome:

3.3. Peržiūrėti grupių apibrėžimus, kad jie neužkirstų galimybės visose saugomose teritorijose, ekologiniuose koridoriuose ir išlikusiose sengirėse nustatyti ekologinį arba socialinį prioritetą.

3.4. Grupių sistemoje numatyti papildomą grupę, kuri įpareigotų ūkininkauti remiantis artimos gamtai miškininkystės principais, nors vertybės dar nėra susiformavusios.

3.5. Sudaryti teisines galimybes pirmumo teise išpirkti visų saugomų teritorijų miškus saugojimui, o taip pat gamtiškai vertingus miškus už saugomų teritorijų ribų (6 straipsnis).

Tiek esama, tiek pertvarkyta miškų grupių sistema neužtikrina, kad ūkininkavimo režimai neūkiniuose miškuose pilnavertiškai atitiktų jų funkcinę paskirtį.

Skirtingų paskirčių miškuose ūkininkavimo režimai turi būti  iš esmės skirtingi. Miškų įstatyme kaip pagrindas imama dabar dominuojanti į produktyvių medienai skirtų miškų auginimą orientuota miškininkystė (atkūrimas, auginimas, kirtimai, sanitarinė sauga ir t.t.). Įstatymo sąvokos, dauguma įstatymo normų, yra skirti būtent ūkinei miškininkystei, o kitų paskirčių miškuose yra daromos tik išimtys šio ūkinio režimo ir ūkinės miškininkystės praktikų. 18 straipsnyje yra nustatyti gamtiškosios miškininkystės principai, tačiau jie lieka tik rekomendacinio požymio.

Toks reglamentavimas neskatina ir neįpareigoja keisti miškininkysės praktikų. Priešingai, užkerta kelią vystyti naujos kartos, ekologinio ir socialinio prioriteto miškams tinkamus miškininkystės principus ir praktikas.

Pavyzdžiui, 2021 m. parengtos „EB svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo rekomendacijos“[5] yra labai svarbios gamtinių buveinių apsaugai ir palaikymui. Tačiau jos iki šiol nėra tinkamai įteisintos ir vis koreguojamos, nes sunkiai įtelpa į nusistovėjusias tradicinės miškininkystės sąvokas ir principus. Joje naudojamos tokios sąvokos kaip „Biologinės įvairovės palaikymo kirtimai“, „Natūralios dinamikos imitavimo kirtimai“ „Mažo intensyvumo miško ūkinė veikla“, „Medžio mikrobuveinė“, kurių Miškų įstatyme nėra.

Siūlome:

3.6. Perstruktūrizuoti Miškų įstatymo skyrių „MIŠKO TVARKYMAS IR NAUDOJIMAS“ taip, kad kiekvienai miškų grupei įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose būtų reglamentuojamas jai atskiras, geriausiai pagrindinę funkcinę paskirtį atitinkantis tvarkymo režimas.

Režimas turėtų reglamentuoti įveisimą ar atkūrimą, medynų auginimą, palaikymą, galimus kirtimus, kirtimų liekanų naudojimą, miško sanitarinės, gamtinės ir/ar socialinės apsaugos reikalavimus ir kt. 

3.7. Įstatymu įpareigoti, kad miškų liekanų naudojimas būtų reglamentuojamas poįstatyminiais teisės aktais, taip, kad atitiktų funkcinę miškų grupę. Biokurui tapus svarbiu energijos šaltiniu, miško liekanos tapo svarbia žaliava ir jos paėmimas gali turėti reikšmingą poveikį, todėl reikalingas reglamentavimas. Biokuro tvarumo užtikrinimo svarba pabrėžiama ir ES miškų strategijoje.

