Pranešimai

Mokslininkai ir aplinkosaugininkai susivienijo prieš J. Imbraso iniciatyvą įteisinti išskirtinę paramą hidroelektrinių veiklai

Pranešimas žiniasklaidai

2020 m. rugsėjo 11 d.

Mokslininkai ir aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų atstovai LR Seimui pateikė poziciją, prieštaraudami rugsėjo 3 d. Seimo nario ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Juozo Imbraso iniciatyvai keisti LR Vandens įstatymą, siekiant įteisinti paramą hidroelektrinių operatoriams ir taip sudaryti išskirtines sąlygas hidroenergetikos verslui vykdyti savo veiklą.

J. Imbraso siūlomu Vandens įstatymo pakeitimu siekiama įteisinti valstybės paramą hidroelektrinių operatoriams už jų neva vykdomas viešąsias paslaugas eksploatuojant ir prižiūrint hidrotechnikos statinius. Kaip pažymi aplinkosaugininkai, saugus ir tinkamas hidroelektrinių eksploatavimas ir užtvankų priežiūra nėra viešoji paslauga, o verslo atsakomybė. Todėl siūlomos pataisos sudarytų išskirtines sąlygas šiam verslui veikti.

Atsakomybė yra ir aplinkosauginių reikalavimų laikymasis, tačiau dalis hidroelektrinių jų neįgyvendina. Kaip pažymi mokslininkai ir aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų atstovai, hidroelektrinių veikla kelia didelį neigiamą poveikį aplinkai, nuolat fiksuojami pažeidimai. „Didžioji dauguma mažųjų hidroelektrinių neužtikrina sąlygų žuvų migracijai ir tinkamo vandens lygio upėse, dėl to kasmet užfiksuojami masiniai žuvų gaišimai. Todėl Hidroelektrinės ne tik neturi būti remiamos mokesčių mokėtojų pinigais, bet ir turėtų būti eksploatuojamos tik tuo atveju, kai jų operatoriai įgyvendina visus aplinkosauginius reikalavimus.” - teigė Saulius Stakėnas, Lietuvos hidrobiologų draugijos narys.

„Hidroenergetikos žala aplinkai, ypač žuvų migracijai, yra didelė, o nauda visuomenei - maža. Mažųjų hidroelektrinių indėlis sudaro tik 2,5 proc. nuo elektros energijos, gautos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o tai yra mažiau nei 0,5 proc. bendrosios šalies elektros energijos suvartojimo. Tad hidroenergetika nėra reikšminga sprendžiant klimato kaitos klausimus. Naujausiais moksliniais duomenimis, per paskutinį penkiasdešimtmetį, žuvų populiacijų Europoje sumažėjo 94 proc. Visoje ES hidroenergetika yra pripažįstama kaip pasenusi ir labiausiai žalinga gamtai“ - teigė Karolina Gurjazkaitė, Aplinkosaugos koalicijos ekspertė.

Iki šių metų pabaigos mažųjų hidroelektrinių, kurių Lietuvoje yra 96, veikla yra skatinama - šių elektrinių operatoriai pagamintą energiją parduoda už beveik dvigubai didesnę kainą nei vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje. Tai padeda operatoriams išlikti konkurencingiems rinkoje, tačiau tai baigsis jau šių metų gruodžio pabaigoje. Lietuvos hidroenergetikų asociacija ieško būdų ir toliau gauti valstybės paramą, dėl ko yra inicijuojamas Vandens įstatymo keitimas.

Aplinkosaugos koalicija ir Lietuvos hidrobiologų draugija išsiuntė Seimui savo poziciją ir pasiūlymus dėl Vandens įstatymo pakeitimo projekto, ragindamos nepritarti paramai hidroelektrinių eksploatavimui, tačiau palaikydamos paramą hidrotechnikos statinių išardymo darbams. Aplinkosaugininkai taip pat ragina užtikrinti, kad eksploatuojamos hidroelektrinės įgyvendina visus aplinkosauginius reikalavimus: būtų įrengtos žuvų pralaidos migruojančioms žuvims, realiu laiku teikiami duomenys apie vandens lygio pokyčius ir kt.