Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
DĖL LR SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO PROJEKTO
Oficialus raštas
2023-09-14
Teikiame pasiūlymus ir pastabas 2023 m. rugpjūčio 24 d. derinimui pateiktam LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimo projektui (Reg. Nr. 23-2050(2)), paskelbtam TAIS sistemoje[1] (toliau – Projektas).
Į daugumą 2023 m. kovo 10 d. Nr. ANVOK-208 mūsų pateiktų pastabų buvo neatsižvelgta nepateikiant argumentų. Teikiame pagal naują Projekto versiją patikslintus pasiūlymus, o taip pat keletą papildomų patikslinimų bei matomų rizikų.
Žemiau teikiame patikslintus pakartotinius pasiūlymus ir pastabas.
1. Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, susijusių su miškų kirtimais saugomose teritorijose:
1.1. Palaikome numatomus kirtimų apribojimus saugomose teritorijose EB svarbos buveinėse ir saugomų rūšių buveinėse. Atkreipiame dėmesį, kad šie apribojimai yra būtinas, bet nepakankamas minimumas užtikrinant veiksmingą ir pilnavertę gamtinių vertybių apsaugą ir atsikūrimą, užtikrina tik „tiksliąją“ aplinkosaugą, kuri orientuota į tam tikrų užregistruotų vertybių išsaugojimą, bet nesudaro sąlygų atsikurti ekosistemoms, išsaugoti neužregistruotų vertybių.
Atkreipiame dėmesį į riziką: Projekte lyginant su dabar galiojančiu Įstatymu tiksliai nukreipiama, kur turi būti užregistruotos EB svarbos buveinės ir saugomų rūšių buveinės. Problema, kad daugelio Natura 2000 teritorijų apsaugos tikslai vis dar nėra nustatyti ir įtvirtinti ministro įsakymais[2], o už Natura 2000 teritorijų ribų numatytas naudoti LR saugomų teritorijų valstybės kadastras pagal dabartinį reglamentavimą nekaupia reikiamų duomenų[3]. Įstatyme pateikus nuorodas į nepilnus ar kol kas nesudarytus duomenų rinkinius kurį laiką gali susidaryti situacija, kai apsauga neužtikrinama ir vertybės prarandamos. Taip pat išlieka neaiškus santykis su jau esančia Saugomų rūšių informacine sistema (SRIS) ir kaip bus užtikrinti ūkinės veiklos ribojimai šioje sistemoje užregistruotų rūšių radavietėse.
Siūlome ieškoti abstraktesnių formuluočių, kurios leistų užtikrinti apsaugą ir pagal dabar esančias duomenų bazes ir turimus duomenų rinkinius. Pvz., galėtų būti nurodoma, kad teritorijos apibrėžiamos ministro arba aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatyta tvarka neįvardinant konkrečių registrų ar duomenų bazių.
1.2. Apsaugant EB svarbos buveines svarbu numatyti buferinę juostą, kad plyno ar supaprastinto atvejinio kirtimo biržės nesišlietų prie buveinės ribos, nes tai neigiamai veikia buveinės būklę per mikroklimato pokyčius.
Siūlome visuose atitinkamuose straipsniuose prie pridedamų kirtimų apribojimų įdėti papildomą punktą, numatantį, kad kirtimų apribojimai galioja aplink EB svarbos buveines buveinės medyne vyraujančio medžių aukščio juostoje.
1.3. Rezervatai yra ypatingai svarbūs biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai, todėl turi būti užtikrinta, kad šalia jų vykdomi kirtimai ir kita ūkinė veikla neturėtų neigiamos įtakos buveinių ir rūšių būklei. Atvejiniai kirtimai, panašiai kaip plynieji, turi didelį neigiamą poveikį.
Siūlome tikslinti „25 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas“ punktą „3) Vykdyti plynuosius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus“. Dabartinėje redakcijoje šio punkto apribojimai numatomi 300 metrų atstumu aplink rezervatą, siūlome šio susisiaurinimo atsisakyti ir apribojimą numatyti visoje rezervato buferinės apsaugos zonoje.
