Gyvoji gamta

Nevyriausybinių organizacijų ir gamtosaugininkų pasiūlymai dėl biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo

Išsiųsta oficialiu raštu diskusijoje dėl biologinės įvairovės dalyvavusiems Seimo nariams, o taip pat aplinkos, žemės ūkio ir energetikos ministrams

2020-12-16

Mes esame įsitikinę, kad Europos žaliasis kursas yra Lietuvos pažangos pagrindas. Todėl siekiame, kad Žaliasis kursas ir jo strategijos būtų įgyvendintos Lietuvoje ir būtų pasiekti visi jame užsibrėžti tikslai.

2020-10-29 būsimai valdančiajai daugumai išsiuntėme laišką su mūsų matomomis Aplinkos apsaugos prioritetinėmis kryptimis Vyriausybės programai.

Žemiau pateikiame Aplinkosaugos koalicijos pagrindinius pasiūlymus ir iš kitų organizacijų ir institucijų surinktus papildomus pasiūlymus, siekiant apsaugoti ir atkurti Lietuvos gamtą ir biologinę įvairovę. Papildomi pasiūlymai surinkti iš 2020-11-20 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos organizuotame susitikime su valdančiosios daugumos politikais dalyvavusių nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir valstybės institucijų atstovų. Tai nėra visa apimanti aplinkosauginė pozicija, tačiau tikimės, kad šis sąrašas prisidės formuojant ambicingą naujo Seimo ir Vyriausybės politiką saugant ir atkuriant biologinę įvairovę.

Aplinkosaugos koalicijos pagrindiniai pasiūlymai:

1. Tariantis dėl reikalingų veiksmų, atramos taškas turėtų būti tikslas išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę. Turi būti nutrauktas užsitęsęs problemos neigimo naratyvas, kai keliamas klausimas, ar reikia saugoti.

2. Lietuva turi ambicingai prisidėti įgyvendinant visus gamtos apsaugos ir atkūrimo tikslus, numatytus “Europos biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m” [1], o taip pat žemės ūkio strategijoje “Nuo ūkio iki stalo” [2]. Biologinės įvairovės tikslų santrauka pateikta priede.

Svarbu kuo greičiau nusistatyti veiksmų prioritetus ir pradinius darbus, nes dalies siekių įgyvendinimui būtini ir paruošiamieji darbai, t.y. esamos situacijos tyrimai, kuo greitesnė išlikusių vertybių apsauga ar nelegalių veiksmų užkardymas.

3. Kol siekiama susitarimų dėl ambicingesnės gamtosaugos politikos, būtina užtikrinti, kad išlikusios gamtinės vertybės nebūtų sunaikintos, o pažeistos pradėtos atkurti. Tam, mūsų manymu, visų pirma reikėtų:

3.1 Kuo greičiau užtikrinti, kad vertingos buveinės (miškų, pievų, pelkių ir kt.) bent jau saugomose teritorijose nebūtų sunaikintos (iškirstos, suartos ir pan.), sudarant veiksmingą teisinę apsaugą. Apsaugotos vertingos buveinės mažiausiai turi apimti inventorizuotas EB svarbos buveines ir inventorizuotas kertines miško buveines.

3.2 Baigti steigti Natura 2000 tinklą ir teisiškai užtikrinti pakankamą gamtinių vertybių apsaugą jose. Šiuo metu Natura 2000 tinklas nėra pakankamas, didžiajai daliai teritorijų nėra aprašyti apsaugos tikslai, o net ir ten, kur tikslai aprašyti, teisės aktai neužtikrina tinkamos apsaugos. Apie tai detaliau kitų organizacijų pasiūlyme Nr. 39.

4. Ieškant ilgalaikių klimato kaitos problemos sprendimų turi būti skiriama daugiau dėmesio gamtos procesais pagrįstiems sprendimams (pvz., pievų, šlapynių atkūrimas, miestų žalinimas). Šiuo metu Lietuvoje ši sprendimų grupė yra iš esmės ignoruojama. Apie pelkių svarbą ir būklę detaliau pateikta kitų organizacijų pasiūlyme Nr. 37.

5. Ekosistemų paslaugų vertinimas turi būti kuo greičiau integruotas į sprendimų priėmimą ir investicinių projektų vertinimo kriterijus.

