IŠDĖSTĖME SAVO LŪKESČIUS Lietuvos formuojamai pozicijai dėl EK finansavimo žaliesiems tikslams 

2025-11-12

Šiuo metu svarstomas EK šalims narėms skiriamų finansų modelis ir sumos 2028-2034 metų periodui. EK pasiūlytame modelyje numatyta, kad 43 proc. NRPP fondo lėšų turėtų būti skiriami aplinkosaugos uždaviniams. Lietuva už uždarų durų suformavo poziciją siekti, kad įpareigojimas skirti aplinkosaugai 43 proc. būtų sumažintas iki 35 proc. Šiam pasiūlymui nėra pateikta argumentų.

Prieštaraudami šiam pasiūlymui ir teikdami savo lūkesčius dėl Lietuvos formuojamos pozicijos, išsiuntėme raštą LR Finansų ministrui, LR Aplinkos ministerijai, LR Seimo Europos reikalų komitetui ir LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui. Išdėstėme, kokios Lietuvos pozicijos tikimės. 

Pasiūlėme atsakingai vertinti esamą Lietuvos aplinkos būklę bei tikslus, sprendimus grįsti duomenimis ir pritarti Europos Komisijos siūlomai 43 proc. ribai arba siūlyti ją didinti. Taip pat manome, kad LIFE veikloms numatyta biudžeto dalis turėtų būti aiškiai atskirta ir pakankama Europos žaliojo kurso ir Gamtos atkūrimo reglamento tikslams pasiekti. Pabrėžiame, kad NRPP fonde yra svarbu turėti pakankamai lėšų nacionalinių aplinkosaugos planų, kurie jau yra parengti arba privalomi parengti, įgyvendinimui. 

DĖL SUINTERESUOTOMS ŠALIMIS PRISTATYTOS LIETUVOS POZICIJOS DĖL PLANUOJAMŲ 2028–2034 M. LAIKOTARPIO FINANSAVIMO PRIEMONIŲ EK PASIŪLYME

Oficialus raštas 

2025-11-12

Spalio 23 d. bendrai organizuotame Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos atstovų nuotoliniame susitikime buvo apžvelgtas Europos Komisijos pasiūlytas Nacionalinio ir regioninio partnerystės plano (NRPP) reglamentas ir jo pagrindinės nuostatos bei Lietuvos pozicija šiuo klausimu. 

Papildomai, sanglaudos politikos socialiniai ir ekonominiai partneriai, tarp kurių ir Aplinkosaugos koalicijos nariai, 2025 m. lapkričio 5 d. dalyvavo diskusijoje „Kaip 2028–2034 m. ES finansinio laikotarpio reglamentų pasiūlymai (ne)keičia Lietuvos regionines investicijas?“, kurioje buvo dar kartą pristatytas Europos Komisijos reglamento pasiūlymas ir formuojama Lietuvos pozicija. 

Aplinkos apsauga yra viešasis interesas, turintis esminę reikšmę visuomenės sveikatai, gerovei ir gyvenimo kokybei. Aplinkos būklė tiesiogiai veikia visų Lietuvos ir Europos gyventojų kasdienį gyvenimą, todėl aplinkosaugos politika turi būti laikoma vienu iš pagrindinių valstybės prioritetų. Siekiant užtikrinti aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimą, būtina integruoti aplinkosaugos principus į visas viešosios politikos sritis, ir skirti aplinkos apsaugai pakankamą ir ilgalaikį finansavimą. 

Siekiant tinkamai užtikrinti viešąjį aplinkos apsaugos interesą svarbu, kad Lietuvos pozicijoje dėl 2028–2034 m. ES finansinio laikotarpio būtų palaikomi žemiau išvardinti punktai: 

1. Klimato ir aplinkosaugos horizontalusis principas – esminis įgyvendinant aplinkos apsaugos tikslus. 

Naujajame Europos komisijos pasiūlyme šalims narėms keliamas tikslas – 43 proc. Nacionalinės ir regioninės partnerystės plano biudžeto skirti klimatui ir aplinkosaugai. 

Europos komisija nurodo, kad rodiklis skirti 43 proc. biudžeto šalių Nacionalinės ir regioninės partnerystės planuose yra iškeltas tam, kad šalys galėtų pasiekti visų su Europos žaliuoju kursu susijusių tikslų, įskaitant tuos, kurie anksčiau nebuvo tiesiogiai įvardinti kaip klimato ir biologinės įvairovės politikos dalis, pvz., vandenų būklės ar atliekų tvarkymo tikslai. Europos Komisija pasiliko galimybę iš šalių, kurios šių tikslų nepasiekia, reikalauti ir didesnės finansavimo dalies. 

