Pelkių atkūrimas ne tik klimato kaitos švelninimui, bet ir durpynų gaisrų prevencijai 

Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo pranešimas

2024-09-26

Užsitęsęs karštas ir sausringas vasaros laikotarpis lėmė, kad rugsėjį dalyje Lietuvos buvo jaučiamas degėsių kvapas. Kaltininkų galime ieškoti įvairių: nuo oro pernašų iš rytų, mat kaimyninėje Baltarusijoje per pastarąsias savaites fiksuota nemažai įvairaus intensyvumo durpynų, miško, pievų ir krūmynų gaisrų iki mūsų šalyje įsiplieskusių gaisrų gamtoje ir žmogaus veiklos suformuotoje aplinkoje: degė dalis Novaraisčio ornitologinio draustinio teritorijos, Lapių sąvartynas, ugnis įsisuko į Nemenčinės bei Druskininkų apylinkių miško paklotę. Degant miškams, durpynams ar antropogeninės kilmės objektams padidėjusi oro tarša fiksuojama ne tik lokaliai, bet ir gana toli nuo gaisro židinio nutolusiose teritorijose, priklausomai nuo gaisro metu vyraujančios vėjo krypties ir stiprumo. 

Visgi retas susimąsto, kad tokie gaisrai, ypač nusausintų durpynų gaisrai, yra dar vienas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltinis, prisidedantis prie klimato kaitos skatinimo. Degant durpynams į išsiskiria ne tik anglies dioksidas (CO2) ir monoksidas (CO), bet ir azoto (NOx) bei sieros (SOx) oksidai, kietosios dalelės ir kt.

Nors visuomenė supranta, kad tokie gaisrai kelia pavojų žmonių sveikatai dėl padidėjusio oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, tačiau jie yra pragaištingi ir gamtos bei kultūros paveldui, žeidžia biologinę įvairovę, didina vandens telkinių ir oro taršą ir, neginčijamai, prisideda prie klimato kaitos skatinimo. Didžioji dalis visuomenės palaiko gamtosaugininkų pastangas saugoti mūsų miškus, upes ir ežerus bei Baltijos jūrą, t. y. tas ekosistemas, kuriose mėgstame leisti savo laisvalaikį. Tačiau retas susimąstome, kad mūsų pačių gerovei ne ką mažiau svarbios ir pievų bei pelkių ekosistemos. Kol kas vis dar skeptiškai vertiname pažeistų pelkių atkūrimą ar tvarų durpinių dirvožemių naudojimą, nors mokslo jau senai įrodyta, kad tai viena efektyviausių priemonių durpynų gaisrų prevencijai bei klimato kaitos švelninimui. 

Inferno: didejanti pelkių ir durpynų gaisrų grėsmė 

Natūraliai kylančių gaisrų pasitaiko ir sveikose pelkėse. Mūsų platumose dažniausia tokių gaisrų priežastis – žaibo iškrovos. Visgi, jau keli šimtmečiai dauguma durpynų gaisrų kyla dėl žmogaus veiklos (sausinimas, žemės ūkio ir pramonės plėtra, urbanizacija, padegimai, neatsargus elgesys su ugnimi ir kt.), sumažinusi durpynų atsparumą gaisrams. Durpynų gaisrų metu išdega ne tik augalų danga su jai būdinga biologine įvairove, bet ir viršutinė nusausėjusi durpių klodo dalis. Durpių gaisrai iš esmės skiriasi nuo kitų gamtos gaisrų, nes jie ne tik dega atvira liepsna, bet ir smilksta. Toks gaisras gali plisti gilyn į durpės klodą, o jo intensyvumas priklauso durpių klodo drėgmės – kuo giliau slūgso gruntinis vanduo, tuo degimas gali skverbtis giliau, taip išdega didesni kiekiai durpių. Pasitaiko atvejų, kai durpynų gaisrus ne visada pavyksta užgesinti, tad kartais jie gali tęstis ištisus mėnesius ar visą žiemą, net ir sniegui užklojus durpyną.

Lietuvos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis per 2004–2023 m. laikotarpį Lietuvos durpynuose kilo beveik 2400 gaisrų, iš jų naudojamuose ir apleistuose durpių karjeruose – daugiau kaip 310 (išdegė apie 460 ha plotas) bei nusausintose durpingose pievose – virš 2000 (nukentėjo apie 2 100 ha). 

