Darnus vystymasis

DĖL NACIONALINĖS KLIMATO KAITOS VALDYMO DARBOTVARKĖS PROJEKTO

Oficialus raštas

2021-03-15

Atsakydami į E.pilietis portale paskelbtą viešąją konsultaciją dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės projekto ir siekdami apibendrinti 2020 kovo 5 d. Klimato kaitos socialinių partnerių penktadienio metu išsakytą poziciją, teikiame pasiūlymus Nacionalinei klimato kaitos valdymo darbotvarkei (toliau – Darbotvarkei).


Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė yra labai svarbus teisės aktas, nubrėžiantis Klimato krizės sprendimo politikos kryptis ateinantiems 30 metų, , t.y. iki 2050, kada Europa turi tapti klimatui neutralia. Sveikiname, kad naujai parengtas strateginis dokumentas numato didesnes ambicijas, nei prieš tai teikta Seimo tvirtinimui Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija. Pasiūlymus teikiame skatindami dar didesnes ambicijas ir politikos tarpdiscipliniškumą, kurie yra būtini įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ir Europos žaliąjį kursą.


1. Lietuva turi siekti ambicingesnių tikslų ŠESD išmetimų mažinimo srityje


Vertiname, kad Darbotvarkėje numatyti tikslai, susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau - ŠESD) mažinimu nėra pakankamai ambicingi, kad būtų įgyvendintas Paryžiaus susitarimas. Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos „Emissions Gap“ ataskaitos duomenimis [1], siekiant užtikrinti, kad pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1.5°C, visos šalys 2020–2030 m. turi sumažinti savo kasmetinį išmetamą teršalų kiekį 7.6 %. Tai reiškia, kad ES turėtų turėti tikslą ne 55% o 65% sumažinimui. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad Europa siekdama klimato neutralumo, ateityje turės didinti ambicijas. Tikslų peržiūrą ir didinimą kas penkis metus numato ir Paryžiaus susitarimas.


Darbotvarkėje nurodyti tikslai yra iškelti remiantis Nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu (toliau - NEKS), kuris sudarytas remiantis ankstesnio laikotarpio žiniomis ir ambicijomis.


Siūlome išlaikyti Paryžiaus susitarimo principą ir jau dabar numatyti, kad tikslai būtinai bus peržiūrimi kas 5 metus ir didinami atitinkamai su įgyta patirtimi, žiniomis, o taip pat ir ES lygmens ambicijomis. Taip pat tikslinga numatyti atskirą tikslą ŽNŽNKM sektoriui, kad ir šiame sektoriuje būtų nuosekliai siekiama mažinti ŠESD išmetimus ir didinti absorbciją.


2. Klimato krizė yra tarpdisciplininė problema, kurios samprata ir sprendimai turi būti paremti duomenimis


Klimato krizė yra kompleksinė problema, sudaryta iš ekonominių, visuomeninių bei aplinkosauginių problemų ir reikalaujanti tarpdisciplininių sprendimų. Tai reiškia, kad sprendžiant šią krizę, turi būti ieškoma darnaus vystymosi, t.y., daugiasektorinių sprendimų ir siekiama teisingos pertvarkos (angl. just transition).


Darbotvarkėje apie klimato krizę labiau kalbama kaip apie nepalankius meteorologinius reiškinius, kurie turės neigiamą poveikį konkrečioms ekonomikos sritims, pavyzdžiui, pramonei ar žemės ūkiui. Prisitaikymo prie klimatos kaitos SSGG analizėje trūksta konkrečių duomenų ir prognozių, su prisitaikymu susiję tikslai praktiškai neturi jokių konkrečių skaitinių rodiklių. Ir nors Darbotvarkėje neproporcingai mažai dėmesio skiriama klimato krizės poveikiui visuomenei ir aplinkai, jų indėliui į klimato krizės švelninimą bei jų prisitaikymą, ši problema yra identifikuota ir raginame ją išplėtoti.


