Pateikėme pasiūlymus Vyriausybės programai 

2024-11-14

Suformavus naująją Vyriausybę vienas iš pirmųjų jos darbų – parengti Vyriausybės programą, kokių darbų žadama imtis ir kokius tikslus norima pasiekti per ateinančius ketverius metus. Šioje programoje turi atsirasti partijų rinkimų programose buvę pažadai. Vyriausybės programa turi atliepti esamą šalies situaciją ir visuomenės interesus. Pateikėme pasiūlymus rengiamai Vyriausybės programai. 

PASIŪLYMAI XIX LR VYRIAUSYBĖS PROGRAMAI

Lietuvos socialdemokratų partijai

Atsiliepdami į išsakytą raginimą teikti pasiūlymus Vyriausybės programai, siunčiame aktualizuotus Aplinkosaugos koalicijos ir kitų aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų lūkesčius-pasiūlymus ateinančiam Seimui ir Vyriausybei.

Teikdami pasiūlymus Vyriausybės programai taip pat pabrėžiame svarbą, kad už aplinkosaugos politiką atsakingoms Aplinkos ministerijai ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetui vadovautų aplinkosaugiški ir gamtą ne tik kaip išteklių matantys politikai. Nuo šių politikų labai priklausys, kaip bus įgyvendinamos Vyriausybės programos aplinkosauginės nuostatos.

Šiame kontekste itin svarbi yra Vyriausybės programa. Koalicijos sutartyje aplinkosauga yra itin susiaurinta. Tas buvo pastebėta ir LSDP tarybos posėdžio pasisakymuose. Raginame Vyriausybės programoje apimti visas pagrindines aplinkosaugos šakas - ir gamtos atkūrimą, ir klimato politikos tikslus, ir taršos mažinimą.

APLINKOS APSAUGOS PAGRINDINIŲ TIKSLŲ IR KRYPČIŲ APIBENDRINIMAS

Visuomenės gerovei būtina gera aplinkos būklė:

• Sveika aplinka – oro, vandens, dirvožemio, pramoninė tarša, triukšmas, cheminių medžiagų, plastikų naudojimas turi būti maksimaliai apriboti, kad nekenktų žmonėms ir visoms gyvoms būtybėms.

• Atkurta gamta – iki 2030 m. turi būti sustabdytas biologinės įvairovės nykimas ir prasidėjęs atsigavimas.

• Stabilus klimatas – oficialus tikslas yra, kad iki  2050 m. turi būti pasiektas Europos ekonomikos neutralumas klimatui, prisitaikyta prie jau neišvengiamų klimato pokyčių. „Paris Agreement Compatible Scenarios for Energy Infrastructure“ tyrimas rodo, kad, siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, neutralumą reikia pasiekti iki 2040 m.

Prašome Vyriausybės programą formuoti, kad būtų išlaikomos šios kryptys ir tikslai. Norime pažymėti, kad šios kryptys yra patvirtintos ateities vizijoje “Lietuva 2050”, o taip pat ir bendruose Europos Sąjungos tiksluose, tad strategiškai Lietuva jau yra įsipareigojusi tai įgyvendinti. 

DETALESNI PASIŪLYMAI TEMOSE, KURIOSE DIRBA APLINKOSAUGOS KOALICIJA ARBA JOS NARIAI

Pateikiame detalesnius pasiūlymus pagal temas. Šiais pasiūlymais nesiekiame atskleisti pilnai temų problematiką, pateikiame svarbius aspektus, kuriuose įsigilinę ir dirba Aplinkosaugos koalicija ir/arba jos nariai.

Biologinė įvairovė ir kraštovaizdis

Rūšių ir buveinių praradimas didėja ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Skirtingai nei klimato krizė, biologinės įvairovės nykimo krizė Lietuvoje vis dar nėra pripažįstama. Priimant sprendimus įvairiose Lietuvos politikos srityse, gamtos apsauga dažnai nepelnytai supriešinama su ekonomikos augimu ar visai ignoruojama. Lietuva išsikėlė tikslą iki 2030 m. pagerinti 30 % saugomų rūšių ir jų buveinių būklę. Deja, į šį tikslą vedančio veiksmų plano kol kas nėra. Kartu su veiksmų planu svarbi nuosekliai vykdoma stebėsena, šiuo metu ji yra nepakankama. Stringa ir Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimas. 

Kviečiame į Vyriausybės programą įtraukti ir per ateinančius ketverius metus įgyvendinti šiuos svarbius pokyčius:

• Tam, kad būtų suvaldyta biologinės įvairovės nykimo krizė, visų pirma prašome atsakingai rengti ir pradėti įgyvendinti ES Gamtos atkūrimo reglamentu numatytą Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, įtraukiant visas ministerijas, kurių kuruojamos sritys daro poveikį gamtai. Jį rengiant turėtų būti stiprinamas šalies ir regionų, miestų gamtinis karkasas. 