1.4. Gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai yra labai svarbūs saugant biologinę įvairovę, tačiau dabartiniai teisės aktai neužtikrina jų gamtinės vertės išsaugojimo. Saugomose teritorijose, o pirmiausia draustiniuose, turėtų būti sudarytos sąlygos ne tik išsaugoti esamas vertybes, bet taip pat užtikrinti, kad formuotųsi gamtiškai vertingų miškų nefragmentuoti masyvai, atsikurtų ekosistemos.
Aštuonioliktosios LR Vyriausybės programoje pažadėta, kad „150.2. Lietuvos saugomų teritorijų plotas pasieks 20 proc. (šiuo metu – 17,64 proc.), ketvirtadalis jų – griežtai saugomos teritorijos.“, o taip pat „162.2. <...> Skatinsime gamtinių vertybių apsaugai palankią miškininkystę, tolygiai mažindami ūkinių kirtimų mastą saugomose teritorijose. Rūpinsimės sengirės požymių turinčių miškų apsauga.“. Įgyvendinant programą, pirmiausia draustiniuose turėtų būti griežtinama apsauga, pereinama prie gamtinių vertybių apsaugai palankios miškininkystės, o tai reiškia draudžiami ypač neigiamą poveikį ekosistemoms turintys plynieji ir atvejiniai kirtimai.
Atsižvelgiant į tai siūlome VISOJE gamtinių ir kompleksinių draustinių teritorijoje drausti vykdyti pagrindinius miško kirtimus, o vietoj jų, jei yra poreikis, skatinti naudoti specialiuosius biologinės įvairovės kirtimus.
Siūlome tikslinti „27 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas“ 27, 28 ir 29 punktus apjungiant į bendrą draudimą „27) vykdyti pagrindinius miško kirtimus“.
1.5. Sanitariniai kirtimai yra žalingi daug saugomų rūšių ir buveinių[4]. Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose gamtinių vertybių apsauga turi turėti prioritetą, todėl juose sanitariniai kirtimai turėtų būti ribojami.
Siūlome papildyti „27 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas“ papildomu draudimu „vykdyti sanitarinius miško kirtimus ir kitas sanitarines priemones, išskyrus atvejus, kai to reikia siekiant užtikrinti saugomų vertybių išlikimą ir gerą būklę ir kai reikia išvengti kenkėjų išplitimo į besiribojančius ūkinius miškus.“
2. Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, susijusių su miško paklotės ardymu vykdant miškų ūkio darbus.
2.1. Palaikome, kad turi būti griežčiau reglamentuojama miško paklotės ir paviršinio dirvožemio sluoksnio apsauga vykdant miškų ūkio darbus.
Atkreipiame dėmesį į riziką: reglamentuojant nurodomos EB svarbos buveinės ir saugomų rūšių buveinės, kurios nustatomos tokiu pačiu principu kaip ir reglamentuojant miško kirtimus. Kyla ta pati rizika kaip nurodyta pasiūlymų punkte 1.1.
2.2. Buvęs apribojimas „neįšalus gruntui vykdyti miškų ūkio darbus, kurių metu pažeidžiama paklotė ir (ar) paviršinis dirvožemio sluoksnis <...>” yra ženkliai labiau apsaugantis dirvožemį ir paklotę nei numatomas „vykdant miškų ūkio darbus pažeisti miško paklotę ir paviršinį dirvožemio sluoksnį didesniame kaip 5 proc. plote“. Suprantama, kad keičiantis klimatui bus vis mažiau periodų su pakankamu įšalu, todėl reglamentavimas turi būti peržiūrėtas. Tačiau pagal naują redakciją miško paklotė ir dirvožemis nebus apsaugoti nuo miško ūkio darbų periodais, kai gali būti padaromos itin gilios pažaidos, todėl naujas reglamentavimas nėra pakankamas keliamiems tikslams.
