SEIMO AAK POSĖDIS: AR MIŠKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMAI IŠGELBĖS NUO EK BAUDŲ?

2026-04-30

Simboliška, kad paskutiniams Miškų įstatymo klausymams Seimo Aplinkos apsaugos komitete (AAK) buvo numatyta gamtos ir kraštovaizdžio tema. Tačiau ir šis posėdis nepraėjo be svarios laiko dalies skyrimo medienos reikalams nuo pat posėdžio pradžios.

Miškų įstatymo klausymuose gamtai skirta dalis susisiaurino iki Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) pateiktos informacijos apie EK pažeidimo procedūras prieš Lietuvą. O kas posėdyje pristatė kraštovaizdžio temą, esamas ir įstatymo projektu sprendžiamas kraštovaizdžio problemas? Šį klausimą paliekame retoriniu.

VSTT vadovė posėdžio dalyviams pateikė informaciją apie EK pažeidimo procedūras ir privačių saugomų vietovių steigimą. Tokios informacijos paprašė AAK pirmininkas, norėdamas suprasti, ar AM pateiktas Miškų įstatymo projektas padės negauti EK baudos. 

EK yra pradėjusi pažeidimo procedūras prieš Lietuvą dėl nepakankamos gamtos apsaugos tiek miškuose, tiek kitose teritorijose. VSTT vadovė išdėstė, kad svarstomas Miškų įstatymo projektas EK pažeidimo dėl Narura 2000 tinklo nepakankamumo problemos neišsprendžia. Lietuva turi apsaugoti didesnius buveinių plotus, kad negautų baudos. Pristatymą apie EK pažeidimo procedūras verta pažiūrėti, įraše prasideda nuo 1:08:05. 

Galime pridėti, kad Lietuva, norėdama tokių procedūrų išvengti, tiesiog turėtų įgyvendinti savo prisiimtus gamtosauginius įsipareigojimus, o ne siekti vilkinti, atidėlioti ar užginčyti tai, kas susiję su gamtos apsauga. Net ir šiame posėdyje skambėjo mintys, kad gal sunaikintų miškų buveinių jau nereikia saugoti, pastangos rasti būdą, kaip miške atšaukti esamą buveinės statusą ir t.t. ir pan.

Miškų įstatymas gali padėti formuoti gamtos neskurdinančią ir Europos Sąjungos gamtosauginius teisės aktus atitinkančią miškų politiką. Miškų įstatymas turi subalansuoti miškų politiką taip, kad didesni miškų plotai būtų valdomi prioritetu matant gamtos apsaugą ir socialines miško funkcijas. Visos saugomos teritorijos turi būti skirtos gamtai, paveldui ir sengirėms, o ne medienos gavybai. Bent 30 % miškų skirti gamtos apsaugai arba socialinėms reikmėms. Šiuose miškuose turi būti nepertraukiamai išlaikoma miško aplinka. 10 %miškų turi būti griežtai saugomi.

Nors apie miškų politikos subalansavimą reikėtų diskutuoti daug daugiau, trečdalį AAK posėdžio laiko užėmė diskusija dėl 1500 ha ribojimo. AM įstatymo projekte panaikintas šiuo metu Miškų įstatyme galiojantis ribojimas vienam savininkui įsigyti daugiau nei 1500 hektarų miško. Šis esminių miškų politikos problemų nesprendžiantis klausimas jau nuo klausymų komitete etapo užgožia kitas temas.

L. Paškevičiūtė, pasisakydama šioje diskusijos dalyje atkreipė komiteto narių dėmesį, kad nei pasisakantys už 1500 ha ribojimą, nei siekiantys jo panaikinimo diskusijoje nekalbėjo apie tvarią miškininkystę ar bendruomenių teises. Nuskambėję gamtos ir socialinių dalykų paminėjimai primena „greenwasching‘ą“. Iš esmės abi pusės kalbėjo apie rotacinės miškininkystės vystymą.

Mūsų nuomone, visų pirma svarbu, kad Miškų įstatymas sudėtų saugiklius, kurie veiktų nepriklausomai nuo didesnio ar mažesnio miško sklypo, kad būtų apsaugota gamta ir bendruomenės. Tik tada būtų laikas kalbėti, ar reikalingas, ar ne 1500 ha ribojimas.