Atkreipiame dėmesį, kad Aplinkos apsaugos ir klimato klausimais pristatyta Lietuvos pozicija yra iš vieno siūlymo – „Tematinė koncentracija – siūlome sumažinti žaliuosius tikslus iki 35 proc. (vietoj 43 proc.)“. Šis siūlymas pristatymuose nėra pagrindžiamas argumentais. Ši pozicija savo glaustumu esmingai skiriasi nuo kitų sričių, pavyzdžiui, žemės ūkio klausimų, kuriais susitikimuose paviešinta Lietuvos pozicija apima eilę siūlymų, įskaitant ir tai, kad „BŽŪP turi būti savarankiška ir aiškiai atskira finansiniu požiūriu su dviem ramsčiais (tiesioginės išmokos ir kaimo plėtra)“. 

Atsižvelgiant į tai: 

1.1. Prieštaraujame parengtai Lietuvos pozicijai, kuria siūloma sumažinti Nacionalinės ir regioninės partnerystės plano biudžete aplinkosaugai ir klimatui skiriamą dalį nuo 43 proc. iki 35 proc. 

1.2. Siūlome atsakingai vertinti esamą Lietuvos aplinkos būklę bei tikslus, sprendimus grįsti duomenimis ir pritarti Europos Komisijos siūlomai 43 proc. ribai arba siūlyti ją didinti, taip palaikant Europos ir užtikrinant Lietuvos ambicijas siekti išsikeltų aplinkos apsaugos tikslų. 

2. LIFE programos – itin svarbios priemonės gamtai, klimatui ir aplinkai ambicingas palaikymas.

Pagal EK pasiūlymą būtų įsteigiamas vienas bendras fondas – Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės ir jūrų reikalų, gerovės ir saugumo fondas (toliau – Fondas). Jame numatoma sujungti skirtingus ES finansavimo instrumentus: Sanglaudos politiką, Bendrąją žemės ūkio politiką, Bendrąją žuvininkystės politiką, Vidaus saugumo srities fondus, Socialinio klimato fondą ir tarptautinio bendradarbiavimo (Interreg) programas. 

Atkreipiame dėmesį, kad naujuoju siūlymu naikinama iki šiol buvusi atskira, nuo 1992 m. veikusi, LIFE programa, jos elementus perkeliant į Nacionalinės ir regioninės partnerystės (NRP) planus ir Europos konkurencingumo fondą (EKF), tokiu būdu lemiant, kad LIFE veiklos konkuruos su kitų sričių poreikiais. 

LIFE programa – vienintelė ES priemonė, skirta gamtai, klimatui ir aplinkai. Daugiau nei tris dešimtmečius LIFE programa buvo vienas svarbiausių Europos Sąjungos aplinkos politikos įgyvendinimo ramsčių. Nuo savo pradžios 1992 metais LIFE programa finansavo daugiau kaip 5000 projektų visoje Europos Sąjungoje – nuo nykstančių rūšių ir buveinių apsaugos iki atliekų bei vandens tvarkymo tobulinimo ir perėjimo prie klimato neutralumo skatinimo. 

Atsižvelgiant į tai: 

2.1. Prašome papildyti Lietuvos poziciją aplinkosaugos srities klausimais, įtraukiant siūlymą dėl savarankiškos ir aiškiai atskirtos finansiniu požiūriu biudžeto dalies LIFE veikloms pagal ES priemonę kitame Daugiametės finansinės programos laikotarpyje. 

2.2. Siūlome sustiprinti LIFE programos biudžetą, kad jis atitiktų Europos žaliojo kurso ir Gamtos atkūrimo reglamento poreikius. 

3. Lietuva 2028–2034 m. ES finansiniame laikotarpyje turi planuoti ir užtikrinti pakankamai lėšų tinkamam nacionalinių planų, susijusių su aplinkos apsauga, įgyvendinimui. 

Aplinkosaugos koalicija taip pat atkreipia dėmesį į blogą Lietuvos aplinkos būklę ir nepasiektus įsipareigojimus. Lietuva susiduria su esminiais iššūkiais aplinkos apsaugos srityje, dauguma keliamų tikslų nėra įgyvendinami, ekonomikos perorientavimas į žiedinę vyksta vangiai, esami pasiekimai perorientuojant energetiką į atsinaujinančią turėtų būti spartinami. 

Ypač norime atkreipti dėmesį aplinkos apsaugos sritis, kurioms yra pradėtos EK pažeidimų procedūros, o daliai pradėtų pažeidimų yra pateikta argumentuota pozicija, t.y., pažeidimų procedūra artėja prie teismo ir baudų: 

• Gamtos apsauga. Naujausia, 2025 m. lapkritį paviešinta ataskaita parodė, kad 50 proc. Lietuvos saugomų EB svarbos buveinių yra blogos būklės. Tai susiję su buveinių plotų mažėjimu, jų būklės blogėjimu ir žmogaus veiklos poveikiu, ypač už „Natura 2000“ tinklo ribų. Tai – blogiausi iki šiol turėti rodikliai, rodantys, kad buveinių būklė yra blogėjanti. 