3.8. 2 straipsnyje įvesti kiekvienai miškų grupei ir jos tvarkymo režimui svarbias sąvokas. Pvz., dabar sąvoka „Specialusis miško kirtimas“ apima daugelio paskirčių kirtimus. Ši sąvoka galėtų būti išskleista į atskiras sąvokas tokias kaip „Biologinės įvairovės palaikymo kirtimai“, „Rekreacinės aplinkos palaikymo kirtimai“ ir pan. Grąžinti į įstatymą sąvokos „Atrankinis kirtimas“ apibrėžimą.

4. Įstatymo projekte ignoruojami daugumai ūkio sričių taikomi teritorijų planavimo principai ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo logika, nėra teisinio įpareigojimo į sprendimų priėmimą įtraukti susijusių sričių specialistus ir suinteresuotą visuomenę.

Ūkinių ir kitų veiklų miškuose planavimas turi atliepti integruotą požiūrį ir derėti su kitų sričių poreikiais bei jų teritoriniais sprendiniais. Į esamą teritorijų planavimo sistemą integruota miškų planavimo sistema žymiai labiau užtikrintų tarpdisciplininį specialistų bendradarbiavimą, ir įvairių sričių kompetencijų taikymą priimant sprendimus dėl konkrečių miškų apsaugos ir naudojimo kvalifikacijos kėlimą, reikalautų atsižvelgti į vietos socialinius, kultūrinius ir ekologinius poreikius, laikmečio specifiką, suinteresuotų grupių poreikius, turėtų įtvirtintus bendruosius kontrolės mechanizmus.

Miškų priskyrimas miškų grupėms yra vienas esminių subalansuotų miško naudojimo ir apsaugos mechanizmų. Tačiau, įstatymu leidžiama priskyrimą miškų grupėms vykdyti tiesmuku išskaičiavimu pagal ministro patvirtintas taisykles, apeinant teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir derinimo su visuomene procedūras, neužtikrinant suinteresuotų sričių specialistų bendradarbiavimo.

Siūlome:

4.1. Papildyti Įstatymo projektą atskiru straipsniu skyriuje (III SKYRIUS MIŠKO TVARKYMAS IR NAUDOJIMAS), ar net atskiru skyriumi, taip, kad jame būtų aiškiai pristatyta miškų planavimo dokumentų sistema, skirtingo lygmens planavimo dokumentų tipai (pvz. specialieji planai, vidinės miškotvarkos projektai), jų rengimo tikslai, uždaviniai, bei sąsajos su LR Teritorijų planavimo įstatymu.

4.2. Užtikrinti, kad miškų planavimo sistema atitiktų bendrą visoms šalies sritims taikomą teritorijų planavimo logiką, įstatymu būtų užtikrintos galimybės suinteresuotiems kitų sričių specialistams (ne vien miškininkams) lygiaverčiai dalyvauti planavime, ir tuo pačiu visuomenei įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą. 

5. Įstatymo projektas neužtikrina kraštovaizdžio ir ekosistemų degradacijos stabdymo.

Ekosistemų apsauga Įstatymo projekte yra minima tik tiksluose ir grupių apibrėžimuose, įstatymo turinyje nėra numatyta, kaip bus įgyvendinama kraštovaizdžio ir ekosistemų apsauga, vertinamas ūkinės veiklos poveikis ir stebima būklė.

Ūkininkavimas miškuose turi būti toks, kad užtikrintų gerą natūralių miško buveinių ir miško rūšių apsaugos būklę. Vienas iš palankios būklės kriterijų yra nemažėjantys arealai ir pakankami plotai. Šis aspektas miškų valdyme yra ignoruojamas, nors 2019 metų vertinimo duomenimis iš 13 EB svarbos miškų buveinių tipų, tik vieno būklė buvo palanki, 6 – nepalanki ir 6 – bloga. Pagrindinės būklės blogėjimo priežastys yra plyni kirtimai, brandžių miškų ir medžių kirtimas, miškų vertimas į kultūrinės kilmės pusiau plantacinius miškus, paliktos negyvos medienos stoka, sausinimas ir su tuo susiję hidrologinio režimo pokyčiai, neganymas ir gaisrų stoka[6].

