Miškų politika

Lietuvoje miškų priežiūros tikslus ir tvarkymosi juose kryptis visų pirma apibrėžia miškų suskirstymas grupėmis. Miškų įstatyme yra išskirtos keturios miškų grupės ir jose nustatyti skirtingi kirtimų ribojimai. Lentelėje pateikiame miškų grupes ir pogrupius, jų pavadinimus, šių miškų priežiūros (Miškų įstatyme vartojama “ūkininkavimo” sąvoka) tikslus bei jų procentą. I ir II grupės miškai pagal jiems keliamus tikslus yra neūkiniai, III ir IV grupės miškai - ūkiniai. 

I grupės miškai plyti tik rezervatuose, juose neleidžiami jokie kirtimai. Lietuvoje yra 3 valstybiniai gamtiniai rezervatai: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, ir Žuvinto biosferos rezervatas. Jie visų pirma yra skirti apsaugoti šlapynėms, tačiau į jų teritorijas įeina ir miškai. Nacionaliniuose parkuose (Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos) saugomi 7-ni nedidelius miško plotus apimantys rezervatai. Regioniniuose parkuose yra po 1-3 mažo ploto gamtinius rezervatus. Pavyzdžiui, Labanoro regioninio parko teritorijoje esantis Kiauneliškio gamtinis rezervatas, įsteigtas, kad trijų ežerėlių ir juos supančio miško gamta liktų nepaliesta, yra 283 hektarų ploto, t.y. mažesnės teritorijos nei Vilniaus oro uostas (užima 326 hektarų plotą).

II grupės miškai skirti neūkiniams tikslams ir skirstomi į pogrupius:  IIA ir IIB.

IIA grupės ekosistemų apsaugos miškams priskiriami įvairių draustinių ir priešeroziniai (augantys šlaituose) miškai. Pavyzdžiui, IIA grupę turi maždaug pusė Neries regioninio parko miškų. Šiuose miškuose saugomos arba atkuriamos miško ekosistemos - visų ten gyvuojančių mikroorganizmų, augalų, vabzdžių, gyvūnų bendrijos. IIA grupės miškuose turėtų gyvuoti ekosistemos, kurios negali išlikti intensyviai kertamuose miškuose, kur trūksta senų medžių ir negyvos medienos. 

Šiuo metu Miškų įstatymas IIA grupės miškuose draudžia tik plynuosius miško kirtimus ir iš dalies - atvejinius, pastarieji draudžiami jauname miške, bet leidžiami, kai miškas subręsta. Taigi, pagal dabartinį reguliavimą IIA grupės miškų brandūs medžiai gali būti iškirsti atvejiniais kirtimais, kai pasiekę brandą tampa vertingiausi ekosistemai. Be to, leidžiami kiti ūkiniai kirtimai. 

IIB grupės rekreaciniai miškai - skirti visuomenės poilsiui. Šią grupę gauna miestų parkai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai. IIB grupė suteikta daugeliui miestuose esančių parkų, kai kuriems šalia miestų ir gyvenviečių, šalia ežerų, pajūryje esantiems miškams. Kad miškai būtų gera vieta poilsiui ir atgaivai, juose turi būti saugomos ir ekosistemos, nes seni dideli medžiai, paukščių giesmės traukia žmones tokias vietas lankyti. 

Kaip ir IIA grupės, IIB grupės miškuose šiuo metu draudžiami tik plynieji miškų kirtimai ir iš dalies atvejiniai, tačiau kiti ūkiniai kirtimai vykdomi, nepaisant neūkinės rekreacinių miškų paskirties. Neleidžiama kirtimų vykdyti poilsiavimo sezono metu. 

III grupės apsauginiai miškai skirti saugoti dirvožemį, laukus, vandenis, žmogaus gyvenamąją aplinką. Šiai grupei priskiriami miškai vandens pakrantėse, esantys geologiniuose, hidrografiniuose, kultūriniuose draustiniuose, kultūriniuose rezervatuose ir kiti. Pavyzdžiui, III grupei priskirti Neries pakrančių miškai, neturintys II grupės. Kad miškai saugotų dirvožemį, vandens telkinius ar gamyklių teritorijas, jie turėtų būti tausojami, bet šiuo metu galiojantis Miškų įstatymas III grupės miškuose leidžia tuos pačius kirtimus, kaip ir ūkiniuose miškuose, skiriasi tik reikalavimas plynai kirsti mažesnėmis biržėmis. 

IV grupės ūkinius miškus Miškų įstatymas skiria į du pogrupius: IVA ir IVB. 

IVA normalaus kirtimo amžiaus ūkinių miškų pogrupiui priskirta didžioji dalis Lietuvos miškų - 73,8 proc. Pavyzdžiui, nemaža dalis Labanoro girios yra IVA grupės miškai. Pagrindinis ūkiniams miškams keliamas tikslas - nepertraukiamai tiekti medieną. Šiam tikslui sukurti ūkininkavimo miškuose modeliai, apimantys miško dirvos paruošimą, medžių sėjimą ar sodinimą, jaunuolynų priežiūrą, kad augtų tik tinkami pramonei medžiai, kovą su medžius apimančiomis ligomis bei puolančiais vabzdžiais, taip pat miško iškirtimo būdus. IVA grupės miškai iš esmės yra auginami pagal medienos pramonės poreikius, nuolat įsikišant į gamtos procesus. 

IVA grupės miškams yra keliami ir tam tikri aplinkosauginiai reikalavimai, leidžiantys šiuose miškuose gyvuoti daliai augalų ir gyvūnų rūšių. Tačiau ūkininkavimas šiuose miškuose iš esmės nukreiptas į tai, jog miškas būtų iškirstas, kai pasiekia techninę brandą. Gamtinė branda pasiekiama vėliau nei techninė, todėl IVA grupės miškuose negali gyvuoti brandaus miško ekosistemos (arba joms kyla sunaikinimo pavojus). Apie 20-25 % visos Lietuvos biologinės įvairovės sąlygos intensyviai kertamuose miškuose yra netinkamos dėl negyvos medienos ir brandžių medžių stygiaus. 

IVB trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai - taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių rūšių medžiai, siekiant greičiau išauginti kuo daugiau medienos. Lietuvoje plantacinių miškų į statistiką kol kas nėra įtraukta, nors nedidelius plantacinių medžių plotus bandoma auginti. Plantacinius miškus draudžiama pradėti auginti neplantacinių miškų vietoje.

Lentelėje žemiau pateikiame, kiek kurios grupės miškų yra valstybiniai ir kiek priklauso privatiems savininkams. Visi I grupės miškai yra valstybiniai, didesnė dalis IIB grupės miškų valstybiniai, o IIA, III ir IV grupės miškai priklauso tiek valstybei, tiek privatiems savininkams. 

Atanaujinta: 2024 birželis