Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai

DĖL ES GAMTOS ATKŪRIMO REGLAMENTO PROJEKTO

2022-08-25

Oficialus raštas

2022 m. liepos 22 d. Aplinkos ministerija socialiniams partneriams atsiuntė laišką, kuriuo informavo, kad Europos Komisija pateikė naują ES gamtos atkūrimo reglamento projektą[1] (toliau tekste - Reglamentas) ir pakvietė teikti įžvalgas ir vertinimus dėl Reglamento įgyvendinimo Lietuvoje galimybių ar problemų. Atsiliepdami į šį kvietimą teikiame savo nuomonę.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gamtos būklė blogėjo, o efektyvūs gamtos būklės gerinimo ar bent blogėjimo stabdymo veiksmai vis dar yra nepakankami. Blogindami gamtos būklę mes netenkame ekosistemų paslaugų, nuo kurių priklauso mūsų gerovė, ir neužtikriname tvarios ateities ne tik gamtai, bet ir visuomenei. Biologinės įvairovės krizė nėra mažiau svarbi už kitas krizes, o jos pasekmės yra dramatiškos.

Atsižvelgdami į besitęsiantį Lietuvos gamtos būklės blogėjimą, manome, kad Reglamente suformuluoti uždaviniai ir terminai jiems įgyvendinti atitinka Lietuvos interesus ir suteiks Lietuvai reikalingą postūmį gamtos apsaugos darbuose. Raginame Lietuvą paremti Reglamentą pilna apimtimi ir įsipareigoti jį įgyvendinti.

Gamtos apsaugos srityje Lietuvai ypač aktualu:

• kuo greičiau užtikrinti, kad saugomų gamtinių buveinių ir miestų, upių, žemės ūkio, miškų  gamtinių ekosistemų būklė nustotų blogėti, šis uždavinys numatytas ir Reglamente; po gamtinių buveinių ir ekosistemų būklės stabilizavimo turėtų būti pereinama prie jų būklės gerinimo ir prarastų buveinių bei ekosistemų atkūrimo;

• pradėti įgyvendinti visapusišką gamtinių ekosistemų būklės stebėseną ir rinkti aktualius duomenis, nes šiuo metu Lietuva nevykdo didelės dalies monitoringo darbų, kurie yra numatyti Reglamente; bendros ES pastangos koordinuotai atlikti šiuos veiksmus padėtų pasirinkti ir taikyti vieningas metodikas;

• įveiklinti Gamtinį karkasą įgyvendinant Reglamento uždavinius atkurti gamtines ekosistemas už Natura 2000 teritorijų ribų ir sprendžiant, kurioms teritorijoms turėtų būti skirta daugiausiai dėmesio;

• užtikrinti reikiamą finansavimą gamtosaugos tikslams pasiekti: gamtosaugos uždaviniams efektyviau nukreipiant ES finansines priemones, ne vien tiesiogiai skirtas aplinkos apsaugai,  bet ir apimančias platesnes sferas, kaip mokslą, inovacijas ar regionų plėtrą; taip pat skirti reikiamą finansavimą nacionaliniu lygmeniu.

Norime pabrėžti, kad didžioji dalis Reglamente numatytų uždavinių yra perkelti iš ES jau suderintų Žaliojo kurso dokumentų, tad nėra nauji. Reglamentas įpareigoja įgyvendinti jau priimtus susitarimus dėl gamtos apsaugos ir atkūrimo, kai kuriais atvejais šie susitarimai neįgyvendinami jau dešimtmetį ar daugiau. Didžioji dalis Reglamente numatytų terminų atkartoja ES Žaliajame kurse numatytas datas, iki kurių būtina įgyvendinti užsibrėžtus veiksmus kovojant su klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo krizėmis. Apie šių veiksmų būtinybę ir neatidėliotiną pobūdį kalbama ne vienerius metus.