• Griežtinti gamtinių vertybių teisinę apsaugą saugomose teritorijose, užtikrinti tinkamą ūkinių veiklų poveikio vertinimą. Rasti būdą  suderinti viešąjį gamtosauginį interesą su privačios nuosavybės teisėmis bei pareigomis. 

• Atnaujinti nacionalinę kraštovaizdžio politiką. Užtikrinti, kad kraštovaizdžio srities klausimai būtų integruoti į strateginius dokumentus ir nacionalinius bei savivaldybių planus. Kraštovaizdžio politika turi būti derinama su Nacionaliniame gamtos atkūrimo plane numatytais gamtos atkūrimo veiksmais, atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, žemės ūkio ir miškininkystės raida, miestų vystymu.   

• Ženkliai stiprinti ekosistemų, rūšių būklės ir kraštovaizdžio stebėseną. Užtikrinti, kad stebėsenos duomenys būtų naudojami priimant sprendimus.

Klimato krizės suvaldymas

Klimato kaitos krizė Lietuvoje pripažįstama ir yra išsikelti tikslai mažinti mūsų šalies įtaką klimatui. 2021 m. priimtoje Klimato kaitos darbotvarkėje Lietuva įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą, nors atsižvelgiant į klimato kaitos tempus ir pasekmes šis tikslas yra per mažai ambicingas. Lietuva kaip ir dauguma pasaulio šalių jau patiria neigiamas klimato krizės pasekmes. Svarbu, kad Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas būtų ne tik vykdomas, bet taip pat ir keliamos jo ambicijos.

Kviečiame į Vyriausybės programą įtraukti ir per ateinančius ketverius metus įgyvendinti šiuos svarbius pokyčius:

• Atnaujinti strateginius šalies planus ir taikomas priemones siekiant, kad 2040 m. būtų pasiektas neutralumas klimatui, o kartu sudarytos prielaidos Lietuvai tapti žalių ir klimato technologijų lydere Europos Sąjungoje. 

• Užtikrinti daug anglies turinčių ekosistemų  (pelkių, pievų, miškų) apsaugą ir šių pažeistų ekosistemų atkūrimą ir tvarų naudojimą, siekiant švelninti klimato kaitą.

• Didinti prisitaikymą prie klimato kaitos krizės, prioritetą teikiant gamta pagrįstiems sprendimams. Tai apima ne tik gamtines ekosistemas, bet ir žemės ūkio, miestų gyvenamąją aplinką, kurie ypatingai  kenčia nuo ekstremalių klimato reiškinių.

• Užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos gamybos plėtra vyktų tinkamai derinant su kitais viešais interesais tokiais kaip ekosistemų ir rūšių apsauga, įtraukiant bendruomenes.

Oro tarša ir pramoninė tarša

Vertinama, kad 13 % visų mirčių Europos Sąjungoje (apie 630 tūkst. mirusiųjų per metus) yra susijusios su aplinkos veiksniais, o iš jų apie 400 tūkst. – dėl oro taršos. Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2020 m. smulkiųjų kietųjų dalelių tarša Lietuvoje sukėlė 1500 priešlaikinių mirčių. 

Lietuvoje nuo 2005 m. pagrindinių teršalų išmetimai sumažėjo, tačiau pažanga yra per maža ir Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūras. Norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, būtini esminiai pokyčiai taršiausiuose kelių transporto, kuro deginimo, naftos pramonės ir žemės ūkio sektoriuose.

Kviečiame į Vyriausybės programą įtraukti ir per ateinančius ketverius metus įgyvendinti šiuos svarbius pokyčius:

• Sustiprinti taršių įmonių kontrolės mechanizmus ir įtraukti psichoemocinės sveikatos būklės vertinimą į dabartinį planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai reglamentavimą.

• LR Sveikatos apsaugos ministerijai bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija inicijuoti ir įpareigoti atsakingas institucijas vykdyti visuomenės gyvenimo kokybės, ir ypatingai sveikatos, stebėseną prie stacionarių taršos (oro, kvapų ir triukšmo) šaltinių ir intensyviausių transporto eismo ruožų, ir atsižvelgiant į rodiklius pagal poreikį organizuoti atitinkamų aplinkosauginių priemonių taikymą.

• Plėsti Oro kokybės tyrimo (OKT) stočių tinklą ir įrengti triukšmo bei kvapų rodiklių matavimo priemones Lietuvos miestuose, ypač gyvenamosiose teritorijose prie stacionarių taršos šaltinių ir intensyviausių transporto eismo ruožų.

