ES Gamtos atkūrimo reglamentas yra vienas iš kertinių Žaliojo kurso dokumentų, juo siekiama atkurti nualintą Europos gamtą ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Gamtos atkūrimo reglamentas skiriasi nuo anksčiau priimtų gamtos apsaugos teisės aktų ir veiksmų planų tuo, kad teisiškai įpareigos ES valstybes nares pasiekti numatytus gamtos atkūrimo tikslus. Iki šiol ES gamtos apsaugos teisės aktų įgyvendinimas buvo nepakankamas ir pasiekta gamtos atkūrimo pažanga - menka.

Gamtos atkūrimo siekiai Europos šalyse ir Parlamente susiduria su pasipriešinimu visuomenės grupių, kurios nenori keisti esamo gamtą pereikvojančio gyvenimo būdo. Europos nevyriausybinės organizacijos ir visuomenė vykdo kampaniją #RestoreNature, kuria siekiama parodyti sprendimų priėmėjams Europos Parlamente ir savo valstybėse, kad gamtos mums reikia ir mes norime, kad Gamtos atkūrimo reglamentas būtų priimtas ir įgyvendintas.

Gamtos atkūrimo reglamentas yra labai svarbus Lietuvos gamtai. Aplinkosaugos koalicijos parengta aplinkos būklės visuomeninė apžvalga atskleidžia prastėjančią Lietuvos gamtos būklę.

2023 metų vasaros balsavimai Europos Parlamente

Europos Komisija Gamtos atkūrimo tekstą paskelbė 2022 metų birželį. Reglamentu siekiama atkurti bent 20% Europos sausumos ir jūrų teritorijos iki 2030 metų ir atkurti visas pažeistas ekosistemas iki 2050 m., užsibrėžti konkretūs tikslai ekosistemoms. 2023 metais Reglamentas yra diskutuojamas ir derinamas Europos Parlamente ir trišalėse derybose, Reglamente numatomi siekiai derybų metu yra keičiami.

Europos Parlamente kilo aršios kovos dėl šio Reglamento, nes didžiausia Europos liaudies partijos (EPP) frakcija pasirinko oponuoti Reglamentui ir net dezinformacijos kampanija siekti jį sužlugdyti. Liepos 12 d. Europos Parlamentui nediduke balsų persvara pavyko atmesti EPP pasiūlymą atmesti reglamentą, bet kitu balsavimu Reglamento keliami siekiai buvo smarkiai susilpninti, neliko dalies svarbių gamtos atkūrimui uždavinių, ypač nukentėjo uždaviniai atkurti gyvybę žemės ūkio paskirties žemėje.

Dėl Reglamento atmetimo Lietuvos europarlamentarai balsavo taip:

•       Petras Auštrevičius, Aušra Maldeikienė, Juozas Olekas, Bronis Ropė, Viktor Uspaskich – PRIEŠ Reglamento atmetimą.       Ačiū jiems! Šis balsavimas išsaugojo Reglamentą darbotvarkėje.

•       Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius ir Valdemar Tomaševski – UŽ Reglamento atmetimą.

•       Liudas Mažylis – susilaikė.

•       Vilija Blinkevičiūtė ir Stasys Jekeliūnas nedalyvavo.

Trišalės derybos

Po balsavimo Europos Parlamente Reglamento tekstas buvo derinamas trišalėse derybose tarp Europos Komisijos, Europos Parlamento ir aplinkos ministrų. Tarptautinės aplinkosaugos organizacijos (pvz., EEB, kurios nare yra Aplinkosaugos koalicija), dalyvavo derybose dėl Gamtos atkūrimo reglamento punktų ir dėjo pastangas sugrąžinti į Reglamento tekstą ambicingesnius siekius, prarastus per EP balsavimą.

Rugsėjo pabaigoje Aplinkosaugos koalicija, kartu su 200 organizacijų, pasirašė atnaujintą bendrą nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi į ES šalis nares, Europos Parlamentą ir Europos Komisiją, kuriuo kviečiama kuo skubiau priimti stiprų Gamtos atkūrimo reglamentą.

Trišalių derybų rezultatas

Lapkričio pradžioje trišalėse derybose buvo pasiektas sutarimas dėl Gamtos atkūrimo reglamento. Išlaikytas Reglamento tikslas iki 2030 m. atkurti natūralią gamtą bent 20 % ES sausumos ir jūros teritorijos ir iki 2050 m. atkurti visas ekosistemas. Tik taip gamta gali atsigauti ir užtikrinti ekosistemų funkcijas.

Po trišalių derybų Reglamento tekstas yra mažiau ambicingas, nei buvo parengtas Europos Komisijos, Pvz., dokumento tekstas buvo pakeistas taip, kad yra nukreiptas ne į rezultatą, o priemones, pasitelkiant frazę „valstybės narės imasi priemonių, kuriomis siekiama“, ir tai susilpnina straipsnių tikslą.

Reikalavimai atkurti gamtą žemės ūkio paskirties žemėse, taip pat atkurti šlapžemes ir durpynus trišalėse derybose buvo grąžinti į Reglamentą, tačiau keliami silpnesni tikslai. Šių ekosistemų grąžinimas į Reglamentą svarbus ne tik biologinei įvairovei, bet ir siekiant klimato tikslų.

Iš Reglamento išbrauktas tikslas 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės skirti biologine įvairove turtingiems kraštovaizdžio elementams.

Miško ekosistemoms atstatytas reikalavimas matuoti likusios stovinčios ar gulinčios negyvos medienos rodiklį.

Į tekstą įtrauktas ir reikalavimas užkirsti kelią reikšmingam atkuriamų teritorijų, pasiekusių gerą būklę, ir tam tikrų į sąrašą įtrauktų sausumos ir jūros buveinių būklės blogėjimui. Tačiau dokumento formuluotėse reikalavimas bus orientuojamas į pastangas, o ne rezultatus.

Kas toliau?

Dėl Europos Tarybos priimto trišalėse derybose sutarto Gamtos atkūrimo reglamento teksto vėl bus balsuojama Europos Parlamente. Lapkričio 29-tą turėtų vykti balsavimas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete (ENVI), o gruodį, tikėtina, dėl Reglamento priėmimo turėtų būti balsuojama plenarinėje Europos Parlamento sesijoje.

Europos Parlamentui priėmus Reglamentą, kiekviena šalis narė pasirengs ir įgyvendins savo Nacionalinį atkūrimo planą. Svarbu, kad Lietuvos europarlamentarai balsuotų už ambicingą Gamtos atkūrimo reglamentą, o Reglamentą priėmus Lietuva vadovautųsi Reglamento suteikiamomis gairėmis ir prisiimtų įsipareigojimus, kad išspręstų Lietuvos biologinės įvairovės nykimo krizę.