Konferencijoje Seime aptarta gamtiškoji miškininkystė kaip alternatyva intensyviam miškų plyninimui 

Pranešimas spaudai 

2025-05-22

Trečiadienį Seime įvyko konferencija „Miškininkystė be plynių: naujas požiūris į miškų politiką“, kurioje mokslininkai, nevyriausybinės organizacijos ir miškų apsauga susirūpinę piliečiai dalinosi savo žiniomis ir įžvalgomis. Pagal ES miškų strategijos nubrėžtą kryptį, gamtiškoji miškininkystė turėtų pakeisti į plynus kirtimus orientuotą miškininkystę. Ši konferencija yra postūmis politikams būtent tokią kryptį įtvirtinti ir Lietuvoje keičiant Miškų įstatymą, o institucijoms nedelsti parengti Lietuvos miškams skirtas gamtiškosios miškininkystės rekomendacijas.

Šiuo metu 85 proc. Lietuvos miškų yra skirti ūkininkauti, o tai reiškia, kad tiek Lietuvos miškų gali būti intensyviai naudojami medienai auginti ir ruošti. Juose gamtinės ir socialinės miško funkcijos yra nustumtos į antraeilį planą, o pasiimant medieną šie miškai lopas po lopo kertami plynai. Tik 15 proc. Lietuvos miškų prioretizuoja ekologinę ir socialinę miškų funkcijas. 62 proc. saugomų teritorijų miškų yra ūkiniai – jie, nepaisant saugomos teritorijos statuso, visų pirma naudojami medienai ruošti.

Pasak konferenciją organizavusios Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės Linos Paškevičiūtės, judėjimas „Girių spiečius“ siekia teisingesnio miškų naudojimo balanso. Tam turi būti reikšmingai didinami neūkinių miškų plotai, o ūkiniuose miškuose intensyvi išplyninanti miškininkystė turi būti  keičiama gamtiškąja. Pasak L. Paškevičiūtės, „tai ypač svarbu saugomų teritorijų miškams ir miškams prie gyvenviečių. Juose medienos tiekimas negali būti pagrindinė miško funkcija. Čia ūkinių miškų turi mažėti, o likusiuose ūkiniuose turi būti taikoma gamtiškoji miškininkystė, nes ji siūlo būdus, kaip ūkininkauti dermėje su gamta.“

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. Gediminas Brazaitis savo pranešime supažindino su gamtiškąja miškininkyste ir jos principais. Pabrėžė, kad šia miškininkyste siekiama pagerinti daugiatiksliai tvarkomų Europos miškų gamtosaugines ir atsparumo klimato kaitai savybes ir atkurti ar išsaugoti miško ekosistemų daugiafunkciškumą. Kertant tokio miško medieną, siekiama imituoti natūralius miško kaitos procesus.

Kiti konferencijos pranešėjai pažvelgė į mišką iš įvairių perspektyvų, kurios turi būti vertinamos sudarant Lietuvos miškams skirtas gamtiškosios miškininkystės rekomendacijas.

Pirmoje konferencijos dalyje dr. Rita Ražauskaitė atkreipė dėmesį į monokultūrinių eglynų problemas. Dr. Jurga Motiejūnaitė priminė, kad miškas yra ir namai rūšims, į kurių poreikius turėtų būti atsižvelgiama su ne mažesne atida nei į medžių auginimą. Dr. Nerijus Kupstaitis pasidalino mintimis, kaip stebėsena, duomenys, analizė, lydimi skaitmenizacijos, gali prisidėti keičiant miškininkystę.

Antrąją konferencijos dalį pradėjęs doc. dr. Ričardas Skorupskas priminė, kuo svarbus gamtinis karkasas, pabrėžė, kad planuoti svarbu ne tik medyno, bet ir kraštovaizdžio lygmeniu. Doc. dr. Kšištof Godvod pasidalino, kaip kirtimai organizuojami kaimyninėje Lenkijoje. Dr. Mindaugas Lapelė pristatė Sengirės fondo misiją, o taip pat pademonstravo, kad miškus saugantys privačių miškų savininkai tampa svarbia miškų apsaugos dalimi. Dr. Jurgita Rotomskienė priminė miškų svarbą bendruomenėms ir pasidalino, kaip ūkinė išplyninanti miškininkystė pakeitė prie Grigiškų augusius šimtamečius ąžuolynus.

Baigdamas konferencijos pranešimų sesiją, „Girių spiečiaus“ iniciatyvinės grupės narys Mindaugas Potapovas apžvelgė naujausius Aplinkos ministerijos pasiūlymus Miškų įstatymo projektui ir atkreipė dėmesį, kad jame gamtiškoji miškininkystė yra įtraukta tik kaip rekomendacija. Ji nėra nei aiškiai apibrėžta, nei numatyta kaip privaloma kokioje nors miškų dalyje. Kiti įstatyme numatyti pakeitimai taip pat neveda prie reikalingų miškų politikos pokyčių, bet numato papildomų palengvinimų kirtimams. Įstatymo projekte ir toliau ignoruojama ekosistemų kuriama vertė ir prioretizuojama ekonominė medienos teikiama nauda. Pasak M. Potapovo, naujasis Miškų įstatymo projektas nesukuria galimybių vystyti gamtai artimesnę miškininkystę.

L. Paškevičiūtė pastebi, kad bendraujant su institucijomis susidaro įspūdis, jog gamtiškoji miškininkystė kaip ateities alternatyva išplyninančiai ūkinei miškininkystei nėra suprasta ir neranda kelio į teisės aktus. Būtent dėl to judėjimo „Girių spiečius“ iniciatyvinė grupė ir ėmėsi organizuoti konferenciją Seime, kad politikai, kurie greitu metu turės priimti Miškų įstatymo pakeitimus, būtų supažindinti su tokios miškininkystės samprata ir pavyzdžiais.

Konferencijos įrašo nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=-76cpnYTLis

Konferencijos svetainė: https://www.giriuspiecius.lt/konferencija_seime_2025_05_21