Pranešimas spaudai
2025-11-17
Vykstant deryboms dėl naujojo ES finansavimo paketo 2028-2034 metams – nesutarimai tarp valstybės institucijų ir aplinkosaugininkų. Lietuva ketina siūlyti mažinti valstybėms narėms keliamus reikalavimus dėl nacionaliniuose planuose skiriamos biudžeto dalies aplinkosaugos tikslams, tuo tarpu aplinkosaugos organizacijos kelia klausimus dėl tokios pozicijos pagrįstumo ir galimo poveikio.
Europos komisija (EK) šią vasarą pristatė naują finansavimo modelį, kuriame dalis anksčiau atskirų fondų sujungiami į bendrą. Šio fondo lėšų panaudojimą valstybės nusimatys specialiai parengtuose nacionaliniuose planuose, kuriems galios bendras reikalavimas – nukreipti 43 proc. biudžeto aplinkosaugos ir klimato tikslams.
Aplinkos apsaugos organizacijos skelbia, kad susitikimuose buvo pristatyta už uždarų durų suformuota Lietuvos pozicija – biudžeto dalį aplinkosaugai mažinti iki 35 proc. Gamtininkai su tuo nesutinka – Lietuva nepasiekia išsikeltų aplinkos apsaugos tikslų, todėl procentas veikiau turi būti didinamas, nei mažinamas.
„Prieštaraujame tokiai Lietuvos pozicijai mažinti lėšų nukreipimą aplinkos apsaugai ir viešajam interesui. Lietuvos gamtos būklė yra kritinė. Dauguma Lietuvos aplinkos būklės rodiklių yra blogi ir blogėjantys. Tai ir vandenų būklė, ir buveinių būklė, o ir oro taršos lygis vis dar yra per didelis. Būtent tam Europos Komisija ir nustatė tokią kartelę – kad būtų galimybė diegti gamtai draugiškesnes praktikas ir technologijas visuose sektoriuose. Tai – transportas, žemės ūkis, miestų plėtra, energetika ir kiti“, – sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
Aplinkosaugininkai nerimauja ir dėl mažėjančių asignavimų Aplinkos ministerijai, ir dėl naujosios Vyriausybės plane įrašytų nuostatų, kuriomis, jų teigimu, Europos Sąjungos finansavimas yra apibrėžiamas kaip pagrindinis lėšų šaltinis Gamtos atkūrimo reglamento tikslams pasiekti. Anot Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktoriaus Nerijaus Zableckio, vien pelkių ir šlapynių atkūrimo tikslai yra ambicingi – iki 2030 metų turi būti sustabdytas jų nykimas, o iki 2050 m. įsipareigota atkurti visus gamtiškai svarbius durpynus ir pelkes.
„Pelkės ir šlapynės yra labiausiai sunaikintos ir pažeistos Lietuvos buveinės – jų būklė kasmet blogėja, tą matome ir iš naujai paskelbtos Buveinių būklės vertinimo ataskaitos. Daugybės Lietuvos, taigi, ir Europos, paukščių ir augalų rūšių išlikimui yra kilęs pavojus – ilgą laiką buvo naikinami jų „namai“. Pagaliau buvo susitarta gamtą atkurti, tačiau kaip Lietuva tą žada pasiekti, jei karpomi ne tik šalies biudžeto asignavimai Aplinkos ministerijai, bet dar ir siekiama sumažinti ES šiems tikslams numatytą dalį?“ – klausimus valstybės institucijoms kelia gamtininkas.
Europos komisija nurodo, kad iškeltas rodiklis skirti 43 proc. biudžeto šalių Nacionalinės ir regioninės partnerystės planuose yra iškeltas tam, kad šalys galėtų pasiekti išsikeltų klimato ir energetikos tikslų. Tiesa, Europos Komisija pasiliko galimybę iš šalių, kurios šių tikslų nepasiekia, reikalauti ir didesnės finansavimo dalies.