Atkreipiame dėmesį, kad Reglamente numatyti gamtos atkūrimo darbai atitinka Lietuvoje jau vykdomus arba suplanuotus darbus, o tai leidžia tikėtis, kad Reglamente iškelti tikslai Lietuvoje bus pasiekti. Taip pat matyti, kad kai kuriose srityse Lietuvoje atliekami veiksmai prieštarauja arba atsilieka nuo ES Žaliojo kurso, o taip pat Reglamento tikslų.

Reglamento antro skyriaus  4 ir 5 straipsniuose numatytas sausumos, pakrančių, gėlo vandens ir jūrų ekosistemų buveinių būklės gerinimas Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamas vykdant projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje”, kurio vienas iš tikslų – didinti valdymo, stebėsenos ir analizės procesų efektyvumą, siekiant palankios Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių apsaugos būklės. Projektas tęsis iki 2027 m., tad reikia tikėtis, kad vykdant šį projektą bus pasiekti Reglamente numatyti rodikliai. Reglamente yra įvardintos priežastys, dėl kurių 4 ir 5 straipsnio įsipareigojimai gali būti neįvykdyti, tačiau žinant, kad dėl šių ekosistemų apsaugos susitarta prieš daugelį metų ir iki šiol ji nėra užtikrinta, o kai kurios buveinės yra naikinamos ir šiuo momentu, įsipareigojimus turime prisiimti itin atsakingai.

6 straipsnyje numatytas miestų ekosistemų atkūrimas, visų pirma užtikrinant, kad žaliųjų erdvių miestuose nemažėtų, parodo, kad Lietuva, Viešųjų atskirųjų želdynų plotų ir Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo pakeitimais mažindama žaliųjų erdvių plotus miestuose, eina priešingu gamtos apsaugai keliu.

7 straipsnyje numatytas natūralių upių jungčių ir susijusių salpų natūralių funkcijų atkūrimo uždavinys atitinka Lietuvoje parengtų upių baseinų rajonų valdymo planų tikslą iki 2027 m. pasiekti gerą visų vandens telkinių ekologinę būklę, šiuose planuose numatytas ir užtvankų griovimas.

8 straipsnyje numatytas apdulkintojų populiacijų atkūrimas, visų pirma sustabdant jų mažėjimą, išryškina apdulkintojų populiacijų monitoringo Lietuvoje trūkumą. Pernai metais Aplinkosaugos koalicijos su Lietuvos entomologų draugija LR Aplinkos ministerijai pateiktus pasiūlymus dėl apdulkintojų monitoringo Lietuvoje[2], į kuriuos kviečiame atsižvelgti. Apdulkintojų populiacijų mažėjimo stabdymas ir atstatymas glaudžiai susijęs su pesticidų naudojimo ribojimu, todėl Lietuva dar turi peržiūrėti savo pesticidų naudojimo politiką ir strateginius planus.

9 straipsnyje žemės ūkio ekosistemų būklės vertinimui įvardinti konkretūs rodikliai, kurių rodmenys Lietuvoje šiuo metu yra arba nežinomi, arba blogėjantys. Reglamentas duoda postūmį Lietuvai įvertinti esamą žemės ūkio ekosistemų būklę ir ją gerinti. Šiuo metu tenka konstatuoti, kad parengtas 2023-2027 m. strateginis planas nėra pakankamai ambicingas aplinkosauginiu požiūriu[3]. Įgyvendinant šį planą būtų reikšmingai atsilekiama nuo ES Žaliojo kurso tikslų ir adekvačiai neatliepta į neigiamas tendencijas mūsų aplinkos būklėje. Žemės ūkio naudmenos apima daugiau nei pusę Lietuvos ploto, o žemės ūkio veiklos daro ypač didelę įtaką ekosistemoms. Labai svarbu, kad kuo greičiau  būtų imamasi veiksmų stabdyti biologinės įvairovės būklės blogėjimą ir būtų priimti Reglamente numatyti teisiškai įpareigojantys įsipareigojimai dėl gamtos žemės ūkio naudmenose atstatymo.

