NAP Miškų priemonių paketas nepakankamas gamtos atkūrimo tikslams pasiekti 

2026-09-17

Šiuo metu sprendžiasi, kaip, kur, kiek gamtos atkursim iki 2050 metų ir ar turėsime tam ES finansavimą. Sprendimai gula Aplinkos ministerijos rengiamame Nacionaliniame gamtos atkūrimo plane (NAP). Kol kas Aplinkos ministerija yra paskelbusi tik lenteles su NAP priemonių paketais, bet nepateikusi išbaigtesnio plano teksto.

Paskelbtos priemonių lentelės atrodo kaip darbų, kurie šiaip ar taip jau yra numatyti atlikti kituose planuose, sąrašas. Surašyti darbai yra skirti spręsti atskiroms problemoms, bet nėra platesnės gamtos atkūrimo vizijos. Nėra esamos situacijos analizės ir pradinių rodiklių. Nėra aišku, iki kokios datos ir kokių rezultatų siekiama. Nėra įvertinimo, kaip visa tai prisidės prie Gamtos atkūrimo reglamente iškeltų uždavinių įgyvendinimo.

NAP numatytoms gamtos atkūrimo priemonėms gali būti gautas ES finansavimas. Tačiau reikia, kad valstybė pati pasirinktų lėšas panaudoti būtent gamtos atkūrimui, suplanuotų reikiamus darbus ir nevėluotų derinti planus su EK, kol fondų pasiskirstymas dar nėra įvykęs.

Išsiuntėme pastabas ir pasiūlymus Aplinkos ministerijos rengiamo Nacionalinio gamtos atkūrimo plano Miškų dalies priemonių paketui. Jį vertiname kaip fragmentišką ir nepakankamą, kad būtų pasiekti Gamtos atkūrimo reglamente keliami tikslai.

Pastabos NAP miškų daliai:

• Gamtos atkūrimo mastai ir atitiktis Gamtos atkūrimo reglamentui. Gamtos atkūrimas reikalingas visai Lietuvos gamtai, turi būti aiškiai įvardinta, koks stebimų rodiklių pokytis bus pasiektas taikant numatytas priemones. AM priemonių pakete numatytos ekosistemų atkūrimo priemonės apsiriboja labai nedidele saugomų buveinių teritorija. Siekio pagerinti miškų ekosistemų būklę Lietuvos teritorijos mastu nematyti.

Gamtos atkūrimo reglamento 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti rodikliai-tikslai turi būti taikomi visos Lietuvos mastu, tačiau AM pateiktas priemonių paketas nenumato to įgyvendinti. Dabar surašytos priemonės, numatytos taikyti tik nedideliuose miškų plotuose ir nenurodoma, kokį konkrečių rodiklių pokytį jos leis pasiekti. Mūsų vertinimu, šios tik atskiruose plotuose taikomos priemonės neatsvers visuose kituose miškuose vykstančių didelio masto plynų ir supaprastintų atvejinių kirtimų daromos žalos.

Pavyzdžiui, dalinis tikslas “12.3.c. Rodiklio „įvairiaamžių miškų dalis“ didėjimas” nebus pasiektas projekte numatytomis priemonėmis, nes pagal dabartinius kirtimų leidimų duomenis plynų kirtimų, reiškiančių naują vienaamžių miškų kartą, mastas yra ženkliai didesnis nei priemonėms numatytas plotas. Pagal kirtimų leidimų statistiką vien 2025 metais buvo išduota leidimų kirsti plynai 21,5 tūkst. ha. Per 5 metus iki 2030 m. plynai gali būti iškirsta apie 100 tūkst. ha, o tai yra žymiai daugiau nei numatyta priemonėse atkurti.

Mūsų įsitikinimu, atkūrimo priemonės ir siekiami rodikliai turi būti numatyti ne tik atskiroms saugomoms teritorijoms, bet ir visos šalies miškų mastu. NAP ties kiekviena numatoma priemone turi būti aiškiai nurodyta, koks pokytis turi įvykti dėl šios priemonės taikymo: turi būti nurodyti dabartiniai rodiklio rodmenys ir siekiami rodmenys iki 2030 metų ir paaiškintas priemonės indėlis.

Paprašėme AM atlikti ir pateikti skaičiavimus, parodančius, kad NAP numatytos atkūrimo ir apsaugos priemonės bus pakankamos Gamtos atkūrimo reglamento keliamiems tikslams pasiekti, pvz., iki 2030 metų padaugės stovinčios negyvos medienos, atsiras daugiau miškų jungčių, iki šiol vis nykusios buveinės pasieks gerą būklę, o nunykusios – bus atkurtos.

Aiškiai apibrėžiant siekiamus rodiklius ir jų rodmenis reikia vartoti tikslius terminus. AM plane, kabant apie biologinę įvairovę vartojama sąvoka „pakankamas lygis“, kuri faktiškai reiškia „būtinąjį minimumą“.  Būtinojo minimo vertės turi būti aiškios ir detaliai moksliškai pagrįstos. Biologinės įvairovės, miškų rodiklių pakankami lygiai (būtinieji minimumai) turi būti moksliškai pagrįsti, atsižvelgiant į konkrečius ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslus, kurie turi būti ne biurokratiniai.

