Pranešimai
Kodėl išbraukti lankus nepakanka - reikia atšaukti visus Medžioklės taisyklių pakeitimus
Pranešimas žiniasklaidai
2020 m. gegužės 12 d.
Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pasirašytoje Medžioklės taisyklių redakcijoje įteisinti lankai medžioklėje susilaukė didžiulio visuomenės ir politikų dėmesio bei pasipiktinimo. Po kritikos lavinos šiandien ministras paskelbė apie sprendimą išbraukti lankus iš atnaujintų Medžioklės taisyklių. Tačiau to nepakanka, nes problema yra ne šis vienas Medžioklės taisyklių punktas, o visas taisyklių pakeitimų rinkinys, kuris dar ir patvirtintas nesilaikant teisėkūros principų. Vertiname, kad šie medžioklės taisyklių pakeitimai yra didelis žingsnis atgal medžioklės politikoje.
Skaitant kiekvieną Medžioklės taisyklių pakeitimą atskirai, jie gali neatrodyti reikšmingi: lankais medžiotų tik saujelė tokios medžioklės entuziastų, su šunimis naktį medžioti leidžiama tik invazines rūšis, norint medžioti pilkuosius garnius žuvininkystės tvenkiniuose vis tiek būtinas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas. Tačiau visi šie pakeitimai kreipia medžioklės politiką dar labiau agresyvaus, vartotojiško šeimininkavimo kryptimi. Manome, kad ši kryptis privalo būti keičiama.
Norime atkreipti dėmesį į kelis pakeitimus.
Visų pirma, atverta galimybė sumedžiojus sužeistą ar ligotą saugomos rūšies gyvūną jį sunaudoti savo reikmėms. Iki šiol galiojęs draudimas savo reikmėms naudoti tokius gyvūnus yra visuotinis gamtosauginis principas, kuriuo siekiama, jog ta rūšis, pvz., stumbras ar lūšis, netaptų pageidaujamu medžioklės objektu. Leidus sunaudoti stumbrų mėsą, gali būtų pastebima daugiau „susižalojusių“ ar „susirgusių“ stumbrų, kuriuos esą reikia sumedžioti.
Taip pat išbrauktas punktas, kuriuo buvo draudžiama įrengti viliojimo vietas 300 metrų zonoje aplink gamtinius draustinius. Tai reiškia, kad dabar bus galima statyti medžioklės bokštelius nors ir šalia draustinio ribos, ten vilioti žvėris. Viliojimo vietos pritraukia nenatūraliai didelį šernų skaičių, jie ištrypia takus, knisa paklotę ir gali kelti grėsmę draustiniuose saugomoms vertybėms, pvz., ant žemės perintiems paukščiams ar retoms augalų rūšims.
Taipogi dabar leidžiama naudoti prožektorius medžiojant ne tik šernus, bet ir lapes bei invazines žinduolių rūšis. Tačiau iš esmės neįmanoma kontroliuoti, kad su prožektoriais nebūtų medžiojamos kitos rūšys. Kadangi leidžiama medžioti ne tik iš bokštelio, bet ir vaikštant, kontrolė tampa dar mažiau įmanoma.
Naujose taisyklėse leista su šunimis medžioti tamsoje invazinius žvėris. Tamsoje medžiotojas negali matyti, kokį žvėrį puola jo šuo, yra mažiau galimybių kontroliuoti šuns elgesį. Todėl medžioklė su šunimis tamsoje yra žiauri ir kelia grėsmę visoms gyvūnų rūšims, taip pat ir saugomoms.
Taip pat praplėstas punktas dėl saugomų rūšių medžioklės žuvininkystės tvenkinių teritorijoje. Iki šiol buvo leidžiama medžioti kormoranus, dabar į šį punktą įtraukti visi žuvimis mintantys paukščiai ir saugomų rūšių žinduoliai, pvz., ūdros.
Naujose taisyklėse visu mėnesiu prailgintas barsukų medžiojimo terminas, kuris dabar nutęsiamas iki Naujųjų metų, t.y. leidžiama medžioti žiemos miegui urvuose pasislėpusius barsukus. Medžiojant barsukus urvuose naudojami šunys ir urvai yra kasami. Tokia medžioklė žiemos miego metu yra itin neetiška. Medžioklės terminai prailginti ir kai kuriems kitiems gyvūnams bei paukščiams
Tai yra dalis pakeitimų, kurių, mūsų vertinimu, neturėtų būti, ir galbūt nebūtų buvę, jeigu ministerija būtų rengusi diskusijas ir išgirdusi kitas nuomones. O taip pat jei būtų atsižvelgusi ir į Aplinkosaugos koalicijos teiktus pasiūlymus medžioklės taisyklėms. Todėl mūsų nuomone, nepakanka tik išbraukti lankų iš naujos Medžioklės taisyklių redakcijos. Būtina atšaukti visus pakeitimus ir pradėti normalų teisėkūros procesą nuo pradžių.
Dauguma pakeitimų naujose taisyklėse skirti medžioklę padaryti intensyvesnę ir patogesnę, taip pat sumažinti esą nereikalingų apribojimų ir pan. Tačiau medžioklės formavimo politika negali apsiriboti tik uždaviniu padaryti medžioklę kuo lengvesnę. Medžioklė daro įtaką visai ekosistemai, ji veikia visas rūšis, net ir tas, kurios nėra medžiojamos. Todėl medžioklės politikos formuotojai privalo matyti daug plačiau, nei tik ūkinius medžioklės klausimus.
Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ siekia taikaus žmonių sambūvio su laukiniais žinduoliais, sąžiningo ir etiško elgesio su jais, pamatuotų sprendimų ir jų skaidraus priėmimo. Plačiau: www.vilkai.lt | www.facebook.com/BaltijosVilkas
Aplinkosaugos koalicija vienija 7 Lietuvos nevyriausybines aplinkosaugines organizacijas. Koalicija siekia, kad būtų atstovaujamas viešasis interesas ir žmonės gyventų sveikoje aplinkoje bei santarvėje su gamta. Koalicijos misija yra suvienyti organizacijų žinias, patirtį bei išteklius ir kartu dalyvauti aplinkos apsaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo procesuose. Plačiau: www.akoalicija.lt | www.facebook.com/akoalicija
Kontaktai:
Vaidas Balys, GAA „Baltijos vilkas“ tarybos narys | +370-612-11746 | info@vilkai.lt | vbalys@gmail.com
Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė | +370-610-30909 | info@akoalicija.lt | lina@akoalicija.lt