PATEIKĖME POZICIJĄ DĖL NACIONALINIO MIŠKŲ SEKTORIAUS STRATEGINIO DOKUMENTO

2026-09-03

Pateikėme savo poziciją dėl Aplinkos ministerijos derinimui pateikto Nacionalinio miškų sektoriaus strateginio dokumento. Strategija yra svarbus ir ilgalaikes pasekmes turėsiantis dokumentas. Aplinkos ministerija skelbia, kad strategija turėtų vienoje vietoje apibrėžti ilgalaikes miškų politikos kryptis, prioritetus ir siektinus rezultatus iki 2050 metų bei suderinti ekologinius, klimato, socialinius ir ekonominius tikslus. 

Tačiau derinimui pateiktas strategijos projektas yra vienpusiškai orientuotas į medienos pramonės interesus ir neveda prie ekologinių, klimato, socialinių tikslų. Pateiktą dokumentą galima pavadinti „kirtimų strategija“. 

Mūsų pozicija – šis strategijos projektas turi būti iš esmės perrašytas, turi būti pateikta visapusė esamos miškų būklės analizė, surinkus trūkstamus duomenis, projektą turi rengti specialistai, atliepiantys visus interesus ir užtikrinantys nešališką strategijos rengimą. 

DĖL NACIONALINIO MIŠKŲ SEKTORIAUS STRATEGINIO DOKUMENTO PROJEKTO 

2026-08-31 

Oficialus raštas

Šiuo raštu teikiame esmines pastabas viešai konsultacijai paskelbtam Nacionalinio miškų sektoriaus strateginio dokumento projektui (toliau – Strategijos projektas). Viešosios konsultacijos puslapyje teigiama, kad konsultacijai yra pateiktas pirminis dokumento projektas, kuris toliau bus vystomas ir tobulinamas atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pastabas ir konkrečius pasiūlymus. Pateiktoje pastabų ir pasiūlymų formoje prašoma pateikti struktūruotus ir konkrečius pasiūlymus.

Peržiūrėję ir įsigilinę į pateiktą pirminį miškų sektoriaus strateginio dokumento projektą, konstatuojame, kad pateiktas dokumentas turi esminių trūkumų ir turi būti taisomas iš esmės. Pateiktas dokumentas atspindi vienpusišką medienos ekonomikos perspektyvą, o ekologiniai ir socialiniai rodikliai ir tikslai, taip pat ir Nacionalinio miškų susitarimo įdirbis, yra ignoruojami. Tokiam dokumentui neįmanoma pateikti struktūruotų ir konkrečių pasiūlymų. 

Atkreipiame dėmesį į šiuos esminius Strategijos projekto trūkumus:

1. Strategijos projekte bendrosios nuostatos ir esama situacija pateikta neturint pilnos analizės, klaidingai nurodyta, kad vertinant pagal „Forest Europe“ darnaus miškų valdymo kriterijus ir rodiklius Lietuvos miškai tvarkomi tvariai. 

Iki šiol Lietuva nestebi visų „Forest Europe“ darnaus miškų valdymo rodiklių. Tai 2026 m. balandžio 1 d. Seimo aplinkos apsaugos komiteto klausymuose pripažino ir Valstybinė miškų tarnyba (VMT). Iš šio VMT pranešimo akivaizdu, kad daug ekologinių ir socialinių rodiklių arba nėra stebimi, arba stebimi fragmentiškai. 

Atkreiptinas dėmesys, kad dalis stebimų ekologinių ir socialinių rodiklių rodo prastėjančią būklę, o to pavyzdys yra Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos paskelbti buveinių ir rūšių būklės duomenys. 

Kadangi dalis ekologinių ir socialinių rodiklių apskritai nestebimi, o stebimi rodo prastėjančią būklę, teiginys apie tvarumą yra klaidinantis. Tvarumas negali būti konstatuojamas, kai duomenų bazė yra fragmentiška ir neatitinka „Forest Europe“ kriterijų. Priešingai, prastėjantys rodikliai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos miškai nėra tvarkomi tvariai.

2. SSGG analizė rodo, kad ūkinis miško vartojimas ir medienos pramonė yra vienintelės stiprybės ir galimybės, o ekologiniai ir socialiniai tikslai – grėsmės. 

SSGG analizėje pateikti teiginiai rodo, kad atliekant šią analizę buvo žiūrima tik iš ūkinės ir medienos ekonomikos perspektyvos. SSGG analizė turėtų vertinti visų trijų (ekologinės, socialinės ir ekonominės) dimensijų stiprybes ir silpnybes, todėl ekonominės perspektyvos dominavimas iškreipia analizės rezultatą.