Mokslininkai skelbia, kad dėl antropogeninės veiklos ir klimato kaitos (ilgėjant karštajam ir sausajam laikotarpiui) durpynų (ypač sausinimo pažeistų) gaisrų dažnumas ir intensyvumas mūsų platumose didės. Kaip pastebi Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vykdomo projekto „Pelkių atkūrimo skatinimas darant poveikį teisėkūrai, didinant visuomenės sąmoningumą ir įtrauktį, siekiant šalies ŠESD emisijų sumažinimo“ vadovė Kristina Dapkūnienė, durpynų gaisrų intensyvumui mažinti nebūtina išradinėti dviračio, tereikia pasitelkti pačios gamtos mums teikiamus sprendimus – nusausintose durpingose ekosistemose atkurti vandens lygį. 

Panacėja: atkurdami pelkes mažiname gaisrų tikimybę ir jų žalą sausinimo pažeistuose durpynuose 

Pasaulyje sausinimo pažeisti durpynai išskiria apie 1 900 Mt anglies dioksido ekvivalento (CO2e) per metus, t. y. 4 proc. visų antropogeninių emisijų, neskaitant gaisrų. ŠESD emisijas iš degančių durpynų įvertinti gana sudėtinga, o jų reikšmės kinta plačiame intervale, tačiau literatūros šaltiniuose skelbiama, kad globaliu mastu į atmosferą išmetama vidutiniškai nuo 500 iki 1000 Mt CO2e per metus. Tai prilygsta Kanados (580 Mt CO2e), Vokietijos (670 Mt CO2e) ir beveik siekia Japonijos (1080 Mt CO2e) metines emisijas (plačiau žr. čia).

Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius Nerijus Zableckis pastebi, kad padėtį dar labiau apsunkina vis labiau juntama klimato kaita, kai mūsų geografinėse platumose dėl kylančios oro temperatūros ir mažėjančio kritulių kiekio šiltuoju laikotarpiu durpynai tampa dar sausesni ir labiau pažeidžiami gaisrų. Dėl šių priežasčių išsiskiria vis daugiau ŠESD, taigi dar labiau šyla visos planetos klimatas ir taip užsisuka pavojinga spiralė.

Naujausiame „Pasauliniame durpynų vertinime“ (Global peatland assessment, 2022) hidrologinio režimo ir pelkinių ekosistemų atkūrimas nurodomas kaip veiksmingiausia durpynų gaisrų riziką ir jų žalą mažinanti priemonė. Taigi, kuo greičiau sustabdysime durpynų degradavimą atkuriant gyvybingas pelkių ekosistemas, tuo greičiau ir efektyviau išvengsime durpynų gaisrų ir CO2 emisijų (ar jas ženkliai sumažinsime).  Tinkama pelkių ir kitų durpynų apsauga, gyvybingų ekosistemų atkūrimas ir tvarus jų naudojimas svarbus tiek žmonėms, tiek gamtai, tiek ir klimatui.

Pelkės yra vienos vertingiausių ekosistemų Žemėje. Kartu su kitais durpynais jos užima vos 3 proc. planetos sausumos ploto, tačiau yra itin svarbios pasaulio biologinės įvairovės ir globalaus klimato apsaugai, t. y. anglies dioksido surinkimui iš atmosferos ir jo ilgalaikiam saugojimui drėgname durpių klode. Pelkės atlieka ir daugiau visuomenei svarbių ekosisteminių paslaugų: mažina potvynių riziką, švelnina sausrų poveikį, valo orą ir vandenį. Nusausinus pelkes, sutrikdome gamtos pusiausvyrą ir netenkame visų jų teikiamų vertybių.

Atkurdami pelkes pasitelkiame jau ne vieną tūkstantmetį patikimai veikusį gamta pagrįstą sprendimą ir taip mažiname ne tik gaisrų tikimybę, bet ir saugome biologinę įvairovę ir klimatą, rūpinamės vandens ir oro švara, didiname prisitaikymą prie klimato kaitos.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą “Pelkių atkūrimo skatinimas darant poveikį teisėkūrai, didinant visuomenės sąmoningumą ir įtrauktį, siekiant šalies ŠESD emisijų sumažinimo”, finansuojamą Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.