14 straipsnio 6 dalyje leidžiama supaprastinta eksploatavimo galimybė miško valdose, ne didesnėse kaip 10 ha, atsisakant miškotvarkos projekto rengimo, kuris nustato, kokia buvo medyno būklė iki pradedant vykdyti ūkines priemones, ir esant poreikiui konstatuoti, ar vykdant ūkinę veiklą nebuvo padaryta žala aplinkai.

19 straipsnyje 1 ir 2 dalyse nustatytos išimtys, kada nereikia kirtimų leidimų, 8 dalyje numatytas ilgas 24 mėn. leidimo galiojimas nėra suderinti su ekologinio prioriteto paskirtimi ir bendra pareiga vertinti ūkinės veiklos poveikį Natura 2000  teritorijose.

Siūlome:

5.1. Peržiūrėti miško grupių sistemą pagal 3 pastabos pasiūlymus. Kraštovaizdžio ir ekosistemų apsauga, biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas reikalauja iš esmės kitokio tvarkymo režimo nei ūkinių miškų paskirtis nepertraukiamai tiekti medieną.

5.2. Įstatyme pridėti nuostatas, kuriose būtų reglamentuojama miško ekosistemų apsauga, galbūt pateikiant nuorodas į kitus tai reglamentuojančius įstatymus. Įstatyme apsauga neturėtų būti suprantama susiaurintai, apimant tik sanitarinę ir priešgaisrinę apsaugą.

5.3. Įstatyme numatyti, kaip bus įgyvendinamas ES miškų strategijos prioritetas užtikrinti likusių pirmykščių miškų ir sengirių suregistravimą ir apsaugą.

5.4. Peržiūrėti planavimo dokumentų ir kirtimų leidimų išdavimo bei galiojimo logiką siekiant užtikrinti, kad ji leistų tinkamai įvertinti ūkinės veiklos poveikio reikšmingumo vertinimą Natura 2000 teritorijoms. Svarbu užtikrinti, kad būtų kuo geresnės galimybės nustatyti suminį ūkinių veiklų poveikį, kurį dažnai sunku įvertinti pavienėms ūkinėms veikloms.

5.5. 2 straipsnyje peržiūrėti sąvokas, kad jos derėtų su ekologiniais terminais. Pvz., „Brandus medynas“ apibrėžimas yra klaidinantis, pagal esamą apibrėžimo turinį tai yra „ūkiškai brandus medynas“, „ūkinę brandą pasiekęs medynas“. Sąvokos „Miško ekosistema“ ir „Gamtinės buveinės miškuose“ turėtų būti suderintos su Aplinkos apsaugos ir Saugomų teritorijų įstatymais.

5.6. Užtikrinti, kad būtų atlikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai, kaip buvo žadėta pasibaigus NMS procesui. Primename, kad iš Seimui pateiktų Specialiųjų žemės naudojimų sąlygų įstatymo buvo išimti visi pakeitimai, susiję su miškų ekosistemų apsauga.

6. Įstatymo projektas neužtikrina vietos gyventojams ir  bendruomenėms svarbių miškų apsaugos, tinkamai neatliepia rekreacinių, kultūrinių ir dvasinių poreikių.

NMS įtvirtinta patikslinta socialinio prioriteto sąvoka, išreikštinai šalia socialinio prioriteto išskiriant kultūrines ir dvasines miškų funkcijas. Sutarta, kad gyvenamųjų namų kaimynystėje augantys miškai turi būti formuojami ir tvarkomi gerinant mikroklimatą ir rekreacinės aplinkos kokybę, vykdant tausojančią miškininkystę.

Siūloma miškų grupių pertvarka šiuos susitarimus įgyvendina tik iš dalies. Socialinio prioriteto daugiafunkciniai miškai (3 grupė) lyginant su susitarimais yra susiaurinta. Pvz., gyvenamųjų teritorijų kaimynystėje yra plačiau nei “miestų ir priemiesčių miškai”.

