VSTT DUOMENYS: LIETUVOS GAMTOS BŪKLĖ BLOGĖJA  

2025-11-27

Lapkričio 27 d. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pristatė EB svarbos buveinių ir rūšių būklės vertinimus, kurie yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtos situaciją parodančių rodiklių. VSTT pristatyti duomenys rodo blogą, liūdinančią Lietuvos gamtos situaciją. Į šiuos duomenis turi atkreipti dėmesį sprendimus dėl miškų, žemės ūkio, vandenų, energetikos politikos priimančios institucijos.

EB svarbos buveinių ir rūšių būklės vertinimai atliekami tik kas metus. Tad šiemet yra tiesos sužinojimo metai – ar pavyko pasiekti geresnių gamtos apsaugos rezultatų nei turėjome prieš šešerius metus? Atsakymas yra – deja ne, rezultatai ne tik nerodo gerėjimo, bet rodo blogėjimą. 

Blogos būklės buveinių tipų reikšmingai padaugėjo – šiuo metu blogos būklės yra 32 buveinių tipai, o geros būklės – tik 4. Nei viena iš augalų, vabzdžių, gyvūnų apsaugai svarbių pievų, pelkių ir smėlynų buveinių nėra palankios būklės. Tik vienas miškų buveinių tipas – Griovų ir šlaitų miškai – yra geros būklės, mat prie jų sunku privažiuoti kirtimo technikai. Kai buveinės nebėra tinkamos rūšims, nes apskritai yra sunaikintos ar kinta jų struktūra, ar nepakanka ploto, tai neigiamai veikia visas nuo tų buveinių priklausomas gyvybės rūšis. 

Šie duomenys rodo, kad Lietuva nesiėmė reikiamų veiksmų per pastaruosius šešerius metus. Lietuva įtraukė pažadus į 2021-2030 m. nacionalinį pažangos planą su numatomais pažangos rodikliais kaip tik šiems – 2025-siems – metams. 2020 metais patvirtintame 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane buvo numatyta, kad iki 2025 m. turi pagerėti 10 % buveinių būklė ir pagerėti bent 15 % rūšių būklė. Deja, realybėje tos pažangos nėra.

Įvyko ir pozityvus pokytis, tik ne pačios Lietuvos iniciatyva. 2018 metais Europos Komisijai pradėjus pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl Natura 2000 tinklo nepakankamumo, daliai buveinių tinkle uždėta reali apsauga (pagaliau!). Tai labai svarbus žingsnis, įvykęs per šį laikotarpį, kuris turėtų pristabdyti būklės blogėjimą. Gaila, kad Lietuvos gamta labiau rūpinasi Europos Komisija, o ne mūsų institucijos.

Svarbu siekti, kad visa Natura 2000 tinklo teritorija būtų palanki gamtai – šiuo metu gerokai daugiau nei pusėje šio tinklo leidžiama intensyvi gamtai nedraugiška ūkinė veikla.

Dabar viltys dedamos į pradedamą rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, kuris vėlgi turėtų numatyti tikslus ir priemones, kaip Lietuva pasieks, kad gamtos būklė pagaliau taptų gera. Labai reikia, kad šį kartą tai būtų veikiantis planas, apimtų visas su gamtos naudojimu ir apsauga susijusias institucijas, darbams būtų skiriamas reikiamas finansavimas ir darbai būtų vykdomi.

VSTT Ataskaitos Europos Komisijai apie Buveinių direktyvos ir Paukščių direktyvos įgyvendinimą paskelbtos čia: https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/natura-2000/ataskaitos-europos-komisijai-apie-buveiniu-direktyvos-igyvendinima-lietuvoje/ 

https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/natura-2000/ataskaitos-europos-komisijai-apie-pauksciu-direktyvos-igyvendinima-lietuvoje/