biologinė įvairovė
Mūsų 2020-04-30 pasiūlymai dėl miškų įstatymo pakeitimo projekto.
lietuvos miškų apsaugos problematika ir sprendimas
Analizė ir išvados
2020-04-30
1. ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA
Kaip teigiama ataskaitoje “Europos aplinkos būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.”, Europa susiduria su beprecedenčiais aplinkos iššūkiais, kuriuos būtina neatidėliotinai spręsti. Būtina skubiai keisti kryptį, kad aplinkos būklė, užuot toliau blogėjusi, imtų gerėti, ir užtikrinti gerovę ateityje. Europos biologinės įvairovės apsauga ir išsaugojimas tebėra sritis, kurioje pažanga nuvilia labiausiai.
Daugiau nei pusė Lietuvos biologinės įvairovės yra susijusi su miškų ekosistemomis, tačiau miškų valdyme dominuojantis ūkinis interesas nustelbia dėmesį ekosistemų apsaugai
Todėl ypatingai svarbu miškų politiką orientuoti taip, kad išlikę didelę gamtinę vertę turintys miškai būtų tinkamai saugomi ir vertingų miškų daugėtų.
Vienas iš ekosistemų ir biologinės įvairovės būklę nusakančių rodiklių yra Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių buveinių apsaugos būklė.
2019 metų buveinių vertinimo duomenimis tik 1-am miškų buveinių tipui buvo nustatyta palanki būklė. 6-iems tipams nustatyta nepalanki ir 6-iems - bloga apsaugos būklė.
Lyginant su 2013 metais 6-ių buveinių tipų apsaugos būklė pablogėjo. Tai rodo, kad esamas miškų valdymas neužtikrina reikiamos miškų buveinių apsaugos.
Jungtinės Tautos, siekdamos sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, ragina užtikrinti, kad iki 2030 metų saugomos teritorijos užimtų ne mažiau kaip 30% sausumos ir jūros plotų, o mažiausiai 10% būtų griežtos apsaugos, t.y. rezervatinio režimo. [4]
Lietuvoje miško naudojimo režimą visų pirma apibrėžia jo priskyrimas miškų grupei ir pogrupiui, kurie yra reglamentuojami Miškų įstatymu.
Pagal priskyrimą į grupes didžiulę persvarą turi ūkiniai miškai, o ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugai (I ir IIA grupės) skirta tik 10 proc. miškų.
Nepaisant to, šiuo metu ekosistemų apsaugos miškuose (IIA grupė) vykdomi ir ūkiniai kirtimai, dėl to trikdoma natūrali ekosistemų raida. Tik rezervato režimą turintiems miškams (I grupė) leidžiama natūraliai vystytis. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl yra toks didelis skirtumas tarp identifikuotų EB svarbos buveinių kiekio šiose grupėse.
Pažymėtina, kad didžiojoje dalyje saugomų teritorijų miškų numatytas ūkinis miškų naudojimo režimas - net 68% saugomų teritorijų miškų priskirti III arba IV grupėms. Šiuo metu saugomose teritorijose vykdomi ūkiniai miško kirtimai naikina ten esančias gamtines vertybes.
Pavyzdžiui, Šimonių giria yra saugoma teritorija (biosferos poligonas), taip pat ji priskirta Natura 2000 tinklui, bet tuo pat metu didžioji dalis girios yra ūkiniai miškai.
2. PASIŪLYMŲ DĖL KIRTIMŲ RIBOJIMŲ PALYGINIMAS
Lentelėje pateikiame pasiūlymų dėl Miškų įstatymu apibrėžiamų kirtimų apribojimų palyginimą.