• Nutraukti valstybės subsidijas biomasę naudojančioms šildymo sistemoms individualiuose namuose.

• Skatinti sparčią transporto ir šildymo sektorių elektrifikaciją.

Miškai ir miškininkystė

Miško žemė sudaro 33,8 % Lietuvos ploto. Dabartinis miškų grupių pasiskirstymas Lietuvoje rodo didelį disbalansą tarp ekonominių, ekologinių ir socialinių miškų tvarkymo poreikių. Tik 2,5 % miškų yra skirti rekreacinio prioriteto, 10,1 % – ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugos, o likę 87,4 % – ūkiniai miškai skirti formuoti produktyvius medynus medienos tiekimui. Per 10 metų rekreacinio ir ekologinio prioriteto miškų sumažėjo 15 tūkst. ha. Net du trečdaliai saugomų teritorijų miškų yra ūkiniai. Vis dar tinkamai neatsižvelgiama į šalia miškų gyvenančių ir juose esančiomis gamtinėmis-kultūrinėmis vertybėmis besidominčių bendruomenių poreikius.

Jungiamės prie Girių spiečiaus vizijos miškams. Kviečiame, imtis veiksmų, kad per 20 metų pasiektume, kad bent pusėje Lietuvos miškų būtų vykdoma naujos kartos gamtai draugiška miškininkystė be išplyninančių ūkinių kirtimų.

Kviečiame į Vyriausybės programą įtraukti ir neatidėlioti pradėtų svarbių įstatymų pakeitimų, užtikrinti, kad žadama miškų strategija nebūtų dar vienas pretekstas atidėti įstatymų pakeitimus.

Suprantame, kad reikės didelių pastangų ir valios keisti šiuo metu į medienos gamybą orientuotą miškininkystę. Norime, kad šis perėjimas būtų kuo teisingesnis ir sklandesnis. Todėl siūlome visų pirma imtis šių veiksmų: 

• Perorientuoti valstybinių miškų tvarkymo politiką, kad saugomose teritorijose ir prie miestų būtų taikoma naujos kartos miškininkystė be išplyninančių ūkinių kirtimų, mažėtų medienos gamyba ir augtų dėmesys kitoms miškų naudoms. 

• Įgalinti ir skatinti miškų ekosistemas saugančius savininkus. Tokių savininkų gausėja, tačiau jų poreikiai vis dar nėra tinkamai atstovaujami, valstybės institucijos nesuteikia jiems palaikymo, į miškų ekosistemų saugojimą orientuotos pagalbos.

• Stiprinti ir neleisti menkti pilnavertei visuomenės teisei lankytis miškuose: atvykti, praeiti, uogauti, grybauti, keliauti su nakvyne, rengti grupinius žygius ir pan. Lietuvoje ilgainiui galėtų būti įteisintas ir skandinaviškas visuotinės teisės būti gamtoje modelis. 

• Užtikrinti, kad miško veiklų ir apsaugos planavimas būtų įtraukus, atviras ir kompleksinis, su vienoda atida atliepiantis ir ekonomines, ir ekologines, ir socialines miškų funkcijas.

• Sudaryti pajamų iš miško nemedieninių paslaugų gavimo modelį ir diegti teisines ir finansines sąlygas šiam modeliui plėtoti. Valstybinių miškų urėdija galėtų būti vedančioji organizacija, o nemedieninės paslaugos ilgainiui galėtų keisti jos pajamas iš medienos pardavimų.

• Įgyvendinti Nacionalinio miškų susitarimo pasiektus sutarimus. Pasiektas tik dalinis susitarimas ir jo nepakaks, kad būtų įgyvendinti ateičiai būtini pokyčiai. Tačiau pasiektuose susitarimuose yra svarbių sprendimų. Raginame neatidėliojant užbaigti nacionalinį miškų susitarimą, pasirašyti ir perkelti į teisės aktus.

Tikimės, kad miškų tema bus kaip vienas iš prioritetinių klausimų būsimo Seimo ir Vyriausybės planuose. 

Žiedinė ekonomika, atliekų mažinimas

Lietuvoje perėjimas link žiedinės ekonomikos vyksta labai lėtai. Pagal žiedinės ekonomikos principus, ekonominės veiklos visų pirma turėtų būti pertvarkytos taip, kad vartotojiškumas mažėtų, susidarytų kuo mažiau atliekų. Tačiau Lietuvos vartotojiškumas auga. Išteklių naudojimas vienam gyventojui auga nuo pat 2009 metų. 2022 m. jis buvo trečdaliu didesnis, nei prieš dešimt metų. Bendras atliekų kiekis iš esmės nemažėja. Tik mažiau nei 5 % Lietuvos ekonomikoje naudojamų išteklių yra gauti iš perdirbimo.

