Seimo AAK posėdyje pristatėme mokslininkų poziciją dėl plynųjų kirtimų

2026-04-16

Plyni kirtimai kenkia ekosistemai, o miškų ekonominė vertė turi būti matuojama ne tik nukirsta mediena. Jums tai atrodo aišku kaip 2x2? Deja, yra pasisakančių kitaip.

Vakar Aplinkos apsaugos komitete buvo kalbama apie plynuosius ir neplynuosius kirtimus ir Miškų įstatymo projekto, jei jis būtų priimtas, poveikį ekonomikai. Buvo, kas vardijo, kokią gausybę trūkumų turi neplynieji kirtimai ir kaip puikiai viskas vyksta su plynaisiais. Todėl gerai, kad rengėmės šiam posėdžiui ir galėjome pristatyti apibendrintą įvairių sričių mokslininkų poziciją dėl plynųjų kirtimų.

Lietuvos geografų draugijos narys dr. Ričardas Skorupskas atliko ekologų, miškininkų, botanikų, klimatologų, hidrologų ir kitų su miškais susijusių mokslo sričių mokslininkų apklausą ir posėdyje pristatė jos rezultatus. Mokslininkai išdėstė, kokį plynų kitimų poveikį jie mato. Pvz., minėtas toks poveikis kaip galimybės atkurti buveines praradimas dėl suardytų miško struktūrų ir išnaikintų retų rūšių, suardyta miško sistemos medžiagų apytaka ir pajėgumai kaupti maistinius elementus medyne ir dirvožemyje, didėjanti išsausėjimo ir gaisrų rizika ir gerėjančios sąlygos plisti kenkėjams ir t.t.

Kad ir kaip plynieji kirtimai patogūs medienos gavybai, jie kenkia kitoms miško funkcijoms. Bent 30 % miškų turi būti tvarkomi be išplyninančių kirtimų. Nepasiekę šio skaičiaus, neturime tvarios miškininkystės.

Antrojoje klausymų Aplinkos apsaugos komitete dalyje vakar buvo kalbėta apie miškų ekonomiką. Šiuo metu Miškų įstatymas yra surašytas taip, lyg visa miškų vertė glūdėtų tik iš jų gaunamoje medienoje. Seimui pateiktas Miškų įstatymo pakeitimo projektas šio dalyko netaiso.

Mes teigiame, kad Miškų įstatymas turi lygiaverčiai reglamentuoti tiek medieninę, tiek nemedieninę miškų ekonomiką. Pvz., į Valstybinių miškų urėdijos funkcijų sąrašą išreikštinai turėtų būti įrašytos funkcijos, susijusios su miško ekosistemų stebėsena, ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslų įgyvendinimu ir pan.

Vertinant, kiek Miškų įstatymo projekte numatomi kirtimų apribojimai sumažins medienos gavybą, svarbu atsižvelgt, kad paskutiniu metu medienos gavyba buvo didinama. Ir kad ji negali didėti be atvangos.

Nuo 2022 metų medienos ruoša išaugo milijonu kubinių metrų. Posėdyje AM Miškų politikos grupės vadovas paminėjo, kad pernai buvo paruošta 8,1 mln. kubinių metrų likvidinės medienos. O Valstybinės miškų tarnybos skelbiama Miškų ūkio statistika rodo, kad 2021 metais buvo paruošta 6,9 mln. kubinių metrų tokios medienos. Dėl įstatymo projektu numatomų papildomų nedidelių kirtimų ribojimų medienos tiekimas rinkai sumažėtų maždaug 0,7 mln. kubinių metrų. Taigi, šis sumažėjimas iš tikrųjų tebūtų grįžimas kelerius metus atgal. Tai dar kartą parodo, kad ministerijos projekte numatomi kirtimų ribojimai yra labai simboliniai ir esmingiau nei kirtimų, nei medienos gavybos nemažinantys.

Pasak paties AM atstovo, toks medienos gavybos mažėjimas vyktų net ir be Miškų įstatymo pakeitimų. Jau dabar miškai taip iškirsti, kad dėl esamų taisyklių, numatančių kirtimų biržių šliejimo tvarką, nebėra kur naujų biržių formuoti. Jau vien dėl to kirtimų mažės.

Mes siekiame, kad su Miškų įstatymo keitimu vyktų ambicingesnė miškų naudojimo pertvarka ir platesnis perėjimas nuo išplyninančių kirtimų prie gamtai draugiškesnio miškininkavimo.

Dalinamės dr. Ričardo Skorupsko posėdyje skaityto pranešimo apie mokslininkų apklausą skaidrėmis.