Plynų sanitarinių kirtimų ekosistemų ir rekreacinio prioriteto miškuose tema
2024-04-05
Aplinkos ministerija kovo 18 d. patvirtino šiek tiek atnaujintas Miško kirtimų taisykles. Jei taisyklės su dabartiniais pakeitimais būtų galiojusios pernai, Verkių miško ąžuolai tebežaliuotų.
Šių pakeitimų siekėme nuo pernai metų spalio, kai Verkių miške pastebėjome iškirstus ąžuolus. Tada pasigilinus paaiškėjo, kad ten atliekamas sanitarinis plynasis kirtimas dėl žievėgraužio tipografo daromos žalos eglėms, tačiau kertami visi medžiai plynai. Nors miškai – saugomi.
Kai ėmėme rinkti informaciją, atsiskleidė baisus vaizdas – tokiems patiems sanitariniams plyniems kirtimams leidimai buvo išduoti visoje Lietuvoje. Mūsų vertinimu, leidimai tokiems kirtimams pažeidžia Miškų įstatymą, prisidengiant žievėgraužio tipografo žala eglėms taikomos nepagrįstos ir neproporcingos sanitarinės priemonės ir daroma didelė žala gamtai, tokie kirtimai nesuderinami su ekosistemų ir rekreacinių miškų paskirtimi. Lapkričio 3 d. oficialiu raštu kreipėmės į Aplinkos ministeriją, ragindami kuo skubiau stabdyti šiuos kirtimus. Taip pat prašėme atitinkamai taisyti miškų kirtimą, leidimų išdavimą ir sanitarinę apsaugą reglamentuojančias tvarkas bei procedūras, kad jos atitiktų Miškų įstatymą.
Reaguodama į kilusį pasipiktinimą, visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį dėl nelogiškų sanitarinių kirtimų, Aplinkos ministerija skelbė, kad imasi skubių veiksmų. Esą sustabdė kirtimus Punios šilo draustiniuose (nors mūsų žiniomis, šie kirtimai jau buvo atlikti) ir skubiai keičia Miško kirtimų taisykles. Aplinkos ministerija viešino ir svarbiausius planuojamus kirtimų tvarkos pakeitimus. Visgi „ skuba “ užtruko 136 dienas – Miško kirtimų taisyklių pakeitimai patvirtinti tik kovo 18-tą, be to – daugelis žadėtų pakeitimų taip ir liko neįtraukti.
Į kilusią pasipiktinimo audrą reagavo ir Valstybinė miškų urėdija. Pirmąja reakcija Aplinkosaugos koaliciją ir kitus nevyriausybininkus pavadinusi „priešiškai nusiteikusiomis organizacijomis“, vėliau urėdija, kaip ir Aplinkos ministerija, skelbėsi taisanti esančią situaciją ir nei nelaukdama įsigaliojančių taisyklių pakeitimų viešai žadėjo, kad atliekant sanitarinius kirtimus bus paliekami visi nepažeisti ir pavojaus miško lankytojams nekeliantys medžiai. Visgi esama žinių, kad ir šio pažado nebuvo laikomasi.
Mes teikėme savo pasiūlymus skubiam Miško kirtimų taisyklių pakeitimui. Siūlėme, kokie pakeitimai skubiausiai reikalingi, kad būtų sustabdyta esama destrukcija. Vėliau prašėme imtis esmingos teisės aktų peržiūros. Į mūsų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.
Įdomu pastebėti, kad Aplinkos ministerija išlaikė kirtėjams laisvę kirsti pagal senąsias taisykles per visą sanitarinių kirtimų ekosistemų ir rekreaciniuose miškuose sezoną, kuris kaip tik ir baigėsi kovo 15 dieną.
Kovą įsigalioję Miško kirtimų taisyklių pakeitimai svarbūs tuo, kad:
Atliekant sanitarinius kirtimus ekosistemų ir rekreacinio prioriteto miškuose turės būti paliekami sveiki medžiai (kokie ir buvo Verkių miške iškirsti ąžuolai);
Sanitariniai kirtimai nebėra privalomi, tik pasirenkami. Tai aktualu miškus saugoti norintiems savininkams.
Šie pakeitimai sprendžia mažytę dalį iš daugelio įsisenėjusių nesureguliuotų kirtimų problemų. Atrodo – savaime suprantama, kad jei kovojama su egles graužiančiu vabalu, lapuočiai neturi būti liečiami. Deja, tokių keistenybių kirtimų poįstatyminiuose teisės aktuose yra ne viena. Net ir šiose pačiose Miško kirtimų taisyklėse dar daug ką reikia keisti.
Per tą laiką, kol Miško kirtimų taisyklių pakeitimai Aplinkos ministerijoje buvo vilkinami, jos duris varstė medienos lobistai. Po nedeklaruoto Aplinkos ministerijos susitikimo su lobistais ir taisyklių projekto dingo dalis logiškų, seniai reikalingų pačios Aplinkos ministerijos pasiūlytų pakeitimų. Iš taisyklių projekto dingo ketinimas nustatyti ramybės laiką pamiškių gyventojams. Viešai buvo žadėta rekreaciniuose miškuose, esančiuose urbanizuotose teritorijose ir 300 m atstumu nuo jų ribos neleisti vykdyti medienos ruošos, medienos ištraukimo, kirtimo atliekų išvežimo iš kirtavietės darbų nuo 22.00 iki 7.00 val. Tai liko tik Aplinkos ministerijos skelbtuose pažaduose. Toks pats likimas ištiko ir pažadą įpareigoti miško kirtėjus po kirtimų užlyginti miško keliuose padarytas provėžas.
Negana to po susitikimo su lobistais, į taisykles buvo bandyta įtraukti papildomų kirtimų galimybes plečiančių pakeitimų, pvz., sumažinti draudžiamą plynai kirsti juostą prie magistralinių ir krašto kelių. Kuriuos užginčijome, laiku sureagavę.
Taigi, sutinkame Miško kirtimo taisyklių pakeitimus kaip mažą pergalę, bet su kartėliu, kad net mažiausi žingsniai trunka per ilgai ir neapsieinama be nukrypimų nuo gamtosauginio tikslo.
Balandžio 3 d. Aplinkos ministerija paskelbė ženkliai didesnę Miško kirtimų taisyklių peržiūrą. Būtinai sudalyvausime, nes miško kirtimų taisyklės yra vienas svarbiausių teisės aktų, nuo kurio priklauso, kaip gyvuos miškai.