6. Būtina didinti monitoringo, aplinkosaugos duomenų ir tyrimų apimtis ir kokybę, kad būtų priimami duomenimis grįsti sprendimai. Taip pat turi būti reguliarus atnaujintas “Aplinkos būklės” pristatymas visuomenei, kuris be kitų aplinkosaugos rodiklių turi apimti ir rodiklius, reprezentatyviai nusakančius biologinės įvairovės būklę Lietuvoje.

7. Be pilnaverčio pilietinės visuomenės įtraukimo ekonomikos pertvarka einant Žaliojo kurso keliu yra neįmanoma. Turi būti stiprinamas Orhuso konvencijos įgyvendinimas Lietuvoje visose srityse: informuojant visuomenę, įtraukiant į sprendimų priėmimą ir sudarant pilnavertę galimybę kreiptis į teismus. Taip pat turi būti stiprinamos aplinkosauginės NVO.

Svarbu peržiūrėti konsultacinių tarybų ir komitetų sudėtis ir nuostatus, kad svarstymuose nedominuotų atstovaujantys vienpusišką ūkinį požiūrį ir ekonomiką.

Prašome mus savalaikiai įtraukti rengiant strateginio lygmens dokumentus ir investicijų planus, tokius kaip plėtros programas, ekonomikos gaivinimo planą (RRF), ES fondų investicijų programas ir t.t.

8. Kokybiškas Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) yra kertinis instrumentas siekiant mažinti ūkinių veiklų neigiamą poveikį ir didinti darnumą, todėl reikėtų peržiūrėti PAV reglamentavimą. 2020-11-20 susitikimo VSTT metu buvo iškelta diskusija dėl PAV atliekančių ekspertų atestacijos, siūlant perimti kitų šalių patirtį, pvz., Latvijos.

9. Žaliojo kurso įgyvendinimas be aukštos kvalifikacijos ekspertų neįmanomas. Jau dabar stebima, kad studijų programų, rengiančių specialistus biologinės įvairovės moksliniams tyrimams, mažėja ir jos pritraukia vis mažiau studentų. Būtina kuo greičiau spręsti susidariusią situaciją. 2020-11-20 susitikimo VSTT metu šią problemą kėlė mokslo institucijų atstovai. Taip pat žr. 40 punktą, kur pateiktas detalesnis pasiūlymas šiai problemai spręsti.

Detalesnes pastabas ir pozicijas teikiame pagal šias gamtos apsaugos ir atkūrimo temas:

• Saugomos teritorijos

• Gamta žemės ūkio žemėje

• Dirvožemio ekosistemos

• Miškų ekosistemos

• Tvari energijos gamyba

• Gėlo vandens ekosistemos

• Miestų žalinimas

• Medžioklė

Saugomos teritorijos (nacionalinės saugomos teritorijos ir Natura 2000 teritorijos)

10. Saugomos teritorijos turi būti saugomos. Šiuo metu saugomose teritorijose gamtinių vertybių teisinė apsauga yra nepakankama ir turi būti kuo greičiau griežtinama. Taip pat turi būti pripažinta, kad ir kompleksinėse saugomose teritorijose reikia tikslingai saugoti gamtines vertybes ir veiksmingai saugoti gamtą, kad vertybių nuolat daugėtų.

11. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba yra atsakinga už biologinės įvairovės apsaugą tik saugomų teritorijų ribose (17,6% šalies ploto). Nėra kompetentingos institucijos, kuri būtų atsakinga už ES Biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimą visoje šalies teritorijoje. Ši atsakomybė turi būti priskirta vienai iš dabartinių valstybės institucijų arba turi būti įkurta nauja.

Gamta žemės ūkio žemėje

12. Žemės ūkis Lietuvoje turi didelį neigiamą poveikį aplinkai ir gamtai, taip pat tai yra stipriai subsidijuojamas sektorius. Aplinkos ministerija turi prisiimti daugiau atsakomybių ir skirti didesnį dėmesį formuojant žemės ūkio politiką. Siūlome, kad ateinančiu laikotarpiu už Kaimo plėtros planą lygiavertiškai būtų atsakingos Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija.

13. Formuojant Lietuvos poziciją dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reikalauti, kad BŽŪP būtų iš esmės peržiūrėta ir pilnai įgyvendintų Žaliojo kurso strategiją “Nuo ūkio iki stalo” [3].

