Atnaujintoje Vyriausybės programoje labiausiai nukentėję – miškai 

2025-09-10

Pranešimas spaudai

Ingos Ruginienės Vyriausybės patikslintoje programoje labiausiai keičiama miškų politikos kryptis. Programos pakeitimais Vyriausybė iš esmės deklaruoja, kad visą dėmesį skirs miškininkystės, kuria siekiama išgauti medieną, plėtojimui. Ankstesnėje programoje buvę su gamtos apsauga ir rekreacine miško funkcija susiję pažadai reikšmingai susilpninti arba išbraukti.  

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė pastebi, kad visoje Vyriausybės programoje labiausiai perrašytas miškų skyrius. Didžiausią nerimą kelia programos punktas, žadantis „tobulinti“ miškų sektoriaus darbą, perleidžiant valstybinių miškų valdymą Žemės ir miškų ūkio ministerijai. „Toks planas niekada nebuvo pristatytas ir yra itin nemalonus siurprizas. Ketinimas valstybinius miškus perleisti Žemės ūkio ministerijai reiškia tik viena – politikai ruošia dirvą dar didesniam šių miškų eksploatavimui. Visuomenė tam nepritaria.“ – teigia L. Paškevičiūtė. Valstybiniai miškai yra valstybės turtas, taigi, visų piliečių nuosavybė. Tai reiškia, kad jie turi būti tvarkomi taip, kad tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesams.

Prioritetas ūkiniam miškų naudojimui matomas ir kituose programos punktuose. Visiškai atsisakyta buvusio pažado peržiūrėti miškų grupių paskirstymą ir padidinti rekreacinio, apsauginio ir ekologinio prioriteto miškų dalį. L. Paškevičiūtė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu 85 proc. Lietuvos miškų priskirti ūkinėms miškų grupėms ir juos leidžiama intensyviai kirsti. Tik 12,4 proc. miškų yra skirti biologinei įvairovei apsaugoti. Atnaujintoje Vyriausybės programoje neliko ketinimų šias proporcijas keisti. 

Vyriausybės programoje žadama optimizuoti saugomas teritorijas. Pasak L. Paškevičiūtės, akivaizdu, kad „šiuo optimizavimu siekiama ne plėsti, o siaurinti saugomas teritorijas. Programa brėžia priešingą kryptį, nei numato ES biologinės įvairovės strategija. Gamtai reikia daugiau erdvės ir daugiau teritorijų, kur būtų ūkininkaujama su atida esamoms ekosistemoms. Bet vietoj to žadama dar labiau įtvirtinti taškinę aplinkosaugą, kad būtų saugomi tik maži ploteliai. Jau žinome, kad tokia gamtos apsauga yra neveiksminga.“

Anksčiau programoje buvęs pažadas paruošti visapusę miškų strategiją pakeistas pažadu ruošti tik miškų ūkio strategiją.  Nebeliko tikslo strategijoje įgyvendinti Nacionaliniame susitarime dėl miškų sutartus įsipareigojimus, o jį keičia akcentas į bioekonomiką, t. y. medienos naudojimo poreikius. Tokiu būdu ignoruojami nacionaliniame miškų susitarime dalyvavusių suinteresuotų grupių, kurių interesai nėra susiję su medienos gavyba, išreikšti lūkesčiai ir poreikiai. 

Šių metų gegužę Aplinkosaugos koalicijos užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad visuomenei miškas ir jame esančios gamtinės aplinkos apsauga yra labai svarbūs, o medienos gavyba respondentų toli gražu nėra įvardijama kaip svarbiausia miškų teikiama nauda. Visuomenė mano, kad valstybiniuose miškuose saugomi plotai turi didėti, net ir prarandant dalį iš medienos į biudžetą gaunamų lėšų. Visgi naujoji Vyriausybė ir toliau ketina vystyti priešingą visuomenės lūkesčiams miškų politiką.

Subalansuotos miškų politikos siekiantis judėjimas „Girių spiečius“ prieš dvi savaites kreipėsi į premjerę I. Ruginienę, prašydamas susitikimo. Paskelbus atnaujintą Vyriausybės programą šio susitikimo poreikis dar labiau išaugo. L. Paškevičiūtė pastebi, kad I. Ruginienė viešai žadėjo diskusijas su suinteresuotomis pusėmis, ieškant geriausių sprendimų, tačiau smarkiai keičiant miškų politikos skyrių Vyriausybės programoje nevyriausybinės organizacijos nebuvo pakviestos jokioms diskusijoms.