Dalyvavome Miškų įstatymo klausymuose, skirtuose bendruomenių temai 

2026-04-23

Ar šalia miško gyvenančios bei nemedieninės ekonomikos veiklas vystančios bendruomenės turi būti girdimos priimant sprendimus dėl miškų?

ES miškų strategija pabrėžia miškų atliekamos socialinės funkcijos svarbą. Tačiau mūsų Miškų įstatymas, nusistovėjusi praktika ir net vakar Aplinkos apsaugos komitete Aplinkos ministerijos atstovo išdėstyta pozicija byloja, kad miško savininkas, naudojantis mišką medienai, yra dievas, visi kiti priklauso nuo jo geros valios. To keisti ar įgalinti bendruomenes ministerija nemato reikalo.

Tokia ministerijos pozicija prieštarauja ES miškų strategijai ir Nacionaliniam miškų susitarimui.

Vakar Seimo aplinkos apsaugos komiteto posėdyje vykę Miškų įstatymo klausymai buvo skirti bendruomenių temai. Bendruomenių atstovai dėstė, kad šiuo metu jie nėra informuojami apie sprendimus dėl miško, miškų kirtimai ne tik suniokoja gyvenamąją aplinką, bet ir atima galimybes plėtoti nemedieninius verslus, pradangina istorinio paveldo objektus. Kad būtina sukurti teisinius mechanizmus, kurie leistų bendruomenėms efektyviai įsitraukti.

Lietuvos geografų draugijos atstovas doc. dr. Ričardas Skorupskas kalbėjo, kad Miškų įstatymo pakeitimo projektas neatliepia bendruomenių poreikių. Nepaisant Aplinkosaugos koalicijos teiktų pasiūlymų, vietos bendruomenėms nėra suteikiama pirmenybė įsigyti greta esančio miško sklypo, nors bendruomenės labiausiai suinteresuotos išsaugoti miškų kokybę. Taip pat miškų teritorijų planavimo pakeitimai daro procesą uždarą ir neįtraukų, visas galias sutelkiant vienos institucijos rankose.

Be to, posėdyje daug kalbėta, kiek medienos reikia pramonei ir kaip tą poreikį užtikrinti. Šioje diskusijoje pasigendame dėmesio ekologinėms riboms. Miškas nėra resursas, kurį galima naudoti iki paskutinio medžio, net jei pramonei reikia medienos. Vakar pasisakydama posėdyje, Lina Paškevičiūtė dar kartą pabrėžė, jog 2010 ir 2022 metais įvyko medienos gavybos šuoliai nuo 6 iki 8 mln. kub. m. Tikėtina, jog dėl pirmojo šuolio nuo 2012 metų sistemingai mažėja CO2 sugėrimai miškuose. Tad ekologinės mūsų miškų ribos gali būti peržengtos jau nuo 2010 metų, miškai naudojami netvariai. Miškų įstatymas turi tai keisti, o ne užtikrinti tolesnį netvarų medienos tiekimą.

Apie bendruomenių situaciją posėdyje kalbėjo Monika Peldavičiūtė – asociacijos „Gyvo žalio“ vadovė, Simona Vaitkutė – Šimonių girios bendruomenės atstovė, mokslininkai prof. dr. Vykintas Vaitkevičius ir prof. dr. Daiva Vaitkevičienė – Prigimtinės kultūros instituto atstovai, Monika Sadauskaitė Pocė – Lietuvos Kaimo Turizmo asociacijos prezidentė, dokt. Mindaugas Potapovas – „Girių spiečiaus“ iniciatyvinės grupės narys, dr. Stanislovas Čepinskas – International Society for Forest Therapy atstovas Lietuvoje.