Nuosekliai teikėme pasiūlymus ir pozicijas žemės ūkio strateginiams dokumentams [4].

14. Užtikrinti, kad ateinančio 2021-2027 metų ES finansavimo laikotarpiu išmokų dydis būtų ribojamas ir jos skirstomos siejant su aplinkosaugos reikalavimais bei tikslais. Taip pat būtina peržiūrėti, kad neliktų jokių aplinkai žalingų subsidijų.

Strategijoje “Nuo ūkio iki stalo” pabrėžiama, kad “Esminis būsimos BŽŪP reikalavimas tebėra tas pats – veiksmingiau skirti tiesiogines išmokas apribojant jų dydį ir tikslingiau teikiant pajamų paramą tiems ūkininkams, kuriems jos reikia ir kurie įgyvendina žaliuosius tikslus, o ne subjektams ir bendrovėms, kuriems tiesiog priklauso žemės ūkio paskirties žemė.”

15. Agrarinės aplinkosaugos plėtra, ekosistemų išsaugojimas, draugiškas aplinkai ūkininkavimas turi tapti svarbiais žemės ūkio politikos tikslais, kuriems ieškoma veiksmingų ir patrauklių priemonių. Turi nesikartoti praktika, kai aplinkosaugai skirti pinigai nukreipiami į kitas sritis, teigiant, kad nepavyko panaudoti.

16. Kuo greičiau sustabdyti žemės ūkio žemėje esančių Europos Bendrijos (EB) svarbos buveinių (ypač pievų ir šlapynių), taip pat biologine įvairove turtingų kraštovaizdžio elementų (krūmų juostos, užmirkusios daubos, pavieniai medžiai ar jų grupės ir pan.) naikinimą, ir pradėti jų atkūrimą. Skatinti ekstensyvią ganyklinę gyvulininkystę, kaip vieną pagrindinių priemonių gerai būklei atkurti ir palaikyti.

17. Kuo greičiau reglamentuoti mineralinių trąšų naudojimą, užtikrinant, kad jos būtų apskaitomos, taip pat būtų sudaromi ir laikomasi veiksmingų tręšimo planų.

18. Planuojamas didelio masto melioracijos sistemų atnaujinimas turi būti vykdomas labai apgalvotai ir suplanuotai, kad nebūtų žalos buveinėms, rūšims ir hidrologijai. Siūlome parengti strateginį atnaujinimo planą, kuriame būtų įvertina, kurios teritorijose turi būti “atiduotos” gamtai, o kur melioracija turi būti atnaujinama. Melioracijos sistemų atnaujinimas negali būti laikomas klimato kaitos problemų sprendimu.

Dirvožemio ekosistemos

19. Būtina sustiprinti pastangas siekiant apsaugoti dirvožemio derlingumą, sumažinti jo eroziją ir padidinti jo organinės medžiagos kiekį. Tai turėtų būti daroma taikant tvaraus dirvožemio valdymo praktiką, be kita ko, pagal BŽŪP. 2017 m. buvo parengtas LR Dirvožemio įstatymo projektas, tačiau jis nebuvo priimtas.

Aplinkosaugos koalicija kartu su partneriais 2021 metais parengs poziciją darnaus tręšimo ir dirvožemio apsaugos klausimais.

Miškų ekosistemos

20. Saugomose teritorijose miškai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į gamtosaugos (ekosistemų) principus, o ne į ūkinės miškininkystės reikalavimus. Ūkinę miškininkystę turi keisti griežta apsauga arba gamtiškoji miškininkystė. Ilgainiui saugomose teritorijose neturėtų likti ūkinių IV grupės miškų, o III grupės miškuose turėtų būti leidžiami tik atrankiniai pagrindiniai kirtimai.

21. Turi būti patvirtinta Lietuvos miškų strategija, kurį vestų prie būtinų sisteminių ilgalaikių pokyčių miškininkystėje.

Rengiant susitarimą turi būti ieškoma naujų dialogo ir sprendimų paieškos formų, kurios įtrauktų visas suinteresuotas puses. Iki šiol buvęs dialogas apsiribojant tik viešomis konferencijomis yra netinkamas ir skaldantis.

2021 metais Europos Komisija planuoja paskelbti naują ES miškų strategiją. Į tai būtina atsižvelgti planuojant Lietuvos miškų strategijos rengimą.

