Pranešimai

Lietuvos žemės ūkis nesiryžta siekti

Europos žaliojo kurso ambicijų

Pranešimas spaudai

2021 m. liepos 22 d.

Aplinkosaugos koalicija įvertino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027m. strateginio plano „žaliosios architektūros” pasiūlymą, kuris š. m. liepos 8 d. buvo pristatytas LR žemės ūkio ministerijos ir LR aplinkos ministerijos organizuotame susitikime. Nuo šio Strateginio plano aplinkosauginių ambicijų ir jų įgyvendinimo priklausys Lietuvos gamtos – dirvožemio, vandenų ir biologinės įvairovės – ateitis.

Aplinkosaugos koalicija remdamasi Europos Komisijos rekomendacijomis Lietuvai ir Europos aplinkos biuro įžvalgomis parengė devynių punktų vertinimo kriterijus pristatytam pasiūlymui. Pagal šiuos kriterijus Aplinkosaugos koalicija siekia įvertinti, ar parengtas Strateginis planas numato reikiamus pokyčius žemės ūkio sektoriuje, kad būtų užtikrinta gera aplinkos būklė, sustabdytas biologinės įvairovės nykimas ir šio sektoriaus poveikis klimatui.

Pozityvius pokyčius žada itin pažangus kompleksinės ekoschemos modelis, kuris padėtų spręsti aplinkosaugos problemas. Pasiūlytas modelis padėtų išvengti reiškinio, kai pasirenkamos įgyvendinti finansiškai patraukliausios priemonės, nepaisant to, kokių aplinkosauginių rezultatų pavyksta pasiekti jas taikant. Pagal siūlomą ekoschemą ūkininkai turėtų prisiimti veiksmingus aplinkosaugos sprendimus, kurie kompleksiškai spręstų visas aplinkosaugos problemas. Vis dėl to, reikėtų ženkliai padidinti šios ekoschemos finansavimą, kad ji būtų patraukli ūkininkams ir įgyvendinama plačiu mastu.

Taip pat siūlomas naujas mineralinių trąšų naudojimo apskaitymo reikalavimas, draudimas arti ir sausinti durpynus bei dirvožemio apsauga žiemos laikotarpiu – siūloma išlaikyti neapartas ražienas ar tarpinius pasėlius. Siūlomos priemonės turėtų sušvelninti šio sektoriaus, ypač – intensyvios ir chemizuotos augalininkystės, poveikį aplinkai.

Vis dėl to nėra numatomi esminiai pokyčiai, kurie ženkliai prisidėtų prie Europos žaliojo kurso įgyvendinimo. Didžioji dalis ES paramos ir toliau bus skiriama tiesioginėms išmokoms ir atiteks konvenciniams, chemizuotiems ūkiams, kurie neprisiima aukštesnių aplinkosauginių reikalavimų. Tik nedidelė dalis tiesioginių išmokų (25%) bus skiriama ekologiniams ar aukštesnius aplinkosauginius įsipareigojimus prisiimantiems ūkiams.

Neatliepiami Europos žaliojo kurso tikslai ir dėl biologinės įvairovės apsaugos. Buveinių, pievų bei kraštovaizdžio elementų išsaugojimas ir atkūrimas išlieka Strateginio plano silpnąja dalimi. Bus leidžiama suarti 5% daugiamečių pievų, dėl to bus prarandama daugiau rūšių buveinių ir tikėtinas tolesnis biologinės įvairovės nykimas. Be to, Lietuva neprisiima ES ambicijos siekti, kad 10% žemės ūkio plotų būtų palikti kraštovaizdžio elementams.

Pagal Lietuvos ornitologų draugijos tyrimų duomenis per paskutinį dvidešimtmetį paukščių indeksas sumažėjo 49 proc., o tai žymus biologinės įvairovės nykimo įrodymas, kuris yra siejamas su pievų suarimu, buveinių nykimu.

Pateiktame pasiūlyme taip pat trūksta informacijos, kaip bus stebimas ir atitinkamai reguliuojamas su aplinka susijusių rezultatų pasiekimas. Atskyrus aplinkosaugos priemones nuo siekiamų tikslų ir pasiektų rezultatų vertinimo, kyla grėsmė, kad nebus numatytos pakankamai ambicingos priemonės, kurios suvaldytų aplinkosaugos krizes.

„Lietuvoje stebimas didėjantis poveikis klimatui, prastėjanti dirvožemio ir vandenų būklė, mažėjanti bioįvairovė, todėl turime siekti, kad žemės ūkis neprisidėtų prie gilėjančių aplinkosaugos problemų, bet padėtų jas spręsti. Gaila, kad Lietuva neskiria pakankamai dėmesio biologinei įvairovei išsaugoti. Nesiruošiama atkurti biologine įvairove turtingų kraštovaizdžio elementų. Be to, numatomas pievų arimas, o tai prisideda prie egzistuojančių aplinkosaugos problemų. Į aplinkosaugą žiūrima formaliai, rūpinamasi tik tuo, kaip tai atrodys ataskaitose, bet esminių pokyčių, kurie aiškiai prisidėtų prie gamtos būklės gerėjimo – bijoma“ – teigia aplinkosaugos ekspertė Karolina Gurjazkaitė.

Nors Strateginiame plane yra teigiamų siūlymų, kurie prisidėtų prie Lietuvos aplinkosauginės būklės gerinimo, deja, trūksta ambicijų siekti ES žaliojo kurso iškeltų aplinkosauginių tikslų.

Visą Strateginio plano vertinimą galite rasti čia.

LR žemės ūkio ministerijai ir LR aplinkos ministerijai išsiųstą raštą dėl Strateginio plano galite rasti čia.

Apie Aplinkosaugos koaliciją

Asociacija Aplinkosaugos koalicija – skėtinė organizacija, jungianti Lietuvos nevyriausybines organizacijas (NVO), veikiančias aplinkosaugos srityje. Asociacijos misija – atstovauti visuomenės interesui gyventi sveikoje aplinkoje ir santarvėje su gamta. Pagrindinis tikslas – dalyvauti formuojant ir įgyvendinant aplinkosaugos politiką Lietuvoje.

Koalicija veiklą vykdo nuo 2004 m. Šiuo metu Aplinkosaugos koaliciją sudaro aštuonios NVO: „Žiedinė ekonomika“, „Aplinkos informacijos centras“, Darnaus vystymosi iniciatyvos, Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, Lietuvos entomologų draugija, Bendrija „Atgaja“, „Rūpi“ ir Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją.

Kontaktai:

Karolina Gurjazkaitė, Aplinkosaugos koalicijos ekspertė, +370 630 55820, karolina@akoalicija.lt