Pranešimai

Lietuvos dirvožemio apsauga: ką paliksime ateities kartoms?

Pranešimas spaudai

2021 m. birželio 8 d.

Lietuvoje yra stebimas dirvožemio būklės prastėjimas, todėl nedelsiant būtina imtis veiksmų, norint jį išsaugoti, teigia aplinkosaugos ekspertai ir šioje srityje dirbantys mokslininkai. Nerimą kelia nuosekliai mažėjanti dirvožemio organinė anglis, nuo kurios priklauso dirvožemio kokybė, derlingumas.

„Dirvožemyje vykstantys pokyčiai siejami su netausiomis ūkininkavimo praktikomis, kurios yra subsidijuojamos valstybės. Jeigu ir toliau bus ūkininkaujama netausiai, keliame grėsmę ateinančių kartų ūkininkams bei visuomenei, jos ekonominei gerovei, juk dirvožemis yra neatsinaujinantis gamtos resursas“, – teigia analizę atlikusi Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė.

Pasak jos, mineralinių trąšų naudojimas šalyje taip pat yra neracionalus. Neretai dėl žinių trūkumo ar tiesiog trąšų pardavėjų sudaromų tręšimo planų, nežinodami kiek ir kada naudoti trąšas, ūkininkai išberia perteklinį kiekį trąšų, kurios užteršia paviršinius vandenis, nukenčia dirvožemio kokybė.

„Lietuvoje yra susidariusi tokia situacija, kad mineralinių trąšų naudojimui nėra jokių „lubų“. Nėra tinkamo reglamentavimo, nėra reguliuojančių teisės aktų. Taip pat nėra renkami skaitmeniniai duomenys, kiek trąšų sunaudoja ūkiai. Tačiau didėjantys ariamos žemės plotai, trąšų pardavimų kiekiai ir nitratų tarša vandenyse rodo didėjantį jų sunaudojimą“, – sako K. Gurjazkaitė.

Ji pabrėžė, kad šiuo metu Aplinkos ministerijoje yra rengiama vieninga trąšų naudojimo metodika, bus sukurta ir trąšų naudojimo apskaita. Vis dėlto, ekspertės manymu, Lietuva turėtų prisiimti griežtesnius įsipareigojimus susijusius su dirvožemio apsauga.

Reikalingas dirvožemio įstatymas

Aplinkosaugos koalicijos atlikta analizė rodo, kad šiuo metu nėra imtasi pakankamai veiksmų dirvožemiui apsaugoti. Nėra dirvožemį saugančio įstatymo, o dabartinės žemės ūkio politikos sistema skatina netvarų šio ištekliaus naudojimą. Doc. dr. Jono Volungevičiaus, Lietuvos dirvožemio draugijos pirmininko, teigimu, žemės ūkio politika turi būti keičiama siekiant išsaugoti dirvožemį.

„Dirvožemis yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtinių išteklių. Geros būklės dirvožemis yra būtinas žemės ūkio produkcijai gauti. Tai reiškia, kad geros kokybės dirvožemis yra būtina sąlyga augalininkystės tvarumui, maisto saugai ir visuomenės gerovei”, – įsitikinęs J. Volungevičius.

Europos Komisija, siekdama įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, paskelbė strategiją „Nuo ūkio iki stalo“. Šia strategija siekiama suderinti darnų žemės ūkio vystymą su aplinkosauginiais tikslais, užtikrinant, kad maisto gamybos ir tiekimo grandinė turėtų teigiamą arba neutralų poveikį aplinkai.

„Tai galima įgyvendinti tinkamu reguliavimu, pavyzdžiui, priimant dirvožemio įstatymą“, – teigia doc. dr. Jonas Volungevičius.

Aplinkosaugos koalicijos apklausa parodė, kad dirvožemio apsaugą užtikrinančiam įstatymui pritaria beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų (60 proc.).

