Pranešimai

Privalėsime skaičiuoti drugelius ir kitus apdulkintojus

Pranešimas spaudai

2021-09-16

Aplinkosaugos koalicija kartu su Lietuvos entomologų draugija paruošė ir LR aplinkos ministerijai pateikė pasiūlymus Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės veiksmų planui 2021-2030 metams. Rašte atkreipiamas dėmesys į būtinybę pradėti nuosekliai stebėti vabzdžių apdulkintojų populiacijas ir vertinti jų būklę, nes tokie stebėjimai padėtų sekti ir šalies biologinės įvairovės būklę įvairiose ekosistemose.

Apdulkintojai kaip ekologinė grupė yra sudaryta iš įvairių gyvūnų, bet dominuoja vabzdžiai, ypač bitės. Daugiau nei 90 proc. pagrindinių kultūrinių augalų pasaulyje yra lankomos laukinių ar naminių bičių, apie 30 proc. lankomos musių. Su apdulkinimo paslauga siejamas derlius pasaulyje per metus sudaro 235-577 milijardus JAV dolerių, bet be tiesioginio augalų apdulkinimo, vabzdžiai apdulkintojai teikia ir įvairių papildomų naudų, tokių kaip sėklų platinimas, organinių medžiagų skaidymas, maistas kitiems organizmams ir pan.

Atsižvelgdama į vis gausesnius duomenis apie apdulkintojų mažėjimą Europos Sąjunga 2018 m. birželio mėn. pradėjo  ES iniciatyvą dėl apdulkintojų, kuri skirta spręsti laukinių apdulkintojų ES nykimo problemą. Ji apima dešimt veiksmų, suskirstytų į prioritetines kryptis, pagal kurias bus siekiama gerinti žinias apie apdulkintojų populiacijų mažėjimą, jo priežastis ir padarinius, pašalinti apdulkintojų populiacijų mažėjimo priežastis bei didinti informuotumą, įtraukti plačiąją visuomenę ir skatinti bendradarbiavimą.

„Lietuvoje labai trūksta duomenų, kurie parodytų realią tam tikrų ekosistemų būklę. Pavyzdžiui, tik atskirų asmenų iniciatyva yra renkami duomenys apie drugius, žiedmuses ar bites, tačiau išsamaus, šalies mastu vykdomo vabzdžių apdulkintojų monitoringo nėra. Pradėjus skaičiuoti apdulkintojų indeksą galėtume geriau suprasti, kokia yra skirtingų buveinių, pavyzdžiui pievų, būklė, stebėti biologinės įvairovės pokyčius jose ir atsakingiau priimti sprendimus,susijusius su biologinės įvairovės išsaugojimu“, – sako Lietuvos entomologų draugijos prezidentas doc. dr. Andrius Petrašiūnas.

Reaguodama į esamą situaciją Aplinkosaugos koalicija kartu su Lietuvos entomologų draugija paruošė pasiūlymą, kuriame atkreipiamas dėmesys į būtinybę vykdyti apdulkintojų monitoringą, taip pat priimti kitus sprendimus, kurie padėtų saugoti šiuos vabzdžius. Norėdami priimti duomenimis grįstus sprendimus, ilgainiui privalėsime skaičiuoti ir apdulkintojų indeksą.

„Nelaukdami apdulkintojų monitoringo, jau dabar turėtume imtis veiksmų, apsaugančių šios svarbios grupės vabzdžius – turėtume mažinti pesticidų naudojimą, nes gausus cheminių medžiagų naudojimas turi neigiamą poveikį ir apdulkintojų populiacijoms. Vadovaujantis EK rekomendacijomis turėtume iki 2030 m. 50 proc. sumažinti cheminių pesticidų naudojimą“, – teigia A. Petrašiūnas.

Rašte taip pat rekomenduojama didinti visuomenės informuotumą apie apdulkintojų teikiamą naudą ir jiems kylančius pavojus bei įtraukti mokslo ir tyrimų įstaigas ruošiant apdulkintojų grupių tyrėjus.

Pilną LR aplinkos ministerijai išsiųsto pasiūlymo dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės veiksmų plano 2021-2030 metams tekstą galite rasti čia.