Prieštaravome MIŠKO KIRTIMŲ NORMOS NUSTATYMO METODIKOS PAKEITIMui

2024-12-12

Gruodžio 11-tą, paskutinę savo darbo dieną, aplinkos ministras S. Gentvilas įsakymu patvirtino atnaujintą Miško kirtimų normos nustatymo metodiką, kuri įsigalioti turėtų tik 2028-tais. Laikotarpiui iki 2028-tų miško kirtimų normos jau yra patvirtintos. Šis teisės aktas, jei nebus pakeistas, ir po 2028 m. kreiptų miškininkystę intensyvių išplyninančių kirtimų keliu. Dar prieš patvirtinant ataujintą metodiką išsiuntėme Aplinkos ministerijai raštą su priešatavimu ir pastabomis. Į jį nebuvo atsižvelgta.

DĖL PAGRINDINIŲ MIŠKO KIRTIMŲ NORMOS NUSTATYMO METODIKOS PAKEITIMO PROJEKTO

(oficialus raštas)

2024-12-10

Teikiame pastabas Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodikos pakeitimų projektui (toliau - Metodika), paskelbam derinti TAIS[1].

Derinimui pateiktą Metodiką vertiname kaip minimalų buvusios pasenusios metodikos patikslinimą. Šis minimalus patikslinimas neatliepia ES strateginiuose dokumentuose[2] ir 2024 m. Seimo rezoliucijoje dėl miškų politikos[3] numatytų miškininkystės pokyčių. Priešingai, pakeitimu valstybiniuose miškuose įtvirtinama į išplyninančius kirtimus orientuota miškininkystė net ir didžiojoje dalyje saugomų teritorijų bei prie gyvenviečių. Tai potencialiai pažeistų konstitucinę prievolę valstybinius miškus tvarkyti taip, kad jie tarnautų visos visuomenės interesui, o taip pat LR Saugomų teritorijų ir LR Miškų įstatymus, greičiausiai kirsis su būsimu nacionaliniu gamtos atkūrimo planu.

Pažymėtina, kad ši metodika bus reikalinga tik 2028 m., šiuo metu yra inicijuoti reikšmingi Miškų įstatymo pakeitimai, o naujos Vyriausybės programos projekte[4] numatoma sukurti Lietuvos miškų strategiją, žadama reikšmingai didinti dalį miškų, kurie būtų tvarkomi pagal gamtai artimos miškininkystės principus, vengiant plynų kirtimų.

Vertiname, kad metodikos pakeitimas yra skubotas ir potencialiai pažeidžia aukštesnio lygmens teisės aktus. Raginame netvirtinti atnaujintos metodikos, sulaukti naujos miškų strategijos ir naujo įstatyminio reglamentavimo.

Detalizuojame pagrindines matomas problemas. Tekste išplyninančiais kirtimais vadinami plyni kirtimai ir supaprastinti atvejiniai kirtimai.

1. Metodikoje įvardinami siekiai III ir IV grupės miškuose suvienodinti medynų plotų pasiskirstymą pagal amžiaus klases (4.1. p) ir užtikrinti brandžių medynų kirtimą sulaukus tam tikro amžiaus (11 p.) nepagrįstai skatina ūkininkauti taikant išplyninančius kirtimus,  prieštarauja kitiems įsakyme keliamiems siekiams, potencialiai pažeidžia įstatymus. 

Įgyvendinant įsakyme keliamus siekius “4.4. miškų atsparumo klimato kaitai didinimą;” ir “4.5. miško apsauginių ir socialinių funkcijų, biologinės įvairovės išsaugojimą;” svarbu formuoti įvairiaamžius ir įvairiarūšius medynus, skatinti nuolatinės dangos, gamtai artimą  miškininkystę. Šiuo metu šiems tikslams svarbiose saugomose teritorijose ir prie gyvenviečių vyrauja III ir IV grupės miškai. Atsižvelgiant į tai, 4.1 ir 11 punktuose keliami siekiai tiesiogiai kertasi su 4.4. ir 4.5 siekiais.

Pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą „Natura 2000“ tinklas yra skirtas palaikyti, kur reikia – atkurti iki palankios apsaugos būklės tam tikrų tipų natūralioms buveinėms ir rūšių buveinėms jų natūraliame areale. Pagal aktualiausius 2019 m. duomenis, iš 13 EB svarbos miškų buveinių tipų, tik vieno būklė buvo palanki, 6 – nepalanki ir 6 – bloga, ženklios dalies EB svarbos miško paukščių būklė yra nepalanki ir stebimas tolesnis jos blogėjimas, o išplyninantys kirtimai yra viena pagrindinių grėsmių. Pažymėtina, kad du trečdaliai saugomų teritorijų miškų yra III arba IV grupės, o Metodikoje išvardinami nekirstini medynai sudaro santykinai nedidelę dalį. Vertintina, kad metodikoje  4.1 ir 11 punktuose įvardinti siekiai neturėtų būti taikomi Saugomoms teritorijoms ir potencialiai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui.

Pagal LR Miškų įstatymą III grupės (apsauginių miškų) ūkininkavimo tikslas yra formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Išvardintoms apsaugos funkcijoms išplyninantys ūkiniai kirtimai turi neigiamą poveikį, todėl vietoje dabartinės praktikos turėtų būti skatinama nuolatinės dangos, gamtai artima miškininkystė. Tai reiškia, kad III grupei neturėtų būti taikomi metodikoje 4.1 ir 11 punktuose įvardinti siekiai, tokių reikalavimų kėlimas potencialiai prieštarauja Miškų įstatymui.

