2025-08-25
Ar Lietuva turtinga vabzdžiais?
Toks atrodo paprastas klausimas, bet nėra lengva į jį atsakyti. Lietuva nėra didelė savo plotu, neturime kažkokių ypatingų buveinių, todėl, sakyčiau, vabzdžių įvairovė pas mus yra panaši kaip ir kaimyninėse šalyse. Norint labai tiksliai atsakyti į šį klausimą, reikėtų turėti išsamių daugiamečių tyrimų duomenų iš visos Lietuvos, turėti pakankamai gerai ištirtas įvairias vabzdžių grupes. Šiuo metu santykinai geriau ištirti (lyginant su kitomis Lietuvoje aptinkamų vabzdžių grupėmis) yra drugiai ir vabalai, kai kurie plėviasparniai ir dvisparniai, apsiuvos. Visgi ir šiose grupėse kiekvienais metais aptinkamos naujos mūsų šaliai rūšys, bet kai kurie vabzdžiai lieka beveik visai netyrinėjami, nes tiesiog nėra juos pažįstančių specialistų. Pastaraisiais metais daug naujos informacijos apie vabzdžių paplitimą gaunama iš įvairių piliečių mokslo portalų, kuriuose žmonės tiesiog talpina nuotraukas, arba iš tikslinių akcijų, pavyzdžiui, Lietuvos entomologų draugijos (LED) organizuojamos „Metų vabzdžio“ akcijos. Taigi, duomenys apie vabzdžius yra kaupiami įvairiais būdais ir tam tikrą indėlį galime padaryti kiekvienas iš mūsų.
Šiemet vyksta Dieninių drugių ralis. Kaip sekasi jame dalyvauti? Ar iš jo jau yra vertingų pastebėjimų?
LED daug metų organizuoja „Metų vabzdžio“ ar „Metų bestuburio“ akcijas, kurių tikslas surinkti duomenų apie konkrečias rūšis. Panašių tikslų vedamas 2024 metais dr. Žydrūnas Preikša suorganizavo „Laumžirgių ralį“, kurio tikslas buvo kiekvienam dalyviui nufotografuoti kuo daugiau skirtingų rūšių laumžirgių. Po sėkmingo pirmo bandymo ir gamtos fotografų prašymų, šiemet vyksta „Dieninių drugių ralis“, kurį koordinuoja Eglė Vičiuvienė, bet savo patirtimi prisideda ir kiti LED nariai. Rugpjūčio 16 dienos duomenimis, drugių ralyje dalyvauja 99 asmenys, pateikę daugiau nei 4200 stebėjimų, o iš viso nuo kovo mėnesio stebėti 115 rūšių drugiai. Pavasarį buvo užfiksuotas ne vienas ankstyviausias iki šiol konkrečių rūšių stebėjimas, taip pat surinkta naujų duomenų apie saugomų rūšių paplitimą, o kartu ir apie įprastinių rūšių paplitimą mažiau iki šiol tirtuose rajonuose. Neabejotinai didžiausia pridėtinė Drugių ralio vertė yra nauji žmonės, įsitraukę į šią veiklą ir besimokantys atpažinti jų aplinkoje gyvenančius drugius.
Kokie vabzdžiai patys įdomiausi?
Vabzdžius pagal įdomumą suskirstyčiau į dvi kategorijas. Vieni įdomūs tuo, kad apie juos beveik nieko nežinome ir tyrinėjant galima atrasti mokslui nežinomų dalykų. Kiti stebina savo sudėtingu gyvenimo būdu, pavyzdžiui, turi daug skirtingų vystymosi stadijų arba sudėtingai sąveikauja su augalais ir kitais vabzdžiais. Lietuvoje, ko gero, vieni labiausiai stebinančių būtų kelių rūšių saugomi drugiai - kraujalakinis melsvys ir gencijoninis melsvys. Patelės deda kiaušinėlius atitinkamai ant kraujalakių ar gencijonų, išsiritę vikšrai maitinasi tais augalais, o pasiekę tam tikrą brandą krenta ant žemės, kur juos susiranda tam tikrų rūšių skruzdėlės ir nusineša į skruzdėlyną. Melsvių vikšrai apsimeta skruzdėlių lervutėmis, išskiria tam tikras medžiagas, kad skruzdėles apgautų. Pačiame skruzdėlyne melsvių vikšrai maitinasi skruzdėlių lervomis, vėliau virsta lėliukėmis, o kitais metais vėl išsirita suaugę drugiai. Taigi tam, kad šie melsviai sėkmingai gyventų, reikalingos tinkamos sąlygos ne tik jų mitybiniams augalams (pvz. gencijoninio melsvio mitybiniai augalai melsvasis gencijonas ir siauralapis gencijonas yra reti, įrašyti į Raudonąją knygą), bet ir skruzdėlėms.
Ką galėtum patarti tiems, kurie vabzdžių bijo?
Lietuvoje racionali yra nebent bičių ir širšių baimė, ypač jei žmonės yra alergiški šių vabzdžių įkandimams. Dar kelių rūšių vabzdžiai galėtų įkąsti ar įgelti, bet absoliuti dauguma yra visiškai nepavojingi. Ypač, jeigu juos stebime pagarbiu atstumu ir neimame į rankas. Manau, vabzdžių baimę kiek pamažinti galėtų ir jų makrofotografijų peržiūra ar bandymas patiems fotografuoti. Lietuvoje yra daug labai spalvotų ar kitaip gražių drugių, vabalų, blakių ar net musių, o pamačius iš arčiau, žiūrėk, ir ne tokie baisūs atrodys.