Siūlome su specialistais dar kartą peržiūrėti šį punktą, įvertinti rizikas, svarstyti įvesti papildomus ribojimus technikai (slėgiui į gruntą) pagal grunto drėgnumą ir pan. Papildomos sąlygos galėtų būti tikslinamos poįstatyminiuose aktuose, pvz., Miško kirtimo taisyklėse.
2.3. Atsižvelgiant į 1.4 punkte išdėstytus argumentus dėl gamtinių ir kompleksinių draustinių svarbos, siūlome griežtesnę miško paklotės apsaugą numatyti VISOJE gamtinių ir kompleksinių draustinių teritorijoje.
Siūlome tikslinti „27 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas“ ir 30 punkte atsisakyti detalizacijos a, b, c.
Atkreipiame dėmesį, kad jei Projektas nebus tikslinamas, tai pedologiniuose draustiniuose (73 straipsnis) ir botaniniuose draustiniuose (74 straipsnis) sąlygos bus bloginamos, nes dabartinėje galiojančioje Įstatymo versijoje apribojimo tik EB svarbos buveinių ir saugomų rūšių buveinėms teritorijomis nėra.
3. Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, susijusių dirvožemio apsaugos tikslais žemės ūkio sklypuose.
Dėkojame, kad „55 straipsnis. 110 straipsnio pakeitimas“ atsižvelgėte į teiktus pasiūlymus. Peržiūrėję keičiamą punktą detaliau teikiame papildomus pasiūlymus.
3.1. Siūlydami sukonkretinti dirvožemio savybes praleidome svarbias biologines savybes.
Siūlome papildyti šio straipsnio a) papunktį išdėstant jį taip: „a) neblogėtų dirvožemio biologinės, fizinės ir cheminės savybės“
3.2. 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta ir šiuo Projektu keičiama norma kelia daug neaiškumų ir rizikų. Šiuo punktu reikalaujama, kad didelėse teritorijose (kuriose dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos) esančios ariamosios žemės plotas (ne žemės ūkio naudmenų plotas) nemažėtų. Nors įdėtos išimtys, bet iš esmės tai reiškia, kad suarta žemė negali būti verčiama net kitomis žemės ūkio naudmenomis (pvz., pievomis). Įdėtos išimtys yra gana siauros ir išdėstytos dviprasmiškai (iš pasiūlytos formuluotės neaišku ar miško įveisimas ir kraštovaizdžio elementų atkūrimas gali vykti tik gamtinio karkaso teritorijose ar ir už gamtinio karkaso ribų).
Siūlome iš esmės peržiūrėti šio punkto formuluotę, kad ji neribotų ariamosios žemės paskirties keitimo, jei išlaikomas žemės ūkio naudmenų plotas, duotų nuorodas į aiškias taisykles ir kriterijus, kada ir kaip gali būti keičiama kitomis naudmenomis. Pvz., galėtų būti analogiškai kaip miško žemėje taikomoms specialiosioms žemės sąlygoms (Įstatymo 95 straipsnis, 2 punktas).
Žemiau teikiame naujus pasiūlymus.
4. Dėl draudimo saugomose teritorijose ardyti pelkių augalinę dangą.
Pritariame, kad saugomose teritorijose įvedamas draudimas „ardyti pelkių augalinę dangą“ („27 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas“ punktas 6, „38 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas“ punktas 2, „40 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas“ punktas 3, „42 straipsnis. 88 straipsnio pakeitimas“ punktas 3). Atkreipiame dėmesį, kad pelkių atkūrimo ar būklės gerinimo tikslais gali reikėti ardyti dangą siekiant atkurti pelkėms būdingą augaliją.
Siūlome nurodytus punktus papildyti išlyga „išskyrus atvejus, kai jie reikalingi gamtotvarkos, rūšių atkūrimo priemonėms įgyvendinti arba mokslinių tyrimų tikslais ir yra numatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose“;
5. Dėl vilkų medžioklės teritorinių apribojimų saugomose teritorijose.
Projekte yra perkelti vilkų medžioklės teritoriniai apribojimai tik iš Medžioklės taisyklių[5], tačiau jie yra reglamentuojami ir Vilko apsaugos plane[6], kuriame yra pilnesni.