22. Sunaikintų gamtinių vertybių neįmanoma greitai atkurti, todėl svarbu užtikrinti greitą didelės gamtinės vertės miškų apsaugą iki bus parengta Miškų strategija ir įgyvendinti reikiami pokyčiai. Visų pirma turi būti apsaugotos EB svarbos buveinės bent jau saugomose teritorijose, taip pat padidinta ekosistemų apsaugos miškų (IIA grupė) apsauga.

Norėdami užtikrinti didesnę gamtinių vertybių apsaugą kol nėra priimti reikiami ilgalaikiai sprendimai, pateikėme pasiūlymus Miškų įstatymui [5].

23. Atsakomybė už Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų/ sugėrimo skaičiavimą ir komunikaciją neturėtų būti priskirta vien tik Valstybinei miškų tarnybai, kuri iki šiol nuosekliai atstovauja ūkinį požiūrį į miškus, dažnai neigdama biologinės įvairovės apsaugos būtinybę. Punkte Nr. 35 pateiktas pasiūlymas dėl ŽNŽNKM skaičiavimo korekcijų.

24. Miško savininkams turi būti mokamos kompensacijos, tačiau būtina vertinti, kokius įsipareigojimus prisiima savininkai (pvz., kelis metus gavęs kompensacijas savininkas gali persigalvoti ir iškirsti mišką.) Geriau numatyti vertingiausių gamtiniu požiūriu miškų išpirkimą.

25. Punios šilas turi būti paskelbtas rezervatu. Tai būtų pirmasis miškų ekosistemoms apsaugoti skirtas rezervatas ir prisidėtų prie tikslo taikyti griežtą apsaugą bent trečdaliui ES saugomų teritorijų.

Tvari energijos gamyba

26. Atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) plėtra yra labai svarbi sprendžiant klimato krizę ir turi būti vienu iš didžiausių prioritetų. Įsibėgėjant plėtrai būtina užtikrinti aukštesnius tvarumo kriterijus, kad nebūtų kenkiama tikslui saugoti biologinę įvairovę. Visiems AIE turi būti parengti teisiškai įpareigojantys nurodymai, kaip plėtra turi būti derinama su kitais tikslais, ypatingą dėmesį atkreipiant greitai besiplečiantiems vėjo energijos ir biomasės (biokuro) sektoriams. Turi būti laipsniškai atsisakoma naudoti biokurą, kuriam būdinga didelė netiesioginio žemės paskirties keitimo rizika (pvz., I kartos biodegalai, degalai iš palmių aliejaus ir jų šalutinių produktų ir pan.).

Gėlo vandens ekosistemos

27. Siekiant pagerinti žuvų migracijos sąlygas, atkurti upių buveines ir siekti geros upių ekologinės būklės, reikia skatinti užtvankų demontavimo praktiką. Reikėtų pradėti nuo užtvankų, kurios nekuria ekonominės vertės, ir ypač tų, kurios yra neprižiūrimos ir bešeimininkės. Džiaugiamės, kad jau numatyta sudaryti prioritetinių užtvankų ir kitų upėse esančių barjerų, kuriuos galima būtų lengvai ir greitai demontuoti, sąrašą.

Pateikėme poziciją ir pasiūlymus dėl Lietuvos upių ir kitų vandens telkinių ekologinės būklės gerinimo [6].

28. Hidroenergetikos sektoriuje yra daug pažeidimų ir vangiai įgyvendinami aplinkosauginiai reikalavimai, todėl būtina užtikrinti, kad eksploatuojamos hidroelektrinės įgyvendintų visus aplinkosauginius reikalavimus. Siūlome Vandens įstatyme numatyti, kad hidroelektrinių veikla būtų reglamentuojama licencijavimo mechanizmu, kuris užtikrintų esamų aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą.

Mažųjų hidroelektrinių operatoriai siekia gauti paramą grįsdami, kad jie teikia viešąsias paslaugas. Pateikėme mūsų poziciją ir pasiūlymus [7].

29. Nepritariame iniciatyvai pratęsti subsidijas mažajai hidroenergetikai. Mažųjų hidroelektrinių teikiama nauda Lietuvos visuomenei yra maža, o žala aplinkai yra tikrai didelė. Hidroenergetika yra pripažįstama kaip pasenusi ir labiausiai žalinga aplinkai technologija; saugus ir tinkamas hidroelektrinių eksploatavimas nėra vieša paslauga, o verslo atsakomybė. Todėl hidroelektrinių veiklai negalime sudaryti išskirtinių sąlygų.