Pagal 2024 metais priimtą Seimo rezoliuciją dėl miškų politikos numatyta Saugomų teritorijų miškuose plėtoti gamtai artimą miškininkystę formuojant įvairiarūšius ir įvairiaamžius medynus, atsisakant daugumos plynųjų kirtimų (4.2.9. punktas); greta urbanizuotų teritorijų esančius miškus formuoti ir juose ūkininkauti vykdant ekologinę ir (ar) rekreacinę miškininkystę (4.2.10. punktas). Metodikoje 4.1 ir 11 punktuose įvardinti siekiai prieštarauja šioms strateginėms kryptims. 

2. Normai skaičiuoti pasirinkti metodai greičiausiai yra nesuderinami su gamtiškosios miškininkystės principais, t.y. metodikoje ignoruojamas tikslas skatinti inovatyvius, gamtai palankesnius miškininkavimo metodus.

Metodikos aprašas, o taip pat keliami 4.1. ir 11 punktuose įvardinti siekiai leidžia daryti prielaidą, kad pasirinkti normos apskaičiavimo metodai nėra tinkami, jei ūkininkaujama taikant nuolatinės dangos, gamtai artimos miškininkystės principus. Tokių principų skatinimas numatytas tiek ES miškų strategijoje iki 2030 m., tiek 2024 m. priimtoje Seimo rezoliucijoje dėl miškų politikos.

3. Į pagrindinių kirtimų normą neįskaičiuojami ugdomieji kirtimai, sanitariniai neplyni kirtimai, valomi technologiniai proskiebiai bei linijos ir kt., nors šių kirtimų apimtys yra reikšmingos tiek miško ekosistemai, tiek medienos gavybai.

Skaičiuojant pagrindinių kirtimų, t.y. tik dalies, normą atskirai, yra iškreipiamas kirtimų apimties vaizdas. Pastarojo meto aktualijos rodo, kad nepagrindinių kirtimų apimtys didėja, o tai nėra tinkamai vertinama pasiūlytoje metodikoje. Klimato kaita ir ekosistemų degradacija tik dažnins tokius atvejus kaip vėjovartos ir vėjolaužos dėl stichinių audrų ar medžių kenkėjų pažeidimai nusilpusiuose dažnai vienarūšiuose medynuose. Technologiniai poreikiai vis dar iškeliami virš gamtos apsaugos ir, pvz., „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) planuoja ženkliai didinti daugelio Elektros linijų technologinius proskiebius (jie į siūlomą Normą neįskaičiuojami). Reikšmingi plotai iškertami dėl saugumo tikslų plečiant poligonus.

4. Šiuo metu „Miškotvarkos mokslinė-techninė taryba“ yra vienpusiška ir privalo būti peržiūrėta prieš ją paskiriant svarstyti ir tvirtinti apskaičiuotą pagrindinių kirtimų normą.

Esama „Miškotvarkos mokslinės-techninės tarybos“ sudėtis[5] yra tokia:

• Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto du atstovai;

• Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento du atstovai;

• Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos atstovas;

• Lietuvos agrarinių  ir miškų mokslų centro filialo Miškų instituto atstovas;

• Lietuvos miško savininkų asociacijos atstovas;

• Privačių miškų savininkų asociacijos atstovas;

• Valstybinės miškų tarnybos trys atstovai;

• VĮ Valstybinių miškų urėdijos trys atstovai.

Taryboje nėra ekologinės, socialinės ir nemedieninės ekonomikos pakraipos mokslininkų ir šių sričių interesų atstovų, taip pat į ją nėra įtrauktas ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovas. Taip sudaryta taryba nėra pajėgi užtikrinti tvarios miškininkystės principų.

Kad galėtume geriau suprasti metodiką ir jos prielaidas prašome:

1. Nurodyti, kuo remiantis keliami siekiai III ir IV grupės miškuose suvienodinti medynų plotų pasiskirstymą pagal amžiaus klases (4.1. p) ir užtikrinti brandžių medynų kirtimą sulaukus tam tikro amžiaus (11 p.) net ir saugomose teritorijos ir urbanizuotose teritorijose.

2. Pateikti mokslinį-metodinį pagrindimą, kaip pasirinkti metodai yra suderinami su gamtiškosis miškininkystės (kiti susiję terminai: gamtai artimos miškininkystės, nuolatinės dangos miškininkystės) principais.

3. Paaiškinti, kaip keistųsi skaičiavimai, jei VĮ “Valstybinių miškų urėdija” dalyje valstybinių III ir IV grupės miškų taikytų gamtai artimos miškininkystės principus.

4. Paaiškinti, kaip užtikrinama, kad visų rūšių kirtimų visuma nedarytų neigiamo poveikio valstybiniams miškams keliamiems tikslams.

5. Nurodyti, kokie planai yra dėl pokyčių „Miškotvarkos mokslinėje-techninėje taryboje“, kad ji nebūtų vienpusiška, užtikintų visų interesų atstovaujamumą.

Prašome iki metodikos patvirtinimo į pateiktus klausimus atsakyti raštu ir suorganizuoti susitikimą išsakytoms pastaboms aptarti. Tokį prašymą grindžiame tuo, kad metodikos įsigaliojimas numatomas tik 2028 m. ir į tai kad Valstybinių miškų pagrindinių kirtimų norma turi didelį poveikį valstybinių miškų tvarkymui, t.y. ji yra didelės visuomeninės svarbos.

Nuorodos:

[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/f9868431ac2311efaae6a4c601761171
[2] ES miškų strategija iki 2030: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52021DC0572
[3] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/184f4bb0390e11efb121d2fe3a0eff27
[4] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ffa9e580b21011efa81e811ff75635ec
[5] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.346162/asr