ĮTEIKĖME POZICIJĄ DĖL KURTINIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMO VYKDANT KARINIŲ POLIGONŲ PLĖTRĄ PIETŲ LIETUVOJE 

2026-01-20

Šiandien kartu su Baltijos aplinkos forumu, Lietuvos ornitologų draugija ir Dainavos gamtos fondu Aplinkos ministerijai įteikėme poziciją dėl gamtos apsaugos vykdant Kapčiamiesčio ir Rūdninkų poligonų plėtrą. 

Karinių poligonų steigimas yra būtinybė Lietuvai – tik stiprindami savo šalies saugumą galime apsaugoti ne tik Lietuvos žmones, bet ir mūsų gamtą. Agresorius yra visa ko naikintojas, nuo kurio apsisaugosime tik visomis išgalėmis plėsdami šalies gynybą.

Džiaugiamės, kad LR Prezidentas, atsakingos ministerijos bei kariuomenės vadovybė atliepia klausimus, susijusius su šalies gynybos plėtros poveikiu gamtai, linkę įsiklausyti į vietinių gyventojų nuogąstavimus dėl aplinkos.

Prisidėdami prie sėkmingo valstybės planų įgyvendinimo, kartu su ekspertų grupe parengėme ir šiandien įteikėme rekomendacijas dėl kurtinio – Lietuvoje ir visame pasaulyje nykstančios rūšies – apsaugos, planuojant Kapčiamiesčio ir Rūdninkų karinių poligonų plėtrą Pietų Lietuvoje.

Kadangi šių poligonų plėtra neigiamai paveiks net apie 30 proc. nacionalinės kurtinio populiacijos, siūlome stiprinti kurtinių tuokviečių ir perimviečių apsaugą, taikant šias priemones:

• Aplink Čepkelių raistą 5 km spinduliu valstybiniuose miškuose nustatyti ekosistemų apsaugos režimą (miškams priskirti IIA grupę). Čepkelių raisto rezervato statusas leido įsitvirtinti stipriai kurtinių perimvietei, kuri šiuo metu sudaro Dzūkijos kurtinių populiacijos branduolį. Norint „kompensuoti“ kurtiniams tinkamas poligonuose prarastas teritorijas ir sudaryti sąlygas kurtinių populiacijai išlikti, būtina apsaugoti miškus aplink Čepkelių raistą, kad kurtiniai iš raisto galėtų plisti į gretimas teritorijas.

• Dzūkijos nacionalinio parko valstybiniuose miškuose nustatyti ekosistemų apsaugos režimą (miškams priskirti IIA grupę). Dzūkijos nacionalinis parkas turi paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) statusą. Tačiau šis statusas orientuotas tik į jau esamų perimviečių apsaugą, o didžiojoje parko dalyje leidžiami intensyvūs ūkiniai kirtimai trukdo formuotis dideliems brandžių medynų plotams ir susidaryti tinkamoms sąlygoms, kad galėtų įsitvirtinti naujos perimvietės. 

• Užtikrinti, kad užregistruotos kurtinių tuokvietės būtų tinkamai apsaugotos ne tik  saugomose teritorijose, bet ir už jų ribų. Atsižvelgdami į kurtinio populiacijos blogėjančią būklę šalyje, privalome užtikrinti visų žinomų kurtinio tuokviečių apsaugą, svarbiausioms steigiant naujas saugomas teritorijas. Todėl būtina keisti Miško kirtimų ir Miško sanitarinės apsaugos taisykles, jas papildant reikalavimais drausti miško kirtimus kurtinių tuokviečių vietovėse ir deramu spinduliu aplink jas.

Steigiant ar plečiant poligonus turi būti pasirūpinta ne tik kurtiniu, bet ir kitomis saugomomis rūšimis. Būtina tiek mažinti poveikį poligonų teritorijose, tiek kompensuoti neišvengiamą poveikį, sudarant galimybes rūšims įsitvirtinti kitose tinkamose vietovėse. Kurtinys yra skėtinė rūšis – jam reikia didelių brandžių medynų plotų, kurie taip pat yra namai ir daugeliui kitų saugomų rūšių.

Dabar labai svarbu, kad kompensacinės priemonės būtų tinkamos aprėpties ir įgyvendinamos laiku. Todėl jungiamės prie šios iniciatyvos ir esame pasirengę bendradarbiauti ieškant geriausių sprendimų!

Su aplinkos ministrui įteikta ir kitiems adresatams išsiųsta pozicija galite susipažinti čia: https://kurtiniams.lt/wp-content/uploads/sites/17/2026/01/Nvo-pozicija-Kurtiniai-kapciamiestis.pdf

Plačiau apie kurtinius ir jiems iškilusią grėsmę ir siūlomus sprendimus skaitykite čia: https://kurtiniams.lt

Kurtinių nuotraukų autorius Žymantas Morkvėnas.