Esamas ribotas klimato krizės supratimas kelia grėsmę, kad krizės sprendimai bus vystomi aplinkosaugos ir visuomenė gerovės sąskaita, pabloginant jau esamas aplinkos ir socialines problemas. Pavyzdžiui, trūksta informacijos, kaip klimato krizė paveiks visuomenės vartojimo įpročius, ir kaip besikečiaintys įpročiai gali paveikti socialinę nelygybę. Pavyzdžiui, ar subsidijuojami elektromobiliai bus prieinami visiems?


Taip pat trūksta supratimo, kaip ši krizė paveiks aplinką, biologinę įvariovę ir jos teikiamas ekosistemines paslaugas, ir kaip ekosisteminės paslaugos gali padėti prie jos prisitaikyti. Ar plėtojamas biomasės panaudojimas energetikoje nekonfliktuos su biologinės įvairovės apsaugos tikslais? Nors 2030 m. Europos Sąjungos Biologinės įvairovės strategija [2] pabrėžia biologinės įvairovės svarbą tiek švelninant klimato kaitą, tiek prisitaikant prie jos, į šios strategijos esmines susijusias nuostatas Darbotvarkėje nėra atsižvelgta, pati strategija net nepaminėta.


Siūlome Darbotvarkę papildyti informacija kuri pabrėžtų klimato kaitos problemos kompleksiškumą, klimato kaitos poveikį aplinkai ir visuomenei. Visuomenė ir aplinkosauga turi būti integruota į krizės valdymą. Kur įmanoma, krizės poveikis Lietuvai turi būti pagrįstas duomenimis, modeliais, prognozėmis. Taip pat siūlome nuosekliai šviesti bei diegti ir integruotą požiūrį įvairiuose lygmenyse, nuo sprendimų priėmėjų iki visuomenės, kad būtų užtikrinta sklandi ir demokratiška pertvarka.


3. Turi būti užtikrintas biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo tikslų įgyvendinimas


3.1. Gamtos procesais paremti sprendimai turi būti integruoti į klimato krizės valdymą


Šiuo metu Lietuvoje vyrauja diskursas, kad technologinė pažanga yra esminis sprendimas klimato krizei. Dėl šios priežasties, Darbotvarkėje daugiausiai dėmesio skiriama pažangių technologijų vystymui ir diegimui, pvz., elektromobiliams, atsinaujinančiai energetikai.


Naujosios kartos technologijos, be jokios abejonės, turi svarbų vaidmenį mažinant ŠESD išmetimus. Tačiau tokie sprendimai yra vienpusiški, sprendžiantys pagrinde tik ŠESD problemą ir nėra įtraukūs kitų aplinkos ir socialinių problemų atžvilgiu. Todėl didelis dėmesys technologinėms inovacijoms kelia grėsmę, kad ne tik nebus sprendžiamos visos su klimato krize susijusios problemos, bet potencialiai tokie sprendimai gali konfliktuoti tarpusavyje, pvz., atsinaujinančios energetikos plėtra gali konfliktuoti su biologinės įvairovės apsauga. Taip pat kai kurios technologijos, pavyzdžiui, anglies dioksido sugavimo ir panaudojimo technologijos, potencialiai gali kelti grėsmę žmogaus gerovei ir aplinkai.


2030 m. Europos Komisijos Biologinės įvairovės strategijos gairėse didelis dėmesys yra skiriamas gamtos procesais grįstiems sprendimams (angl. nature based solutions). Šie sprendimai yra grindžiami biologinės įvairovės teikiamomis ekosisteminėmis paslaugomis. Pavyzdžiui, organinę anglį kaupiančios buveinės (pievos, pelkės) teikia klimato reguliacines paslaugas, bei suteikia buveines biologinei įvairovei. Šių sprendimų taikymas yra itin svarbus, nes jie sprendžia daugiau nei viena problemą, integruoja ŠESD valdymą ir biologinės įvairovės apsaugą. Taip pat gamtinių buveinių, jų teikiamų ekosisteminių paslaugų puoselėjimas padeda prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.