Užteks remti taršų ūkininkavimą

Anot Domanto Tracevičiaus, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ direktoriaus, esama žemės ūkio politika ir jos paramos mechanizmai dažnai finansuoja ydingas praktikas, pavyzdžiui, ariamosios žemės plėtrą gamtinėse buveinėse, kartais netgi erozijai jautriose zonose, chemizuotą ūkininkavimą, dėl kurių prastėja dirvožemio būklė, teršiamas gruntinis ir paviršinis vanduo, intensyvėja klimato kaita. Toks subsidijų mechanizmas, kuomet subsidijomis yra skatinama žalinga praktika turi pasikeisti.

„Finansavimą ūkininkams reikia paskirstyti tokiu būdu, kad aplinkai ir klimatui žalingas ūkininkavimas būtų nepatrauklus. Akivaizdu, kad dirvožemio apsaugai reikalingas įstatymas, o ūkininkai turi būti remiami už dirvožemį tausojančias praktikas“, – teigia D. Tracevičius.

Kad išmokos turėtų būti skirtos labiau tausojančiam ūkininkavimui pritaria 65 proc. Lietuvos gyventojų. Kone tiek pat jų teigia, kad didesnė dabar ūkininkams skiriamos paramos dalis turėtų atitekti dirvožemį tausojančiam ūkininkavimui. Reprezentatyvi Aplinkosaugos koalicijos apklausa atlikta šių metų balandžio-gegužės mėnesiais.

Pasiūlymai politikos formuotojams

Aplinkosaugos koalicija, palaikoma nevyriausybinių organizacijų, tvariai ūkininkaujančių ūkininkų asociacijų ir mokslininkų iš Lietuvos dirvožemininkų draugijos, atkreipia politikų dėmesį į dirvožemio prastėjimo situaciją ir ragina imtis kuo skubiausių priemonių jai pakeisti.

Pasiūlymai politikos formuotojams, ką reikėtų daryti, norint išsaugoti dirvožemio kokybę:

1. Pertvarkyti žemės ūkio paramos sistemą taip, kad ji būtų nukreiptą į aplinką tausojantį ūkininkavimą, neberemiant aplinkai žalingų praktikų.

2. Apsaugoti ir atkurti gamtines buveines, kurios saugo dirvožemį.

3. Griežtinti ūkininkavimo sąlygas ariamoje žemėje, sumažinant neigiamą poveikį dirvožemiui.

4. Reglamentuoti mineralinių trąšų naudojimą, siekiant sumažinti šių trąšų patekimą į aplinką.

5. Nuosekliai stebėti ir saugoti dirvožemio būklę bei šviesti ūkininkus dėl aplinkosaugos naudos.

Plačiau apie Lietuvos dirvožemio situaciją ir Aplinkosaugos koalicijos pasiūlymus:

https://www.akoalicija.lt/dirvozemis

Apie Aplinkosaugos koaliciją

Asociacija Aplinkosaugos koalicija – skėtinė organizacija, jungianti Lietuvos nevyriausybines organizacijas (NVO), veikiančias aplinkosaugos srityje. Asociacijos misija – atstovauti visuomenės interesui gyventi sveikoje aplinkoje ir santarvėje su gamta. Pagrindinis tikslas – dalyvauti formuojant ir įgyvendinant aplinkosaugos politiką Lietuvoje.

Koalicija veiklą vykdo nuo 2004 m. Šiuo metu Aplinkosaugos koaliciją sudaro aštuonios NVO: „Žiedinė ekonomika“, „Aplinkos informacijos centras“, Darnaus vystymosi iniciatyvos, Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, Lietuvos entomologų draugija, Bendrija „Atgaja“, „Rūpi“ ir Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją.

Kontaktai:

Karolina Gurjazkaitė, Aplinkosaugos koalicijos ekspertė, +370 630 55820, karolina@akoalicija.lt

Jonas Volungevičius, Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas, +370 682 15520, jonas.volungevicius@gf.vu.lt