LRT reportaže išsakėme lūkesčius dėl miškų ateities 

2026-11-10

LRT žinių reportaže diskutavome dėl miškų ateities. Apie miškus kalbamės su sprendimų priėmėjais, o dabar diskusija vėl kyla į viešumą, nes Miškų įstatymo projektas vėl peržiūrimas.

LRT laidoje koalicijos atstovė Lina Paškevičiūtė ir Girių spiečiaus atstovas Mindaugas Potapovas kalba apie didesnės miškų apsaugos būtinybę. Bet kiti laidos pašnekovai tokio poreikio nemato. Lina reportaže pabrėžia, kad plynų kirtimų mastai ir toliau didėja, 80 proc. Lietuvos miškų leidžiama iškirsti plynai pakeičiant brandų mišką į jaunuolyną. Pasak Linos, ūkinius ir gamtos apsaugos tikslus suderinti padėtų gamtiškosios miškininkystės taikymas. Šis miškininkystės būdas yra ūkinis, tačiau kertant mišką būtų išlaikoma nuolatinė miško danga.

Laidoje Aplinkos ministerijos (AM) atstovas Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius ministerijos parengtą Miškų įstatymo projektą vadina kompromisiniu – neva balansuojančiu tarp skirtingų ambicijų. Tos skirtingos ambicijos – tai ekosistemų apsaugos ir socialinių reikmių priešprieša medienos gavybai, kuri yra visiškai dominuojanti dabartinėje miškų politikoje ir ministerijos valdininkų požiūryje.

Laidoje komentuodamas, kad miškų be plynųjų kirtimų pagal naują įstatymo projektą reikšmingai daugėtų, A. Saladžius žaidžia žodžiais. Jis nutyli, kad miškų kirtimų sistemoje yra ne tik „plynaisiais“ vadinami, bet ir kitokius pavadinimus turintys kirtimai, kurie palieka plynes. Jie ir dabar plačiai naudojami teritorijose, kuriose plynieji kirtimai formaliai draudžiami, bet vykdomi kitokių pavadinimų išplyninantys kirtimai. Mūsų vertinimu, AM parengtas Miškų įstatymo projektas miškų išplyninimo reikšmingai nemažina.

Miškų ūkio rūmų prezidentas dr. Remigijus Bakys laidoje pasako, kad kirtimai yra būtini ir, matyt, turi mintyje, kad būtinas toks kirtimų intensyvumas, kokį turim dabar, antraip pramonės apetitas nebus patenkintas. Turėtume atsakyti, kad ekosistemų sunaikinimas negali būti pateisinamas noru išgauti daugiau medienos. Šiuo metu tai vyksta – medienos gavyba yra tokių apimčių, kad miškų ekosistemos nyksta ir tai nėra ekologiškai geras sprendimas. Subalansuota miškininkystė bus tada, kai medienos gavyba bus vykdoma nežlugdant ekosistemų ir socialinės miškų vertės.

Mūsų vertinimu, AM Miškų įstatymo projektas ir toliau yra smarkiai medieninis, skurdinantis ekosistemas ir atmetantis socialinę miškų svarbą. Įstatymo projektas dabar yra Seimo Aplinkos apsaugos komiteto rankose ir gali būti Seimo narių pataisytas. To ir tikimės.