• Natūralus miškų atsikūrimas kaip atskira, finansuojama NAP priemonė. AM pateiktame priemonių pakete daug dėmesio skiriama struktūros formavimui kirtimais, apibendrintai pateikta tokio aktyvaus valdymo nauda, tačiau nėra numatyta ir įvertinta natūralaus miško atsikūrimo galimybė ir nauda ekosistemai. Siūlytume kiekvienoje teritorijoje privalomai palyginti aktyvaus tvarkymo ir natūralaus vystymosi alternatyvas. Intervencija turėtų būti pagrįsta konkrečios buveinės būkle ir apsaugos tikslu. Buveinėms, kurioms būtini trikdymai, turėtų būti taikomos pagrįstos tikslinės priemonės, o kitose buveinėse siūlome palikti mišką natūraliai atsikurti.

• Sengirių ir junglumo koridorių apsauga. Šiuo metu AM priemonių pakete sengirių apsaugos tikslai ir terminai pateikti prieštaringai. Turi būti numatyta viena aiški įsipareigojimų seka. Siūlome iki 2030 m. užtikrinti visų nustatytų sengirių apsaugą, o pagrįstai potencialioms sengirėms taikyti laikiną apsaugą iki įvertinimo. Atskirai numatyti plotus, kuriuose sengirėms būtų leidžiama susiformuoti ateityje.

Visavertis sengirių ir juose esančių biologinių vertybių išsaugojimas ilgalaikėje perspektyvoje įmanomas tik užtikrinus vertingų plotų tarpusavio susietumą (junglumą), todėl tiek priemonės pavadinime, tiek ir priemonės aprašyme svarbu pabrėžti siekį formuoti ir apsaugoti junglumo koridorius.

• Gamtiškosios miškininkystės taikymas. AM pakete gamtiškąją miškininkystę ketinama įvesti tik 1 proc. miškų iki 2030 metų, o iki 2050 m. – tik 4 proc. miškų. Tokie terminai ir apimtys yra smarkiai nepakankami. Gamtiškoji miškininkystė yra viena svarbiausių priemonių gamtai miškuose atkurti, tuo pačiu metu gaunant ir ūkinę naudą iš medienos.

Gamtiškoji miškininkystė turi būti taikoma ne tik siekiant pertvarkyti vienaamžius bei vienarūšius medynus. Daug svarbiau ir skubiau ją taikyti brandžiuose ir jau įvairiaamžiuose medynuose, siekiant išlaikyti jau esančią daugiaamžę struktūrą ir miško aplinką. Mes raginame visuose saugomų teritorijų ūkiniuose miškuose, įskaitant Natura2000 teritorijas, rotacinę miškininkystę keisti nuolatinę miško dangą išlaikančia gamtiškąja miškininkyste, leidžiant tik atrankinius kirtimus ar mažų 10-20 arų medžių grupių kirtimus. Šiuo metu ūkinio prioriteto saugomų teritorijų miškai sudaro 23 proc. miškų, taigi – daug didesnį plotą nei AM priemonių paketas dabar numato gamtiškajai miškininkystei.

Siūlome numatyti tokias gamtiškosios miškininkystės taikymo apimtis ir terminus:

* Iki 2030 metų – visi saugomų teritorijų apsauginiai (III grupė) ir valstybiniai ūkiniai (IV grupė) miškai;

* iki 2050 metų – visi saugomų teritorijų apsauginiai (III grupė) ir ūkiniai (IV grupė) miškai.

Diegiant gamtiškosios miškininkystės principus raginame perimti ir Lietuvai pritaikyti gerąsias kitų šalių praktikas, prisijungti prie Skandinavijoje sukurto EverCover (https://aeforest.org/) standarto. 

Projektuojant reikiamas priemones raginame konsultuojantis ne tik su miškininkais, bet ir su gamtos bei ekosistemų mokslininkais, o taip pat ir su aplinkosaugos NVO bei Nacionalinio miškų susitarimo dalyviais. Būtent “nemedieninių” interesų grupių atstovai Nacionalinio susitarimo procese reiškė interesą taikyti gamtiškąją miškininkystę, tad ir toliau turi būti girdimi.

Kviečiame numatyti miško savininkų informavimo praktikos pakeitimus, kad privatūs savininkai gautų informaciją apie gamtiškosios miškininkystės principus ir būtų skatinami juos taikyti. Tam reikia keisti Valstybinės miškų tarnybos teikiamų konsultacijų turinį. Taip pat svarbu surinkti informaciją, kurie vidinės miškotvarkos projektų rengėjai ir rangovai geba rengti projektus ir vykdyti darbus laikantis gamtiškosios miškininkystės principų, bei parengti ir paskelbti tokių projektų rengėjų ir rangovų sąrašą.