ES Buveinių direktyva įpareigoja Europos šalis užtikrinti išlikusių buveinių gerą būklę. Europos Komisija taip pat yra pradėjusi dvi pažeidimų procedūras prieš Lietuvą dėl saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“. Šis tinklas Lietuvoje vis dar nėra baigtas formuoti, jis apima nepakankamą buveinių plotą ir neužtikrina reikiamos gamtos vertybių apsaugos. Taip pat, pagal ES Paukščių direktyvą ir Buveinių direktyvą, ES narės yra įsipareigojusios siekti geros saugomų augalų ir gyvūnų rūšių būklės, rinkti apie jas duomenis ir teikti ataskaitas. Lietuvos 2019 m. duomenimis, EB svarbos rūšių, kurių būklė buvo gera, daugėjo, tačiau jų vis dar buvo tik trečdalis. Deja, taip pat išaugo skaičius rūšių, kurių būklė bloga, o beveik penktadalio būklė buvo nežinoma. ES Biologinės įvairovės strategijoje numatyta, kad iki 2030 m. rūšių nykimas turi būti sustabdytas. 

• Vandenų būklė. Lietuvoje net 64 proc. paviršinių vandens telkinių neatitinka geros būklės kriterijų. Situacija lyginant su 2015 m. pablogėjo. 2022 m. duomenimis, tik 36 proc. paviršinių vandenų yra geros būklės. Pagal ES reikalavimus ir Vandens įstatymą, gerą visų vandens telkinių būklę turėjome pasiekti jau 2015 m. Tačiau tikslo pasiekimas atidėtas iki 2027 m. Žemės ūkis neigiamai veikia apie 41 proc. paviršinių vandens telkinių Lietuvoje. Remiantis 2011–2020 m. duomenimis, iš Lietuvos į centrinę Baltijos jūros dalį pateko vidutiniškai 44 436 tonos bendrojo azoto per metus. Lyginant su 2001–2010 m., šis kiekis išaugo 56 proc. Helsinkio komisijos (HELCOM) Baltijos jūros veiksmų plane užsibrėžta, kad metinis iš Lietuvos į centrinę Baltijos jūros dalį patenkantis bendrojo azoto kiekis turi neviršyti 25 827 tonas per metus. Pagrindinis jūros taršos šaltinis azoto junginiais yra žemės ūkio veikla. Dar vienas taršos šaltinis - nuotekos. Bendrai šalyje virš 20 proc. centralizuotai tvarkomų nuotekų vis dar buvo išleidžiama į vandenis tinkamai jų neišvalius, nors Vandenų srities plėtros plane buvo numatytas tikslas 2021 m. tinkamai išvalyti 95 proc. surenkamų nuotekų. 2017 m. EK pradėjo pažeidimų procedūrą prieš Lietuvą dėl nevykdomų įsipareigojimų dėl nuotekų valymo. 

• Oro tarša. Netinkamai įgyvendinta Nacionalinių emisijų mažinimo įsipareigojimų direktyva. ES Nacionalinių oro teršalų limitų direktyva įpareigoja šalis nares stebėti ir sumažinti labiausiai žmonių sveikatai kenkiančių oro teršalų kiekius. Nors nuo 2005 m. iki 2022 m. Lietuvoje pagrindinių oro teršalų išmetimas mažėja, jis yra nepakankamas. 2023 m. EK pradėjo pažeidimų procedūrą prieš Lietuvą dėl nevykdomų įsipareigojimų sumažinti teršalų išmetimą. 2030 m. tikslams pasiekti reikia žymiai sumažinti teršalų išmetimą kelių transporto, kuro deginimo, naftos pramonės ir žemės ūkio sektoriuose. Verta pastebėti, kad ES Aplinkos oro kokybės direktyvoje nustatytos leistinos taršos ribos, kurių Lietuva dar nėra pasiekusi, yra mažiau griežtos nei rekomenduojamos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Europos aplinkos agentūra nustatė, kad 2020 m. kietųjų dalelių tarša Lietuvoje sukėlė 1 500 priešlaikinių mirčių. 

Plačiau apie aplinkos būklę, Lietuvos įsipareigojimus ir tikslus Aplinkos apsaugos koalicijos rengiamoje Aplinkos būklės visuomeninėje apžvalgoje. 

Atsižvelgiant į tai: 

3.1. Prašome Nacionaliniame ir regioniniame partnerystės plane (NRPP) užtikrinti reikiamas priemones ir lėšų joms nukreipimą, kurių reikia tinkamam nacionalinių planų, tokių kaip Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas, Nacionalinis gamtos atkūrimo planas, Nacionalinis vandenų srities planas, Nacionalinis oro taršos mažinimo planas ir kt. įgyvendinimui. 

Prašome atsižvelgti į šiame rašte pateiktą poziciją dėl 2028–2034 m. ES finansinio laikotarpio, o taip pat pristatyti formuojamą Lietuvos poziciją iš aplinkos apsaugos perspektyvos. 

Prašome informuoti raštu apie priimtus sprendimus ir įtraukti Aplinkosaugos koaliciją į tolesnius Lietuvos pozicijos formavimo etapus.