LIETUVAI REIKALINGAS MIŠKŲ, O NE LENTŲ ĮSTATYMAS

2025-04-24

Paskutinis Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo projektas leido manyti, kad Vyriausybė neplanuoja įgyvendinti Vyriausybės programoje įrašytų tikslų miškams, vietoje to ketina išlaikyti esamą miškų politiką ir net spartinti kirtimus. Negalime to leisti. Miškų politikai būtini pokyčiai – esama politika smarkiai orientuota į medienos gavybą kitų miško funkcijų sąskaita, dabartinė Vyriausybė savo programoje pažadėjo imtis reikiamų miškų politikos pokyčių, vis dar neįgyvendinti Nacionalinio miškų susitarimo metu pasiekti susitarimai.

Matydami, kad mūsų pozicija dėl Miškų įstatymo valdančiųjų menkai girdima, kreipėmės į visuomenę, kviesdami palaikyti mūsų su judėjimu „Girių spiečius“ parengtą Raginimą valdantiesiems tesėti pažadus miškams. Šis Raginimas per trumpą laiką surinko 19941 parašą.

Šiandien, kartu su judėjimu „Girių spiečius“, sudalyvavome susitikime Vyriausybėje, kuris buvo skirtas Miškų įstatymui. Pristatėme Raginimą ir parašus. Visgi Aplinkos ministerija savo politikos nekeičia, o Vyriausybė į Seimą žada teikti paskutinįjį Aplinkos ministerijos parengtą Miškų įstatymo projektą, kurį teisingiau vadinti Lentų įstatymu.

Aplinkos ministerija skelbia klaidinančią informaciją, neva parengtas projektas mažins plynų kirtimų plotus ar plyni kirtimai bus draudžiami didesnėje dalyje saugomų teritorijų. Tačiau tai yra akių dūmimas! Juo liūdniau matyti šią Aplinkos ministerijos vykdomą komunikaciją, kai žinai, kas iš tikrųjų parašyta įstatymo projekte.

Įstatymo projektu mažinamos plynų kirtimų biržės nuo 8 iki 4 hektarų, bet niekaip nemažinamas bendras kirtimų plotas – bus galima iškirsti tiek pat. Juolab, kad ir dabar vykdomų plynų kirtimų biržės dažniausiai neviršija 4 hektarų ploto. Nei gamtai, nei rekreacijai šis pakeitimas vertės neturi.

Ministerija naudojasi „plynųjų“ kirtimų sąvoka, tačiau ignoruoja realybę, kad jau dabar įstatyme esančios spragos leidžia plynai kirsti ir ten, kur vadinamieji „plyni“ kirtimai neleidžiami. Tiesiog kertama kitokių pavadinimų kirtimais, o rezultatas būna tas pats. Šios spragos projekte netaisomos.

Yra ir visi kiti trūkimai, apie kuriuos jau ne kartą esame rašę. Ypač svarbu, kad:

-          Šiuo metu tik 15 % miškų yra priskirti neūkinėms miškų grupėms. Mes manome, kad visi saugomų teritorijų miškai (t.y. trečdalis Lietuvos miškų) turi būti tvarkomi vadovaujantis neūkiniais tikslais. Tačiau paskutinėje siūlomoje Miškų įstatymo redakcijoje neūkinių miškų dalį užsibrėžta padidinti tik simboliškai - iki 18 %. Kad miškų politika būtų subalansuota, neūkinių miškų procentas turi būti daug didesnis.

-          Ūkiniuose miškuose daugiau nei 95 % vykdomų „derliaus nuėmimo/medžiapjūtės“ kirtimų yra išplyninantys (plynieji ir supaprastinti atvejiniai). Neūkiniuose miškuose taip pat leidžiami išplyninantys supaprastinti atvejiniai ir sanitariniai kitimai. Miškų įstatymo pakeitimai turi vesti prie išplyninančių kirtimų mažinimo.

-          Paskutinėje Miškų įstatymo redakcijoje siūloma dvigubai pagreitinti kirtimų leidimų išdavimą saugomose ir kultūros vertybėms svarbiose teritorijose. Saugomose ir vertingose teritorijose kirtimai turi būti ribojami, o ne atlaisvinami.

Iš esmės paskutine Miškų įstatymo redakcija Aplinkos ministerija siūlo palikti esamą miškų politiką ir spartinti kirtimus. Mes raginame Vyriausybę ir Seimą tokio lentų įstatymo projekto nepriimti, įvesti į Miškų įstatymą reikiamus pakeitimus.