NAP Miškų priemonių paketas nepakankamas gamtos atkūrimo tikslams pasiekti 

2026-09-17

Išsiuntėme pastabas ir pasiūlymus Aplinkos ministerijos rengiamo Nacionalinio gamtos atkūrimo plano Miškų dalies priemonių paketui. Jį vertiname kaip fragmentišką ir nepakankamą, kad būtų pasiekti Gamtos atkūrimo reglamente keliami tikslai.

Dalinamės keliais mūsų pastebėjimais:

• AM priemonių pakete numatytos ekosistemų atkūrimo priemonės iš esmės apsiriboja labai nedidele saugomų buveinių teritorija. Siekio pagerinti miškų ekosistemų būklę Lietuvos teritorijos mastu nematyti. Mūsų įsitikinimu, atkūrimo priemonės turi būti taikomos visos šalies miškų mastu ir tam turi būti numatytos priemonės bei siekiami rodikliai.

• AM pakete numatyta gamtiškąją miškininkystę pradėti taikyti 1 procente miškų. Ar galima sau keliamus tikslus dar labiau susimažinti? Mes įsitikinę, kad derinant miškų ekosistemų atkūrimą su medienos gavyba yra būtina plačiai taikyti gamtiškosios miškininkystės principus, nes būtent gamtiškoji miškininkystė yra realus kelias pasiekti gamtos atkūrimo tikslų ir apsaugoti brandžius ir pribręstančius saugomų teritorijų miškus nuo plynų kirtimų. Mes siūlome numatyti tokias gamtiškosios miškininkystės taikymo apimtis ir terminus:

* Iki 2030 metų – visi saugomų teritorijų apsauginiai (III grupė) ir valstybiniai ūkiniai (IV grupė) miškai;

* iki 2050 metų – visi saugomų teritorijų apsauginiai (III grupė) ir ūkiniai (IV grupė) miškai.

• Numatytos priemonės turi būti tikslinamos, nes kai kurių aprašymai kelia klausimų. Pavyzdžiui, kaip gamtos atkūrimo priemonė numatytos išmokos už įveisiamą ar atkuriamą mišką. Tačiau mūsų požiūriu, miško atkūrimas po sanitarinių kirtimų yra medienos auginimui, o ne gamtos apsaugai skirtas veiksmas, ir neturėtų būti įtrauktas į Gamtos atkūrimo planą. Priemonių pakete turi būti išgrynintos tos priemonės, kurios yra skirtos gamtos atkūrimui ir palaikymui, o ne medienos auginimui.

• Kanopinių žvėrių populiacijų reguliavimui reikalingos ne išmokos už jų medžioklę, o gamtiškosios miškininkystės taikymas, plėšrūnų apsauga ir draudimas žvėris šerti ir vilioti dideliais pašarų kiekiais. Šiuo metu vykdoma rotacinė miškininkystė, dėl kurios miškuose auga dideli vientisi jaunuolynų plotai, lemia itin geras mitybines sąlygas kanopiniams žvėrims. Rotacinės miškininkystės keitimas gamtiškąja formuotų labiau subalansuotą miško ekosistemą.

Pateikėme ir daugiau pastabų. O taip pat paprašėme pateikti skaičiavimus, parodančius, kad į paketą įtrauktos priemonės leis pasiekti Gamtos atkūrimo reglamente numatytus konkrečius tikslus, pvz., iki 2030 metų padaugės stovinčios negyvos medienos, atsiras daugiau miškų jungčių, iki šiol vis nykusios buveinės pasieks gerą būklę, o nunykusios – bus atkurtos.

Aplinkos ministerija šiuo metu rengia Nacionalinį gamtos atkūrimo planą ir derina numatytas atkūrimo priemones su visuomene. Pagal Europos Komisijos numatytą tvarkaraštį valstybės narės savo parengtus gamtos atkūrimo planus turėjo atsiųsti Komisijai rugsėjo pradžioje, tad Lietuva vėluoja šį uždavinį įgyvendinti.

Gamtos atkūrimo reglamentas yra labai svarbus ES priimtas teisės aktas, pripažįstant, kad Europos gamta yra nualinta ir būtini koordinuoti kryptingi šalių veiksmai, siekiant sustabdyti gamtos nykimą ir sudaryti sąlygas jai atsikurti.