„Girių spiečius“ susitiko su Premjere: ar tai duos rezultatų miškams?   

2025-10-24

Spalio 23 d. „Girių spiečiaus“ atstovai susitiko su Premjere Inga Ruginiene aptarti dabartinės Vyriausybės programoje įrašytų miškams nepalankių punktų.  

Susitikimo su Premjere teko prašyti ne vieną kartą. Tai ypač neramino matant, kad po pasikeitimų Vyriausybėje keičiant Vyriausybės programą miškų politikos dalyje atsižvelgta tik į miškininkų ir medienos pramonės siūlymus, įtvirtinant vienpusišką, eksploatatyviam miško naudojimui palankią viziją. Su kitomis suinteresuotomis pusėmis nebuvo kalbėta, o per mūsų susitikimą tapo aišku, kad nevyriausybininkų ir visuomenės lūkesčiai Premjerei ir nebuvo žinomi, kaip ir dalis statistinės informacijos, būtinos miškų politikos sprendimams priimti.  

Rugsėjį, vos susipažinę su pakeista programa ėmėmės veiksmų: raštu kreipėmės į Premjerę,  dalyvavome Seimo narės Aistės Gedvilienės spaudos konferencijoje „Dėl Vyriausybės programoje paslėptos miškų valdymo reformos ir sisteminio aplinkosaugos silpninimo“, kvietėme visuomenę rašyti laiškus Premjerei ir Seimo nariams. Premjerė gavo virš 400 laiškų, ne ką mažiau laiškų pasiekė ir Seimo narius.  

Spalio 23 d., praėjus beveik mėnesiui po Vyriausybės programos patvirtinimo Seime, pagaliau buvome pakviesti susitikti su Premjere. Susitikimo metu kėlėme nuo Vyriausybės programos patvirtinimo likusius esminius probleminius klausimus: 

1. Valstybinių miškų valdymo perdavimas Žemės ūkio ministerijai. Programoje numatyta Valstybinių miškų urėdijos valdymą paskirti Žemės ūkio ministerijai. Aplinkosaugos koalicija ir „Girių spiečiaus“ tam griežtai prieštarauja, nes perleidžiant valstybinius miškus Žemės ūkio ministerijai būtų dar labiau didinamas šių miškų eksploatavimas.  

2. Plynų kirtimų dominavimas. Programoje nebeliko ankstesnio plano palaipsniui atsisakyti plynų kirtimų saugomose teritorijose bei priemiestiniuose miškuose. Vietoje to numatomi tik pilotiniai gamtai artimos miškininkystės bandymai. Susitikime siekėme pabrėžti, kad esami plynų kirtimų ribojimai yra nepakankami ir neapsaugo nuo išplyninimo didelės dalies gamtai ir rekreacijai svarbių miškų.  

3. Miškų grupių „įšaldymas“. Programoje atsisakyta nuostatos persvarstyti dabartinį ydingą miškų grupių pasiskirstymą ir nebežadama didinti ekologinių, rekreacinių bei apsauginių miškų dalies. Susitikime siekėme atkreipti dėmesį, kad šiuo metu net 85 proc. Lietuvos miškų yra leidžiama intensyvi išplyninanti miškininkystė. Tokia miškininkystė leidžiama net 60 proc. saugomų teritorijų miškų. Neperžiūrėjus miškų grupių, daugumoje šių teritorijų techninę brandą pasiekę miškai bus iškirsti plynai, sunaikinant vertingas ekosistemas. 

4. Saugomų teritorijų „optimizavimas“. Programoje žadama „optimizuoti“ saugomas teritorijas, stiprinant tik jau esamų konkrečių vertybių apsaugą. Tai reiškia, kad apsaugoti ketinama tik atskirus objektus ir plotelius, o ne vientisas ekosistemas.  

5. Nacionalinio miškų susitarimo ignoravimas. Nacionalinis miškų susitarimas taisant programą pamirštas. Vietoje jo žadama kurti miškų ūkio strategiją, orientuotą išskirtinai į bioekonomikos, t. y. medienos tiekimo, poreikius. 

Susitikimo metu iš Premjerės komandos išgirdome du svarbius pažadus: Valstybinių miškų urėdija liks Aplinkos ministerijos pavaldume, pasiektas dalinis Nacionalinis miškų susitarimas bus įgyvendinamas. Šie pažadai yra labai reikalingi, tačiau kartu reikalingi ir veiksmai bei pažadų laikymasis.  

Kitais keltais klausimais aiškių atsakymų negavome. Panašu, kad susitikimo metu Premjerė pirmą kartą išgirdo apie visuomenės lūkesčius, kad daugiau miškų būtų skirta gamtai ir rekreacijai, būtų atsisakoma išplyninančios miškininkystės ir saugomoms teritorijoms suteikiama didesnė apsauga. Kad gamtai ir rekreacijai šiuo metu skirta vos 15 proc. miškų ir visuomenės tai netenkina. 

Premjerė pažadėjo tęsti diskusiją, kai detaliai išanalizuos pateiktus argumentus ir išsakytas detales. Teigiamai vertiname tai, kad durys dialogui atvertos. Svarbu, kad tai nevirstų dar viena kadencija niekur nevedančių diskusijų. Klausimo, ar miškuose turi reikšmingai mažėti išplyninančių kirtimų, nebetūrėtų būti. Turėtume ieškoti sutarimo, kaip, kokiu tempu ir kokiomis lėšomis tai darysime.