Pvz., aplinkosauginius tikslus įgyvendinantis reguliavimas Strategijos projekte laikomas tik grėsme: „Gamtos atkūrimo reglamentas, Miško dauginamosios medžiagos reglamentas, biomasės kriterijų griežtinimas, EUDR kontrolė gali sukelti sektoriaus adaptacijos iššūkių“. Tačiau toks reguliavimas yra būtinas palaikyti miško ekosistemų paslaugas, užtikrinant biologinės įvairovės apsaugą, dirvožemio kokybę ir kt. Todėl iš ekologinės pusės, toks reguliavimas yra stiprybės ir galimybės.

Tuo tarpu „Išplėtota ir konkurencinga medienos vertės grandinė“ įvardijama kaip vienareikšmė stiprybė. Kadangi SSGG analizė vertina tik ekonominę medienos vertės grandinę ir neįtraukia ekologinių ribų bei miško ekosistemų funkcijų vertinimo, tokia išvada yra vienpusė ir neatspindi su intensyviu miško eksploatavimu susijusių rizikų.

3. Vizija abstrakti, o strateginiai tikslai ir uždaviniai jos neįgyvendina. Ignoruojamas Nacionalinio miškų susitarimo metu sukauptas įdirbis. Silpniausia grandis – miškų funkcijos, užtikrinančios sveiką ir švarią gyvenamąją aplinką. Ekologiniai tikslai neaiškūs.

Pateikta vizija akcentuoja žmonių gerovę ir gamtą, tvarumą ir interesų balansą, tačiau nepateikiami jokie konkretūs tikslai. Lieka neaišku, kaip keisis dabartinis miškų pasiskirstymas pagal funkcines paskirtis: kokioje Lietuvos miškų dalyje bus griežta apsauga, kokioje specialusis apsauginis režimas, kokioje palaikoma nuolatinės dangos miškininkystė, kiek miškų bus leidžiami plyni kirtimai. 

Tarp keliamų tikslų nėra socialinės dimensijos. Išskirti tik ekologinis (1), ekonominis (3) ir du su sektoriaus valdymu susiję tikslai (2, 4). Socialinė dimensija yra esminė miškų politikos dalis, nes miškai tiesiogiai veikia gyvenamąją aplinką, rekreaciją, kultūrinį kraštovaizdį ir bendruomenių gerovę. NMS buvo pasiekti konkretūs susitarimai šiais klausimais, tačiau Strategijos projekte jie nėra įtraukti (pvz., tausojamoji miškininkystė gyvenamųjų namų kaimynystėje, galimybės išpirkti miškus ar susitarti dėl ūkinių veiklų nevykdymo).

Ekologiniai tikslai ir uždaviniai deklaratyvūs. Strategijos projekte nėra numatyta kaip bus užtikrinta reikiamo masto apsauga, kuri yra būtina norint pasiekti biologinės įvairovės apsaugos tikslus: veiksminga teisinė apsauga bent 30 proc. miškų ploto, bent trečdalis saugomų teritorijų apsaugotos griežtai. 

Šios problemos nėra naujos – į duomenų vienpusiškumą, kai nestebimi ir nepateikiami ekologiniai ir socialiniai rodikliai, ir šališką institucijų nusiteikimą buvo atkreiptas dėmesys piliečių iniciatyvos „Girių spiečius“ 2026 m. kovo 17 d. kreipimesi. Kadangi Strategijos projektas nepašalino iškeltų problemų, akivaizdu, kad institucinis šališkumas išliko.

Atsižvelgiant į visa tai siūlome:

1. Grąžinti Nacionalinio miškų sektoriaus strateginio dokumento projektą esminei peržiūrai, kurios metu būtų pateikta esama analizė pagal visus „Forest Europe“ darnaus miškų valdymo kriterijus, perdaryta SSGG analizė lygiaverčiai įtraukiant ekologinę bei socialinę perspektyvas, peržiūrėti tikslai ir uždaviniai, juos suderinant su pasiektais NMS susitarimais.

2. Surengti susitikimą, pakviečiant įvairių NMS sektorinių grupių atstovus, kuriuo metu sutartume, kaip būtų galima užtikrinti, kad naują projektą rengtų specialistai, atliepiantys visus interesus ir užtikrinantys nešališką strategijos rengimą. 

Kokybiškas Nacionalinio miškų sektoriaus strateginis dokumentas labai svarbus siekiant švelninti intensyvius socialinius konfliktus. Viešai konsultacijai paskelbtas Strategijos projektas turi kritinių trūkumų, todėl jį būtina taisyti iš esmės.