• Medžių su mikrobuveinėmis apsaugos tikslai (rodikliai). Priemonių pakete įvardintas siekis, kad būtų išsaugota vidutiniškai 25 medžių su mikrobuveinėmis/ha saugomose teritorijose ir 12 medžių su mikrobuveinėmis/ha kituose miškuose iki 2040 m. Toks vidurkis savaime neužtikrina medžių su mikrobuveinėmis išsaugojimo konkrečiame kertamame sklype. Veiksmingai tokių medžių apsaugai turi būti numatyta, kokie medžiai ir kiek jų turi būti išsaugoti vykdant kirtimus konkrečiose vietose. Ten, kur vertingų medžių daugiau, skaičius neturi tapti leidimu likusius pašalinti. Taip pat turi būti numatytas ilgalaikis pažymėtų medžių išsaugojimas ir pakaitinių medžių auginimas.

• Gamtos atkūrimo tikslo neatitinkančios priemonės. Miškų priemonių pakete yra priemonių, kurios neturėtų būti laikomos gamtos atkūrimu, pvz., miško atsodinimas po kirtimo negali būti priskiriamas gamtos atkūrimo priemonėms, iškirtus atsodintas miškas negali būti skaičiuojamas kaip papildomi medžiai, skirti ES tikslui pasodinti 3 mrld. papildomų medžių. Taip pat savaime buvusiose pievose užaugusio miško įregistravimas neturėtų būti laikomas gamtos atkūrimo veiksmu, nes registracijos veiksmu nesukuriama nauja medžių danga, o tik suteikiamas teisinis statusas jau esamam miškui. Taigi, priemonių aprašus reikia tikslinti, kad medienos auginimo darbai ar apskaitos pakeitimai nebūtų painiojami su gamtos atkūrimu. Priemonių pakete turi būti išgrynintos priemonės, skirtos gamtos atkūrimui ir palaikymui.

• Finansinės paskatos. Pritariame finansinių ir mokestinių paskatų taikymui skatinant draugiškesnį ūkininkavimo režimą. Viena iš galimybių yra diferencijuoti Miškų įstatymo 7 straipsnyje apibrėžiamus privalomuosius atskaitymus.

• Rezultatų stebėsena ir priemonių veiksmingumo vertinimas. Numatytų priemonių poveikis turi būti stebimas ir vertinamas, ir pagal matomą pažangą turi būti sprendžiama, ar priemonė veikia tinkamai, ar reikalingi pakeitimai: jei rodiklis blogėja arba priemonė neveikia, per nustatytą terminą turi būti peržiūrėtos veiklos, apribojimai ir finansavimas.

• Kanopinių žvėrių populiacijų reguliavimas. Kanopinių žvėrių populiacijų reguliavimui reikalingos ne išmokos už jų medžioklę, o gamtiškosios miškininkystės taikymas, plėšrūnų apsauga ir draudimas žvėris šerti ir vilioti dideliais pašarų kiekiais. Šiuo metu vykdoma rotacinė miškininkystė, dėl kurios miškuose auga dideli vientisi jaunuolynų plotai, lemia itin geras mitybines sąlygas kanopiniams žvėrims. Rotacinės miškininkystės keitimas gamtiškąja formuotų labiau subalansuotą miško ekosistemą.

• Paukščių veisimosi sąlygų gerinimas. AM priemonių pakete numatyta priemonė gerinti retų ir įprastų paukščių rūšių veisimosi sąlygas įrengiant inkilus ir dirbtines lizdavietes. Paukščių populiacijų būklės gerinimui tokia priemonė nėra pakankama. Inkilų ir lizdaviečių įrengimas yra tik viena iš būklės gerinimo priemonių, ilgalaikėje perspektyvoje ne pati efektyviausia. Paukščių populiacijų būklės gerinimas turėtų apimti įvairiapusius veiksmus, ypač – susijusius su buveinių apsauga ir pakankamo ploto užtikrinimu, pvz., sengirių / potencialių sengirių ploto ir ypač jų junglumo didinimas turėtų reikšmingai prisidėti prie paukščių veisimosi sąlygų gerinimo ilgalaikėje perspektyvoje.

• Ūkinių veiklų poveikio vertinimas. Į priemonių paketą reikėtų įtraukti uždavinį sustiprinti ūkinių veiklų, ypač remiamų viešaisiais pinigais, poveikio gamtai vertinimą. Vertinimas turi būti atliekamas prieš imantis ūkinių veiklų ir turi užtikrinti, kad ūkinės veiklos nedarys gamtai tokios žalos, kurią paskui reikėtų atstatinėti. Tokio vertinimo reikia ir kai kurioms pakete įrašytoms priemonėms, kaip hidrologinio rėžimo atstatymas ar miško plėtra, kuri gali lemti vertingų pievų plotų mažėjimą.

Gamtos atkūrimo reglamentas yra labai svarbus ES priimtas teisės aktas, pripažįstant, kad Europos gamta yra nualinta ir būtini koordinuoti kryptingi šalių veiksmai, siekiant sustabdyti gamtos nykimą ir sudaryti sąlygas jai atsikurti.