Miestų žalinimas

30. Lietuvos miestų žalinimas turi pasiekti naują kokybinį lygmenį: visi miestai, turintys daugiau nei 20 000 gyventojų, turi pasirengti plataus užmojo miesto žalinimo planus. Aplinkos ministerija gali ženkliai prisidėti, reglamentuodama ir rengdama rekomendacijas.

Aplinkosaugos koalicija parengė pranešimą apie biologinės įvairovės apsaugą ir atkūrimą Vilniaus mieste [8].

31. Būtina reglamentuoti, kaip į būsto renovacijos planus turi būti įtrauktos biologinės įvairovės apsaugos priemonės, pvz., inkilai čiurliams ir šikšnosparniams. Tai ypač aktualu, žinant, kad renovacija turi būti spartinama.

Medžioklė

32. Laukinė gamta neturi būti verčiama medžioklės ūkiu. Būtina peržiūrėti medžioklės reglamentavimą, kad ji nedarytų neigiamo poveikio bioįvairovei, būtų pagrįsta bioįvairovės apsaugos ir konfliktų valdymo poreikiu, užtikrintų kiek galima etiškesnį elgesį su medžiojamaisiais gyvūnais.

Pateikėme pasiūlymus medžioklės taisyklių pakeitimams, kad būtų siekiama minėtų tikslų [9].

33. Medžioklė saugomose teritorijose turi būti reglamentuojama griežčiau, siekiant užtikrinti veiksmingą ekosistemų apsaugą. Reglamentuojant medžioklę saugomose teritorijose turėtų būti vertinamas kompleksinis medžioklės būdų ir apimties poveikis visai ekosistemai.

Aplinkosaugos koalicijos narė GAA “Baltijos vilkas” pateikė pasiūlymus dėl medžioklės saugomose teritorijose [10].

34. 2020 metais buvo priimti vienpusiški medžioklės taisyklių pakeitimai, tinkamai neįtraukiant ir neatsižvelgiant į kitų suinteresuotų pusių pasiūlymus. Turi būti peržiūrėti tiek priimti sprendimai, tiek Medžioklės konsultacinės tarybos nuostatai ir sudėtis, kad ateityje tokia situacija nepasikartotų.

Žemiau pateikiami papildomi iš kitų organizacijų ir institucijų surinkti pasiūlymai:

35. Skaičiuojant ŠESD emisijas žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektoriuje, turėtų būti koreguojama organinių dirvožemių apskaitos metodika, pereinant prie plotinės apskaitos ir įtraukiant seklesnius durpžemius.

36. Siekiant sumažinti vandens telkinių taršą žemės ūkyje naudojamomis cheminėmis priemonėmis, reikėtų pasiekti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų laikymosi paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose.

Kontrolė įmanoma distanciniais metodais nustatant žemės arimo faktą vandens telkinio apsaugos juostoje.

Nacionalinė Mokėjimo agentūra neturėtų skirti išmokų pažeidėjams. Visi pažeidėjai turėtų būti perspėjami, o esant pakartotiniam pažeidimui - baudžiami.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų sluoksnis yra tobulintinas. Tik turint tikslų juostų sluoksnį ir jį viešinant įmanoma pasiekti, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimų būtų laikomasi.

37. Pelkių atkūrimas ir geros jų būklės palaikymas klimato kaitos sąlygomis turėtų būti vienu iš pagrindinių strateginių sprendimų.

Daugumos pelkių hidrologinės sąlygos yra pažeistos, kai kuriais atvejais jos nėra tinkamai atkurtos ir po vykdytų hidrologinių sąlygų atkūrimo projektų. Buveinių būklę blogina ir buvusios tradicinės ūkinės veiklos (pelkių šienavimo ir ganymo) nutraukimas.

Prie šių neigiamų veiksnių prisidėjus klimato kaitai, pelkių degradacijos procesas įgijo pagreitį. Mineralizuojantis durpių klodui, pelkės praranda hidrologinių sąlygų reguliatoriaus vaidmenį ir tampa potencialiu CO2 emisijų šaltiniu. Tik atkūrus pelkių hidrologines sąlygas ir ekstensyvia ūkine veikla palaikant jų augalijos tinkamą būklę, pelkės atgaus klimato kaitos pasekmes švelninančios ekosistemos vaidmenį.