Siūlome siekiant mažinti ŠESD išmetimus ir didinti jų absorbciją remtis 2030 m. Europos Komisijos Biologinės įvairovės strategijos gairėmis ir skirti didesnį dėmesį gamtos procesais grįstiems sprendimams.


3.2. Didinti ŽNŽNKM sektoriaus potencialą per gamtinių buveinių apsaugą ir atkūrimą, ypač žemės ūkyje


Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM, angl. LULUCF) sektoriaus potencialo didinimas yra kertinis gamtos procesais paremtas sprendimas klimato krizės valdyme.


Šiuo metu didžiausias dėmesys ŽNŽNKM sektoriuje yra skiriamas ūkinių miškų ir medienos gaminių produkcijos plėtrai. Tiek miškininkystė, tiek medienos gaminiai yra kontraversiškos priemonės užrakinant anglį. Taip yra todėl, kad didžioji dalis medienos gaminių (pavyzdžiui, biokuras, popierius) yra sunaikinami per itin trumpą laikotarpį, grąžinant anglies dioksidą atgal į atmosferą. Ūkininkaujant miškuose dideli ŠESD kiekiai yra išmetami iš dirvožemio, o taip pat mažiau anglies sulaikoma negyvoje organinėje medžiagoje. Ūkinė miškininkystė taip pat nėra efektyvi apsaugant biologinę įvairovę. Ieškant ilgalaikių anglies užrakinimo sprendimų, didesnis dėmesys turi būti skiriamas gamtinių buveinių miškuose apsaugai ir atkūrimui.


2030 m. ES Biologinės įvairovės strategija skatina didinti gamtos absorbcinį potencialą. Europos Komisija 2020 m. gruodžio mėnesį pateikė rekomendacijas Lietuvai, kuriose yra įvardintas poreikis didinti biologinės įvariovės apsaugą žemės ūkio paskirties žemėje, mažinti poveikį gamtos ištekliams ir kt. [3]


Žemės ūkio sektorius yra vienas iš daugiausiai ŠESD išmetančių sektorių, tačiau taip pat turi itin didelį potencialą sekvestruotis anglies dioksidą. Tai taip pat yra vienas iš pažeidžiamiausių sektorių klimato kaitos akivaizdoje. Gamtinių buveinių apsauga žemės ūkyje taip pat didina žemės ūkio atsparumą vykstant klimato kaitai. Svarbu paminėti, kad žemės ūkio sektoriaus prisitaikymas prie aplinkos pokyčių turi būti didinamas mažinant ūkių rizikingumą – diversifikuojant ūkius, mažinant monokultūrų plotą, didinant dirvožemio organinės anglies kiekį ir puoselėjant biologinę įvairovę. Tuo tarpu dabar Darbotvarkėje ypač mažai dėmesio skiriama anglies dioksido sekvestravimui kituose žemės naudojimo tipuose, ne miškų paskirties žemėje.


Siūlome Darbotvarkėje daugiau dėmesio skirti ŠESD absorbcijai žemės ūkio naudmenose – dirvožemyje, pievose, šlapžemėse, užtikrinant deramą buveinių ir dirvožemio apsaugą ir ambicingą atkūrimą.


3.3. Klimato kaitos švelninimo priemonės neturi konfliktuoti su biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir kitomis su žmogaus ir gamtos gerove susijusiomis politikos sritimis


Kompleksinio požiūrio trūkumas kelia grėsmę, kad klimato švelninimo priemonės gali konfliktuoti su kitomis aplinkos apsaugos ar socialinėmis sritimis. Jau klasikiniais pavyzdžias tapo biologinės įvairovės praradimas dėl energetinių žemės ūkio kultūrų plėtros, konfliktai dėl vėjo energetikos ir kraštovaizdžio apsaugos, konfliktai dėl hidroenergetikos ir žuvų migracijos apsaugos, neaiškumai dėl būsimų elektromobilių atliekų tvarkymo, taršos ir problemų perkėlimas į trečias šalis, neigiamas požiūris į anglies dioksido sugavimo ir panaudojimo technologijas abejojant dėl jų saugumo. Šių įžvalgų buvo pasigesta SSGG analizėje.