Kviečiame į Vyriausybės programą įtraukti ir per ateinančius ketverius metus įgyvendinti šiuos svarbius pokyčius:

• Didinti gamintojo atsakomybę baldų, tekstilės, statybos pramonės ir kitose srityse bei nustatyti privalomus pakartotinio naudojimo uždavinius.

• Didinti naujų žaliavų panaudojimo mokesčius. 

• Įvesti atliekų deginimo mokestį ir skirti finansinę paskatą su atliekomis geriausiai besitvarkančioms savivaldybėms.  

• Siekiant padidinti perdirbimo rodiklius ir žymiai sumažinti atliekų deginimą, užtikrinti aukštesnius įpareigojimus atliekų perdirbimo ir prevencijos tiksluose.  

Energetika ir transportas

Įsibėgėjant AEI plėtrai energetikos ir transporto sektoriuose svarbu parengti teisiškai įpareigojančius nurodymus, kurie suderina AEI vystymą su biologinės įvairovės išsaugojimu ir gamtos atkūrimo tikslais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sparčiai besiplečiantiems vėjo energijos ir biomasės (biokuro) sektoriams. Transporto sektoriuje svarbu laipsniškai atsisakyti  biokuro, kuriam būdingas netiesioginis žemės naudojimo keitimas, keliantis riziką biologinės įvairovės išsaugojimui.

Kviečiame į Vyriausybės programą įtraukti ir per ateinančius ketverius metus įgyvendinti šiuos svarbius pokyčius:

• Uždrausti įrengti naujus iškastinio kuro įrenginius šilumos gamybai tiek buitiniame tiek pramoniniame lygmenyje.

• Sudaryti tinkamas sąlygas daugiabučių gyventojams išnaudoti pastatų stogus saulės energetikai ir užtikrinti, kad projektuojant naujus visuomeninės, pramoninės ir komercinės gyvenamosios paskirties pastatus būtų numatyta įrengti AEI gamybos įrenginius.

• Skatinti AEI plėtrą, išvengiant reikšmingo poveikio gyvajai gamtai ir kraštovaizdžiui. Svarbu numatyti prioritetines teritorijas vėjo jėgainių plėtrai - mažiau vertingas teritorijas, tokias kaip nualintos žemės ar komunikacijos koridoriai ir nustatyti griežtesnius aplinkosauginius reikalavimus planuojant, statant ir eksploatuojant vėjo jėgaines. Taip pat skatinti saulės energetikos plėtrą ant pastatų ar ūkinei veiklai panaudotose teritorijose.

• Didinti investicijas į elektros energijos tinklo plėtrą, užtikrinant, kad daugiau gyventojų galėtų tapti gaminančiais vartotojais.

• Didinti transporto priemonių su vidaus degimo varikliu apmokestinimą, ypatingai juridinių asmenų lengviesiems automobiliams. 

• Skatinti iš AEI pagamintos elektros energijos naudojimą transporte užtikrinant, kad ji yra apskaitoma naudojant didesnį daugiklį. Taip pat svarbu užtikrinti, kad gyventojai ir juridiniai asmenys galėtų apskaityti elektros energiją iš privačiai naudojamų elektromobilių įkrovimo stotelių.

• Sukurti priemones, kurios riboja netvarių biodegalų naudojimą transporte. Siekiant išsaugoti pasaulio atogrąžų miškus, kuo greičiau priskirti sojų aliejų ir palmių riebalų rūgščių distiliatą  prie netvarių ir riziką keliančių žaliavų.

Palaikome Aplinkosaugos koalicijos narių VšĮ „Žiedinė ekonomika“ ir VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ išsiųstus atskirus detalesnius pasiūlymus, kuriuos pridedame ir šalia šių pasiūlymų. 

Raginame atsakingai vertinti įsibėgėjančius aplinkosaugos iššūkius. Taip pat norime pabrėžti, kad sveikos aplinkos, atkurtos gamtos ir kuo mažiau ekstremalių reiškinių veiksmų visų pirma reikia mums – Lietuvos gyventojams. Europos Sąjungos bendra aplinkos apsaugos politika yra svarbi priemonė to siekiant, bet už savo aplinką ir gamtą visų pirma esame atsakingi nacionaliniu lygiu. 

Tikimės, kad aplinkos ir gamtos apsauga bus svarbi Seimo bei Vyriausybės darbų dalis. Esame pasirengę bendradarbiauti, detaliau pristatyti ir diskutuoti esamą būklę ir siūlomas pokyčių kryptis.