Šie susitarimai nėra įgyvendinti.

NMS taip pat buvo sutarta, kad bus sukurti mechanizmai suinteresuotoms bendruomenėms bei asmenims prioritetine tvarka išpirkti mišką iš privačių savininkų ar sudaryti sutartis dėl tam tikros veiklos nevykdymo. Šis sutarimas 6 straipsnyje nėra atlieptas.

Siūlome:

6.1. Peržiūrėti miško grupių sistemą pagal 3 pastabos pasiūlymus. Vietos gyventojams ir  bendruomenėms svarbūs miškai, rekreacinių, kultūrinių ir dvasinių poreikių užtikrinimas reikalauja iš esmės kitokio miškų tvarkymo režimo nei ūkinių miškų paskirtis nepertraukiamai tiekti medieną.

6.2. Užtikrinti, kad visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus dėl miškų tvarkymo (priskyrimas miškų grupėms, miškotvarkos projektai) atitiktų Orhuso konvencijos reikalavimus. Svarbu, kad visuomenės dalyvavimas būtų užtikrintas jau pradiniame etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus. Tam turi būti tinkama planavimo dokumentų rengimo logika, kaip nurodyta 4 pastaboje.

6.3. Įstatyme įdėti straipsnį, kuriame būtų reglamentuojama prie miškų gyvenančių asmenų ir bendruomenių teisės ir pareigos.

6.4. Įstatymu sudaryti sąlygas mišką ir jo aplinką saugoti norinčioms bendruomenėms ir jų nariams turėti pirmumo teisę įsigyti šalia gyvenamosios vietos esantį mišką (6 straipsnis), sudaryti prielaidas sutartims su savininkais dėl tam tikros veiklos nevykdymo sudaryti.

7. Nemedieninė ekonomika ir toliau ignoruojama – išlieka teisinio reglamentavimo spraga.

Nemedieninė ekonomika miškų Įstatymo projekte yra ignoruojama, nors ES miškų strategijoje ji nurodyta kaip viena iš prioritetinių vystymo krypčių.

Ribotas nemedieninių miško teikiamų paslaugų reglamentavimas sudaro teisinio reglamentavimo spragą, kuri trukdo siekiui persiorientuoti į darnų miško teikiamų naudų vartojimą bei tapti aukštos nemedieninių ekonominių veiklų pridėtinės vertės šalimi.

Nemedieninė miško ekonomika – tai platus spektras veiklų, kurios Lietuvoje jau yra ar planuojamos vykdyti. Tai ir bitininkystė miškuose, ir vaistinių žaliavų rinkimas, ir saugomų teritorijų ženkleliais pažymėtos produkcijos kūrimas, pažintinis kultūrinis bei gamtinis  turizmas, geriatrinės terapijos vis didesnei senstančiai visuomenės daliai (sidabrinės ekonomikos augimas Lietuvoje). Tai taip pat apima antrinius apiterapinius, fitoterapinius bei sveikatinančius produktus, pagamintus iš miške veikiančių integralių ekosistemų sukuriamų žaliavų.

Nemedieninė miško ekonomika yra puiki jau besiformuojanti ekonominės veiklos alternatyva, skatinanti ekonominį augimą išlaikant nedidėjančius ir netgi mažėjančius medieninius poreikius bei leidžianti formuotis kitokioms ūkininkavimo praktikoms ūkiniuose miškuose. Šiai veiklai vystytis būtinas valstybės institucijų dėmesys ir teisinis reglamentavimas.

Palaikome Lietuvos fitoterapijos sąjungos pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Pabrėžiame, kad svarbu:

7.1. Peržiūrėti miško grupių sistemą pagal 3 pastabos pasiūlymus. Nemedieninė ekonomika dažnu atveju reikalaus kitokio ūkininkavimo režimo nei funkcinė paskirtis nepertraukiamai tiekti medieną. Nemedieninei ekonomikai geriau tiktų mūsų naujai siūloma miškų grupė, kurioje būtų įpareigojimas taikyti gamtai artimos miškininkystės principus. 