10 straipsnyje įvardinti rodikliai miškų ekosistemų būklei stebėti ir siekti atkūrimo ne Natura 2000 tinklo teritorijoje. Šių rodiklių stebėsena Lietuvoje iki šiol nevykdoma. Svarbu pažymėti, kad veiksminga biologinės įvairovės apsauga yra būtent ta tema, kuria nebuvo pasiektas susitarimas rengiant Nacionalinį miškų susitarimą[4] dėl ūkinį interesą turinčių pusių pasipriešinimo. Lietuva turi dėti daug pastangų siekdama balanso miškų naudojime ir gamtos miškuose atkūrimui.

Pasiūlymai Reglamento papildymui:

• Trečiame Reglamento skyriuje numatyta, kad šalys parengs Nacionalinius atkūrimo planus. Apibrėžiant, kas turės būti įrašyta į Nacionalinius atkūrimo planus, nėra įtrauktas žmogiškųjų ir finansinių išteklių įvertinimas. Reglamente numatytų veiksmų įgyvendinimui reikės atlikti daugiau darbų, nei iki šiol buvo atliekama aplinkosaugos srityje: reikalinga pradėti vykdyti iki šiol nevykdytus monitoringus, analizuoti duomenis, keisti ūkinės veiklos praktikas ir t.t. Reglamento įgyvendinimo sėkmė didele dalimi priklausys nuo to, ar pakaks kompetentingų specialistų ir finansų šiems uždaviniams įgyvendinti. Manome, kad rengiant Nacionalinius atkūrimo planus turi būti įvertintas žmogiškųjų ir finansinių išteklių poreikis jų įgyvendinimui bei šaltiniai.

• Reglamento antro skyriaus 5 straipsnyje numatytas jūrų ekosistemų atkūrimas, tačiau nėra įpareigota spręsti žuvininkystės keliamas problemas ir nėra rodiklių, kaip turėtų būti mažinamas jūrų ekosistemoms žalingos žuvininkystės veiklos poveikis. Reglamento 5 straipsnyje būtų naudinga turėti rodiklį, kuris atspindėtų pažangą mažinant žuvininkystės poveikį jūros ekosistemoms.

• Reglamento antro skyriaus 7 straipsnyje numatytas natūralių upių jungčių ir susijusių salpų natūralių funkcijų atkūrimas, tačiau šiems veiksmams nenustatyti terminai ar rodikliai, todėl manome, kad vadovaujantis ES biologinės įvairovės strategija, Reglamente turėtų būti įrašyta, kad šalys privalo atkurti natūralią tėkmę 15-oje proc. savo upių ilgio iki 2030 metų.

• Reglamento antro skyriaus 9 straipsnyje prie Žemės ūkio ekosistemų atkūrimo rodiklių yra įrašyti didelės įvairovės kraštovaizdžio elementai žemės ūkio paskirties žemėje, tačiau neįvardinta siekiama šio rodiklio reikšmė. ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m. iškeltas tikslas užtikrinti, kad bent 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės sudarytų biologine įvairove turtingi kraštovaizdžio elementai. Manome, kad Reglamente taip pat turėtų būti įrašyta, kad didelės įvairovės kraštovaizdžio elementai turi sudaryti 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės iki 2030 m.

Šaltiniai

[1] https://environment.ec.europa.eu/publications/nature-restoration-law_en 

[2] https://www.akoalicija.lt/veikla/2021-09-16-d%C4%97l-apdulkintoj%C5%B3-monitoringo

[3] https://www.akoalicija.lt/veikla/2022-08-17-d%C4%97l-pastabu-zemes-ukios-strateginiam-planui

[4] https://www.akoalicija.lt/veikla/2022-06-29-pozicija-del-nms-projekto