Pažaiskite stebėdami kraštovaizdį!
Keli klausimai Lietuvos geografų draugijos narei dr. Giedrei Godienei
2025-08-14
2025-08-14
1. Kaip kraštovaizdžio specialistai įvertina, kuris kraštovaizdis yra vertingas ir reikalingas saugoti?
Kraštovaizdis - tai gamtos ir žmogaus sukurtų komponentų visuma tam tikroje vietovėje, jo vertės yra daugialypės. Kiekviena vieta turi savo charakterį. Vertingomis pripažįstamos tos, kuriose ne vienas kuris aspektas, bet keletas yra unikalūs. Botaniniam draustiniui svarbios augalų rūšys, hidrografiniam - vandens telkinių pavidalai, o kraštovaizdžio požiūriu ypatingose vietose yra įvairios prigimties įdomybių.
Gali būti net 10 komponentų saviti pasireiškimai, unikalios jų sąsajos, raida. Kraštovaizdinis žvilgsnis leidžia matyti vietovės visumą – ne vien augalus, ne vien reljefą, ne vien vandenis, ne vien statinius, bet viską viename.
Sakysim, kraštovaizdžio specialistui miške rūpi ir reljefas, jo geologinė sandara, šaltiniai ir upeliai, pilkapiai ir senųjų kelių trasos... Mieste rūpi ne tik urbanistiniai dariniai, parkai, bet ir tai, koks yra žemės paviršius, kaip teritorijoje susigeria vanduo, kokios rūšys be žmogaus čia įsikuria ir kt.
Vertingas kraštovaizdis nebūtinai gražus, bet turintis įdomią susiformavimo istoriją, savitą komponentų rinkinį, atliekantis svarbias ekologines funkcijas, koduojantis mūsų kultūros paveldą.
2. Kuo Lietuvos kraštovaizdžiai ypatingi?
Lietuvoje turime didelę kraštovaizdžių įvairovę: kai kur lygu, kai kur kalvota, pelkėta, akmenuota, žemė įgriūna prie Pasvalio, Biržų, skirtingi ir miškai, gyvenvietės.
Geografai skaičiuoja 22 gamtinių kraštovaizdžių tipus. Dažniausi iš jų molingos lygumos, moreniniai kalvynai, retesni - slėniai, ežerynai, labai reti - senslėniai, deltos, nerija, tarp kitko, 3 jų yra po vandeniu - mariose ir jūroje. Pridėjus erdvinius žmogaus kūrinius, turime šimtus kraštovaizdžių tipų. Ta įvairovė yra Lietuvos turtas.
Itin didele kraštovaizdžių įvairove pasižymi ilgą sudėtingą istoriją turintis Vilnius, įsikūręs teritorijoje, kurią tvėrė du ledynai. Sostinėje yra ir lygumų, ir kalvynų, iškilių gūbrių, duburiuose tyvuliuojančių ežerų, į Nerį suteka 13 jos intakų, o kur dar kultūrinių darinių įvairovė...
3. Kuris Lietuvos vietovė (kraštovaizdis) tau pati brangiausia?
Nėra tokio vieno, man nuoširdžiai įdomu visur.
Yra atliktas socialinis tyrimas, kaip žmonės vertina kraštovaizdį. Prašyta pasirinkti dešimt labiausiai patinkančių kraštovaizdžius vaizduojančių paveikslų. Atskleista, kad į pirmą pasirinkimų trejetą patenka dramatiški kraštovaizdžiai – tai, kas didinga, žmogui nepavaldu, mažai pažįstama, savotiškai grėsminga, net baisu (kalnynai, jūros uolos, dideli kriokliai, vulkanai ir pan.). Į antrą pasirinkimų trejetą pakliūna kompoziciškai harmoningi vaizdai, kuriuos suvokiame kaip estetiškus, gražius.
Paskutinio ketverto pasirinkimai susiję su mūsų vaikyste – žmogui mieli kraštovaizdžiai, primenantys vietas, kuriose jis yra užaugęs. Todėl pasirenkami savą klimato zoną, paviršiaus pobūdį, spalvas, formas ir simbolius atitinkantys vaizdai. Taigi, ne vien tropinės palmės prie žydros jūros gražios, o ir atviri lygūs laukai, gėlėtos pamiškių pievos, mažo miestelio gatvė ar nostalgiją kelianti didmiesčio kavinė, panaši į tą, kurioje dažnai būdavai su šeima ir pan.
4. Kokią vietą Lietuvoje palinkėtum aplankyti šią vasarą?
Linkiu aplankyti tokią, kurioje dar nebuvote ir pabūti joje smalsiais – žvelgti atvira širdimi, pastebėti kiek galima daugiau jos aspektų (pavyzdžiui, kokie čia akmenys, kaip vadinasi upė, kas auga po beržu, iš kokių medžiagų ir kokios čia tvoros ir t.t.). O taip pat linkiu į kiekvieną vietą, ypač tokią, pro kurią praeinate kasdien, pažvelgti „turisto“ akimis, pajusti visais pojūčiais.
Galite net pažaisti - rasti jai kiek tik galima daugiau apibūdinimų - pastebėti, kokių yra spalvų ir formų, pasakyti, kiek toli ir kas matyti, nusakyti, kaip visa tai kūnu jaučiate, ar esame aukštai, ar žemai, ar čia statu, o gal banguota, ar sausa, traška, o gal minkšta, drėgna, vėjuota, kokius jausmus tai kelia, kokias mintis, prisiminimus pažadina?