Jau yra visuotinai pripažįstama, kad atsinaujinančios energetikos šaltiniai yra vienas kitam nelygiaverčiai. Kai kurie iš jų gali turėti neigiamą poveikį aplinkai, kraštovaizdžiui, žmogaus gerovei. Iš principo, manome, kad atsinaujinančios energetikos plėtra yra labai reikšminga energetikos sektoriaus žaliajai pertvarkai, tik tokia pertvarka turi būti vykdoma integruotai su kitomis politikos sritimis.


Siūlome Darbotvarkėje pabrėžti tarpdisciplininės diskusijos svarbą, derinant ŠESD mažinimo tikslus su biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir kitų sričių tikslais. Suprantame, kad Darbotvarkė yra strateginis dokumentas, kuriame negalima numatyti visų kilsiančių problemų, tačiau tarpdisciplininis planuojamų priemonių vertinimas turi būti numatytas ir aiškiai įvardintas Darbotvarkėje kaip vienas iš prioritetų.


4. Pramonės ir atliekų sektoriai turi siekti žiediškumo


Energetinis efektyvumo didinimas, perėjimas prie mažiau taršių technologijų ir atsinaujinančios energetikos yra labai reikšmingas pertvarkant pramonę ir yra pakankamai išreikštas Darbotvarkėje. Tačiau Darbotvarkėje nenumatyta, kad pramonė būtų pertvarkoma pagal žiedinės ekonomikos principus.


Lietuvos komunalinių atliekų tvarkymo sektorius pastarąjį dešimtmetį padarė didelę pažangą, tačiau sektorius vis dar patiria daug iššūkių. Šiuo metu numatyta atliekų šalinimą sąvartynuose pakeisti atliekų deginimu. Tačiau atliekų deginimas nėra darnus būdas tvarkyti atliekas ir neatitinka žiedinės ekonomikos principų. Atliekų deginimas taip pat gali konfliktuoti su kitais tikslais, pavyzdžiui, susijusiais su daugkartiniu žaliavų panaudojimu ir atliekų mažinimu. Taip pat nepakankamai akcentuojama žiedinių verslo modelių (daiktus ir žaliavas teikiančius kaip paslaugą, o ne prekę) ir žiedinių produktų (pagamintų iš atsinaujinančių ar antrinių žaliavų bei lengvai sutaisomų/atnaujinamų ir pilnai perdirbamų) svarba.


Darbotvarkėje trūksta tikslų, susijusių su maisto švaistymo mažinimu bei maisto atliekų rūšiavimu ir antriniu panaudojimu. Maisto ir virtuvės atliekų surinkimas iš kiekvieno Lietuvos gyventojo taip pat reikšmingai prisidėtų prie atliekų sektoriaus perėjimo prie žiedinės ekonomikos.


Siūlome į Darbotvarkę įtraukti skatinimą pereiti prie žiedinio verslo modelių ir žiedinių produktų gamybos bei įgyvendinti atliekų tvarkymą pagal atliekų tvarkymo hierarchiją.


5. Pokyčiai transporto sektoriuje turi užtikrinti žaliąją pertvarką


Transporto ŠESD išmetimai išlieka vienu iš sudėtingiausių iššūkių, dėl kurių kyla rizika, kad įvykę pokyčiai bus paviršutiniai, iš esmės nepertvarkantys sektoriaus. Teigiamai vertiname pastangas viešąjį transportą padaryti gyventojams patogesniu ir mažiau taršiu, varomą atsinaujinančias degalais. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad dažnai gyventojai renkasi automobilius ne tik dėl patogumo, bet ir dėl trumpesnio kelionės laiko, santykinai mažos kainos ir prestižo. Pasigendame įrankių ir mechanizmų, darančių viešąjį transportą patrauklesniu pasirinkimu žmonėms.