38. Saugomų rūšių sąrašai turėtų būti sudaromi pagal IUCN kriterijus įvertinus visas rūšis, kaip tai daroma Skandinavijos šalyse.

Neturėtų būti jokio subjektyvaus sąrašo redagavimo ar į jį įtraukiamų rūšių skaičiaus limito. Saugomų rūšių sąrašui parengti reikalinga visų rūšių duomenų bazė, kurioje turėtų būti duomenys apie rūšių būklę ir jos pokyčių tendencijas bei būklės pokyčius lemiančius veiksnius.

Kadangi duomenų bazei sukurti ir jai pildyti reikia daug laiko, ji turėtų būti pradėta kurti neatidėliojant. Turėtų būti parengtas kompensacijos mechanizmas privačių žemės sklypų savininkams už buveinių geros būklės palaikymą ypatingai retų ir nykstančių rūšių (CR kategorijos) radvietėse.

39. Natura 2000 tinklas turi būti pilnai suformuotas. Visi tinklo nepakankamumai išspręsti atlikus būtinus tyrimus ir įtraukus į tinklą naujas teritorijas, apsaugos tikslai nustatyti nacionaliniu ir vietovių lygmeniu, visoms tinklui priklausančioms teritorijoms įgyvendintos būtinos apsaugos priemonės.

Tam turi būti skirtas reikiamas dėmesys ir adekvatus finansavimas – tiek šių tikslų pasiekimui, tiek tinklą valdančiai institucinei sistemai. Natura 2000 tinklo nepakankamumui šalinti yra skirtas LIFE integruotas projektas, tačiau vien jo pajėgumų neužteks iš esmės pakeisti esamą situaciją ir garantuoti efektyvų Natura 2000 tinklo valdymą ateityje.

40. Papildymas Aplinkosaugos koalicijos 9 pasiūlymui: 2030 m. ES Biologinės įvairovės strategijoje išryškinta ilgalaikė strateginė biologinės įvairovės mokslinių tyrimų svarba neranda atgarsio Lietuvos studijų ir mokslinių tyrimų sistemoje. Manytume, kad būtina:

a. pradėti diskusijas ir imtis praktinių sprendimų atkuriant šalies universitetuose klasikinių gamtos mokslų studijų programas;

b. papildyti naujo laikotarpio šalies mokslo plėtros planus ir programas aktualiomis biologinės įvairovės ir klimato kaitos tyrimų kryptimis, inicijuoti nacionalines mokslo ir reikminių tyrimų programas;

c. neatidėliojant sukurti specialią biologinės įvairovės partnerystę, jungiančią mokslą, politiką ir praktiką, kaip tai rekomenduoja Biologinės įvairovės strategija; pasirengti sistemingam informacijos apie šalies biologinę įvairovę teikimui planuojamam įkurti EK Biologinės įvairovės žinių centrui (stebėsenos sistema, struktūrinė organizacija, duomenų platformos, finansavimo šaltiniai ir kt.)

Esame atviri bendradarbiavimui ir siekiame konstruktyviai prisidėti įgyvendinant Žaliąjį kursą.

Nuorodos:
[1] ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m.
[2][3] ES žemės ūkio strategija ”Nuo ūkio iki stalo”
[4] Pasiūlymai Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021-2027 m. strateginiam planui, Aplinkosaugos koalicijos rubrika, skirta žemės ūkio temai
[5] Aplinkosaugos koalicijos pasiūlymai Miškų įstatymui
[6] Aplinkosaugos koalicijos pozicija dėl Lietuvos upių ir kitų vandens telkinių ekologinės būklės gerinimo
[7] Aplinkosaugos koalicijos pozicija dėl mažųjų hidroelektrinių ir vandens įstatymo pakeitimų
[8] Aplinkosaugos koalicijos pranešimas apie biologinės įvairovės apsaugą ir atkūrimą Vilniaus mieste
[9] Aplinkosaugos koalicijos pasiūlymai medžioklės taisyklėms
[10] GAA Baltijos vilkas pasiūlymai medžiolės saugomose teritorijose reglamentavimui