Kelios mintys iš pozicijos:
Biologinės įvairovės apsauga pelkėse. Hidrologinio režimo atkūrimo darbai Lietuvoje įgyvendinti arba šiuo metu įgyvendinami vos 3 proc. šalies nusausintų pelkių. Vadovaujantis ES Gamtos atkūrimo reglamentu, iki 2030 metų atkūrimo priemones turėtų būti įgyvendintos ne mažiau kaip 30 proc. pelkių ir joms artimų buveinių, kurių būklė nėra gera.
Durpynai žemės ūkyje. Lietuvoje nusausinti žemės ūkyje naudojami durpžemiai užima tik 6 proc. viso žemės ūkio naudmenų ploto, tačiau šio nedidelio ploto naudojimas žemdirbystei lemia itin dideles ŠESD emisijas. Atsvara tradiciniam nusausintų durpynų naudojimui galėtų būti pelkininkystės vystymas, tačiau pereiti prie šios veiklos trukdo dabar įsigalėjusi išmokų sistema, kurią reikia keisti.
Durpynai miškuose. Apie pusė miškuose esančių durpžemių buvo nusausinti, kad didėtų medienos produktyvumas, tačiau tai lemia pelkių degradaciją ir ŠESD išmetimus. Miškais apaugusiuose durpynuose turėtų būti atkurtas hidrologinis režimas, siekiant didinti gamtiškai vertingų pelkinių miškų plotą, ypač saugomose teritorijose.
Durpynai durpių gavyboje ir auginimo terpių gamyboje. Kasant durpynus sunaikinamos vertingos pelkių ekosistemos, išsiskiria dideli kiekiai ŠESD, todėl turime ieškoti galimybių palaipsniui atsisakyti durpių naudojimo ir mažinti durpių gavybos apimtis, vietoje durpių kuriant ir naudojant alternatyvias augalų auginimo terpes. Be to, durpynų naudotojų įmonės turėtų kuo skubiau atkurti pelkių ekosistemas išeksploatuotose durpynų dalyse.