Kaip reglamentuojama Vilko apsaugos plane „35. Vilkų populiacijos gausos reguliavimas nevykdomas rezervatuose ir jų buferinės apsaugos zonose. Nacionaliniuose parkuose, telmologiniuose, ornitologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose, Žuvinto biosferos rezervate vilkai gali būti paimti (sumedžioti) iš jų buveinių tik gavus leidimą Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka, siekiant šiame tvarkos apraše nurodytų tikslų.“
Siūlome papildyti atitinkamus Projekto straipsnius pagal Vilko apsaugos plane galiojantį reglamentavimą.
6. Dėl specialiųjų sąlygų pedologiniuose draustiniuose.
2023 m. leidinyje „Gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai Lietuvoje“[7] apie pedologinius draustinius nurodoma, kad „Bendrai tiriamuose draustiniuose saugomų vertybių būklei ypač reikšmingą poveikį daro miškų ūkio veikla ir su ja susijusių priemonių taikymas (plynieji ir supaprastinti atvejiniai kirtimai)“. 2020 m. atliktoje „Pedologinių draustinių būklės vertinimas“ pateikti su tuo susiję pasiūlymai: „1. Draustiniuose turi iš esmės keistis medyno ugdymo ir kirtimų praktika. Turi būti sukurta specifinė kirtimų forma draustiniams apsiribojant tik pavieniais medžiais, tik esant įšalui ir ištraukiant tik riboto galingumo ir sunkumo technika. Griežtai prižiūrint jog nebūtų daromi pažeidimai paklotei, arba jie būtų minimalūs.“
Atsižvelgiant į tai, šiems draustiniams yra labai svarbūs pasiūlymai punktuose 1.4 (drausti pagrindinius, arba bent jau plynuosius ir atvejinius, miško kirtimus) ir 2.3 (griežtai reglamentuoti miško paklotės ardymą vykdant miškų ūkio darbus). Saugant dirvožemio dangos pavyzdžius negalima rišti specialiųjų sąlygų prie buveinių ar saugomų rūšių „tiksliosios“ apsaugos, kaip numatyta Projekte.
Siūlome greta punktuose 1.4 ir 2.3 siūlomų apribojimų tikslinti „30 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas„ 1 punktą: „1) ardyti natūralią dirvožemio dangą ir miško paklotę, išskyrus atvejus, kai atkuriamas ar įveisiamas miškas, atliekami archeologiniai tyrimai;“
Prašome atsižvelgti į mūsų pateiktus pasiūlymus ir atsiųsti visų pasiūlymų derinimo pažymą, kad galėtume susipažinti su visais gautais pasiūlymais ir atsižvelgimo ar neatsižvelgimo į juos priežastis. Šiuo įstatymu siūlomi pakeitimai yra labai svarbūs, todėl norime būti įtraukti į tolesnius teisėkūros etapus.
Nuorodos:
[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/58cd3380423f11eeb4b9a076396dcf81
[2] https://biomon.lt/maps/index.php/view/map?repository=apsaugtikslwfs&project=apsaugos_tikslai_wfs
[3] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/48248c31a4da11e7a65c90dfe4655c64/asr
[4] Pvz., EB svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo rekomendacijose (https://naturalit.lt/wp-content/uploads/2021/02/Naturaliu-misko-buveiniu-tvarkymo-rekomendacijos.pdf) sanitariniai kirtimai įvardinami kaip vienas dažniausių buveines bloginančių veiksnių.
[5] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.104124/asr
[6] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c2f426a234d011e4b487eaabe28831e8/BIdnXNtCnm
[7] https://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/gamtosauginis-svietimas/leidiniai
2023-03-10 teikti pasiūlymai: Dėl LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projekto