Diskutavome dėl kirtimų genetiniuose draustiniuose

2025-12-10

Gruodžio 10 d. „Delfi“ laidoje pasisakėme dėl kirtimų genetiniuose draustiniuose. Šioje laidoje Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė diskutavo su Valstybinių miškų urėdijos Medelynų padalinių vadovu Egidijumi Kaluina ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto konsultantu, miško genetiku Alfu Pliūra. Diskusija įvyko Valstybinės miškų urėdijos iniciatyva iškilus nesutarimams su bendruomene ir VšĮ „Girių inspekcija“ dėl šimtamečio pušyno kirtimo Vaitaičių genetiniame draustinyje.

Genetiniuose draustiniuose medžiai auginami ir saugomi sėklai.  Dėl taikytos apsaugos genetiniuose draustiniuose yra išlikusių šimtamečio miško plotelių, kokių Lietuvos miškams dėl vykdomų intensyvių kirtimų labai trūksta. Visgi dabartinė genetinių draustinių naudojimo praktika tokia, kad medžių sėklos surenkamos nukertant subrendusius medžius. Taigi, ir šie išlikę besiformuojančios sengirės ploteliai genetiniuose draustiniuose kertami, nes prioritetu matomas sėklų derliaus surinkimas, o ne ekosistemos apsauga.

Pasak L. Paškevičiūtės, „mes turime viso labo tik 2 procentus miškų, kurie yra senesni nei 130 metų, o biologinei įvairovei žūtbūt reikalingi brandūs besiformuojantys miškai, besiformuojančios sengirės. Ir deja, bet šitie 130+ metų miškai gana dažnai persidengia su genetiniais draustiniais. Galbūt tie genetiniai draustiniai – toks senas medynas, išliko todėl kad miškininkai genetikai buvo apsaugoję. Bet visur kitur buvo intensyviai kertama... Intensyviai iš tos pusės, kad sulaukė 100-to metų ir iškirto, sulaukė 100-to metų ir iškirto. Ir liko tų senųjų miškų, potencialiai galinčių formuotis sengirėmis, labai nedaug. Ir jeigu mes neneigiam šitos krizės, tai tuomet dabar yra pareiga susėsti ir ieškoti, kaip va šitą 130-140 metų išretėjusį medyną apsaugoti, ką mes galime padaryti? Galbūt peržiūrėti ir tą genetinių draustinių sistemą.“ 

L. Paškevičiūtė laidoje komentavo, kad visuomenės pasipriešinimas tokiems kirtimams kyla iš supratimo, kad senų miškų likę labai mažai, tad visuomenė nori apsaugoti išlikusius lopinėlius ir kirtimų planavimas tokiuose šimtamečių medžių ploteliuose visuomenę piktina. Nesusikalbėjimas kyla iš to, kad miškininkai ignoruoja ekosistemos apsaugos poreikį, susitelkdami tik į uždavinį išsaugoti medžių genetiką. 

Taip pat L. Paškevičiūtė pastebėjo, kad Valstybinės miškų urėdijos atstovas kalba medienininkų terminais. Tačiau Valstybinių miškų urėdija nėra tik medienos tiekėjas, ji turi vykdyti kompleksinę veiklą, t.y. lygiavertiškai apimančią ir biologinės įvairovės apsaugos, ir socialines funkcijas.