7.2. Įstatyme įdėti straipsnį, kuriame būtų reglamentuojama nemedieninė ekonomika, nepertraukiamas jai reikalingų miško funkcijų užtikrinimas arba keisti/pildyti kitus įstatymus, kad būtų panaikinta esama reglamentavimo spraga.

8. Įstatymo projektas įveda papildomų ribojimų lankymuisi miškuose.

10 straipsnyje įvedami nauji apribojimai asmenų lankymuisi miške, kurie sudaro sąlygas piktnaudžiauti ribojant lankymąsi arba įveda perteklinius ribojimus. Su šiais pakeitimais dar labiau tolstama nuo dalyje Europos šalių įstatymais įtvirtintos teisės būti gamtoje, t.y. leidimo žmonėms vaikščioti ar stovyklauti praktiškai bet kur, jei tik jie gerbia aplinką, laukinę gamtą ir vietinius gyventojus. Panašios teisės Lietuvoje buvo nepriklausomybės pradžioje, tačiau su kiekvienais metais yra vis labiau ribojamos.

Siūlome:

8.1. Inicijuoti diskusiją, kokia apimtimi turėtų būti įstatymais įtvirtinta teisė būti gamtoje, sekant Skandinavijos šalių pavyzdžiu.

8.2. Papildomai reglamentuoti 10 straipsnio 8 dalyje įvedamą draudimą be savininko sutikimo naudotis privataus miško savininko sukurta ar įrengta rekreacine miško infrastruktūra. Tokie apribojimai turėtų būti taškiniai, nedraudžiantys lankytis ar pereiti mišku, kitaip bus sudaromos sąlygos nepagrįstai riboti lankymąsi.

8.3. Peržiūrėti, kaip būtų galima užtikrinti, kad 10 straipsnio 7 dalyje apribojimas apsistoti poilsiui netaptų beveik absoliučiu draudimu, nes nėra sukurtos pakankamos poilsiui skirtų objektų infrastruktūros.

8.4. Išbraukti iš 10 straipsnio 5 dalyje numatytų svarbių priežasčių sąrašo „Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje“. Kitos šiame straipsnyje numatytos svarbios priežastys yra laikinos, tęsiasi tiek, kiek trunka nepalanki situacija. Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje dažniausiai bus ilgalaikis apribojimas. Tokie aptvarai sąlygoja didelių plotų aptvėrimą, miškas panašėja į fermą, perėjimas negalimas, todėl  reglamentavimas turėtų būti peržiūrėtas atidžiau, užkertant kelią piktnaudžiavimams.

Pastabose pateikėme sąrašą pagrindinių problemų, kuriomis siūlome rengti klausymus ir diskusijas. Nurodėme straipsnius, kuriuos reikėtų keisti ar pildyti, bet konkrečių formuluočių nepateikėme.  Esame pasirengę sukonkretinti pasiūlymus, kai bus svarstoma ir diskutuojami atitinkami įstatymo aspektai. 

Pastabos parengtos bendradarbiaujant ir diskutuojant su „Girių spiečiaus“ bendruomenės nariais.

Nuorodos:
[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/85590be02a1511efb121d2fe3a0eff27
[2] https://www.giriuspiecius.lt/ ir https://www.giriuspiecius.lt/2024/04/21/kreipimasis-del-misku-ateities/
[3] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/29f3cc40298411efb121d2fe3a0eff27
[4] https://www.akoalicija.lt/aplinkos_bukle/miskininkyste#h.ah777fer0i0y
[5] https://naturalit.lt/wp-content/uploads/2023/10/Naturaliu-misko-buveiniu-tvarkymo-rekomendacijos-2_atnaujintos.pdf
[6] https://nature-art17.eionet.europa.eu/article17/habitat/report/?period=5&group=Forests&country=LT&region=