Taip pat būtinas aiškus įsipareigojimas atsisakyti degalų ir kuro, susijusių su aukšta netiesioginio žemės paskirties keitimo rizika (pvz. palmių aliejus). Antros kartos biodegalų iš Lietuvoje esančių įvairių atliekų naudojimas leistų sumažinti neigiamą poveikį klimatui, tad šios srities skatinimas yra būtinas.


Siūlome Darbotvarkėje numatyti, kad bus kuriami įvairūs įrankiai, įskaitant finansines priemones, užtikrinančias, kad gyventojai atsisakys nedarnių keliavimo būdų ir plačiu mastu rinksis viešąjį transportą. Taip pat numatyti, kaip bus atsisakyta degalų ir kuro, susijusių su aukšta netiesioginio žemės paskirties keitimo rizika bei bus skatinamas antros kartos biodegalų iš Lietuvoje esančių įvairių atliekų naudojimas.


6. Klimato krizės valdymas turi integruoti gamybos ir vartojimo įpročių pokyčius


Vienas iš esminių Žaliojo kurso pokyčių yra gamybos ir visuomenės vartojimo įpročių keitimas, siekiant užtikrinti darnų, ne žaliavomis grįstą vartojimą, mažinant poveikį aplinkai ir gamtos ištekliams. Pavyzdžiui, turi būti diegiami žiediniai verslo modeliai, skatinantys atliekų susidarymo prevenciją per siūlomas taisymo ir daugkartinio naudojimo paslaugas (pvz., nuomą). Tokia vartojimo įpročių pertvarka yra būtina ir ji reikalauja reikšmingų ekonominių ir socialinių pokyčių bei turi būti numatyta Darbotvarkėje, tačiau šio elemento pasigedome.


Siūlome numatyti Darbotvarkėje preikį gamybos ir vartojimo įpročių keitimą.


7. Aiškus atsakomybių už tikslus pasiskirstymas ir dažnesnis dokumento peržiūrėjimas


Darbotvarkėje aiškiai įvardinti visų kompetetingų institutcijų atsakomybes už konkrečius Darbotvarkės tikslus. Labai aiškiai yra įvardintos atsakomybės už ŠESD mažinimo tikslus, tačiau tokio pačio aiškumo trūksta tiek kalbant apie prisitaikymą prie klimato kaitos, tiek kalbant apie tokais horizontalias ir tarpdisciplinines sritis kaip švietimas, tyrimai, informacijos rinkimas ir analizė. Manome, kad aiškių atsakomybių ir įvardinimo trūkumas taip pat iš dalies prisideda prie informacijos, ypač prisitaikyme prie klimato kaitos, stokos.


Siūlome Darbotvarkėje numatyti aiškų atsakomybių pasiskirstymą siekiant prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų bei už švietimo, tyrimų, informacijos rinkimo ir analizės sritis. Raginame atsižvelgiant į šiuo metu esamą informacijos ir žinių trūkumą prisitaikymo srityje darbotvarkę peržiūrėti po 3 metų, o visą dokumentą

būtinai peržiūrėti kas 5 metus, atsižvelgiant ne tik į teisinį reguliavimą, bet ir naujas žinias ir informaciją. Taip pat – reguliariai vertinti naujas žinias ir informaciją ne tik apie ŠESD mažinimą, bet ir prisitaikymą prie klimato kaitos.



Šaltiniai


[1] UNEP (2020). Emissions Gap Report 2020.


[2] Europos Komisija (2020). 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija.


[3] Europos Komisija (2020). Komisijos rekomendacijos dėl Lietuvos BŽŪP strateginio plano.