žemės ūkis
Žemės ūkis turi didelę įtaką aplinkai. Darnus ūkininkavimas gerina aplinkos būklę, gali padėti kovoti su klimato kaita ir pasitarnauja gamtos apsaugai, nes įvairioms gyvybės rūšims yra reikalingos ganomos pievos, šienaujamos šlapynės ir pan. Be to, visuomenei reikalinga sveika, maistinga vietinė žemės ūkio produkcija, o kaimo vietovių gyventojams – savo darbu sukuriama socialinė gerovė. Tačiau intensyvus pramoninis žemės ūkis – monokultūrų auginimas dideliuose plotuose, didelis agrochemijos ir medicininių preparatų naudojimas, dirvožemio nuskurdinimas, išmetami dideli šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai – žalingas aplinkai ir visuomenės gerovei.
Šalies žemės ūkio politika turėtų būti kreipiama link darnaus ir tvaraus ūkininkavimo, taip sprendžiant aplinkosaugos ir socialines problemas. Aplinkosaugos koalicija dalyvauja Lietuvos žemės ūkio politikos formavime teikdama siūlymus strateginiams dokumentams. Siekiame, kad būtų remiami ir skatinami darnaus ūkininkavimo metodai ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai. Pateikėme pasiūlymus ir pastabas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021-2027 m. strateginiam planui, Kaimo plėtros ir žemės ūkio baltajai knygai.
Formuodama savo žemės ūkio politiką, Lietuva privalo vadovautis Europos sąjungos Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP). Beveik 40 proc. ES biudžeto yra skiriama BŽŪP įgyvendinimui. Prognozuojama, kad 2021−2027 m. išmokos Lietuvos žemės ūkiui sudarys apie 5,1 milijardo eurų. Europos Komisija ragina bent trečdalį šių lėšų skirti aplinkosaugos ir klimato kaitos problemų sprendimui per žemės ūkio politiką.
Aplinkosaugos koalicija, 2022
EEB, 2021
Aplinkosaugos koalicija, 2021
Europos Komisija, 2020
Aplinkosaugos koalicija, 2019
Aplinkosaugos koalicija, 2019
2022-06-21 Išsiuntėme poziciją, kad palaikome Aplinkos ministerijos pasiūlymus dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo.
2022-01-11 Paskutinę 2021-ųjų metų dieną Lietuva pateikė Europos Komisijai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Žaliojo kurso tikslai ir jų įgyvendinimas turėtų atsispindėti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane. Deja, šiuo planu iš esmės nėra numatoma efektyvių sprendimų šalyje vyraujančioms aplinkosaugos problemoms. Parengėme šio plano aplinkosauginį vertinimą.
2021-12-08 Pradėjus rengti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija pasirašė memorandumą, kuriuo buvo susitarta dėl Aplinkos ministerijos lyderystės ir ekspertinės pagalbos, rengiant agrarinės aplinkosaugos priemones šiam strateginiam planui.
2021-12-08 Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane nebeliko aplinkosauginių įsipareigojimų, o Žemės ūkio ministerija nesiima būtinų priemonių, kad būtų sustabdytos gilėjančios dirvožemio erozijos, vandenų taršos ir biologinės įvairovės nykimo problemos.
2021-12-06 Dešimtys nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Premjerę Ingridą Šimonytę atkreipdami dėmesį į ydingą Lietuvos žemės ūkio politikos formavimą.
2021-12-02 Šiuo metu rengiamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas. Juo turi būti numatyti sprendimai dėl šalyje sparčiai prastėjančios aplinkos būklės. Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos siūlomiems plane sprendimams didelę įtaką padarė taršius ūkius atstovaujantys lobistai. Dėl šios įtakos buvo išimti visi jiems netikę visuomenės atstovų pasiūlymai, siūlantys riboti taršų ūkininkavimą.
2021-11-23 Mes, Lietuvos aplinkosaugos ir vartotojų nevyriausybinių organizacijų atstovai ir gamtai neabejingi ūkininkai, reikalaujame nedelsiant priimti sprendimus, reikalingus pertvarkyti žemės ūkį, kad išsaugoti Lietuvos gamtą ir išvengti klimato katastrofos. Žemės ūkiui skiriama viešosios lėšos turi būti naudojamos visuomeniniams interesams. Todėl Lietuvoje turi būtų vystomas aplinką ir gamtą tausojantis bei aukštą pridėtinę vertę kuriantis žemės ūkis, kuris užaugintų sveiką maistą šalies vartotojams.
2021-10-22 Teikiame pastabas rengiamam Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui ir susitikimų metu pateiktai informacijai. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų pristatytuose Strateginio plano pasiūlymuose skiriamas didesnis dėmesys pievų apsaugai ir atkūrimui nei ankstesniuose šio plano pasiūlymuose. Tačiau nenumatoma esminė „pertvarka“ ir adekvatus jos finansavimas.
2021-10-22 Sveika gamta ir gera aplinkos būklė – švarus oras ir vanduo, derlingas dirvožemis, stabilus klimatas, turtinga biologinė įvairovė – yra visuomenės socialinės ir ekonominės gerovės pamatas. Dėl netausios ūkinės veiklos, Lietuvoje yra stebima prastėjanti aplinkos būklė ir biologinės įvairovės nykimas. Kad išsaugotume žemės ūkį, aplinką ir gerovę ateities kartoms, turime keistis ir kurti atsparią, aplinkai ir klimatui draugišką ūkininkavimo sistemą. Žaliojo kurso tikslai ir jų įgyvendinimas turėtų atsispindėti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane. Parengėme šio strateginio plano pradinių pasiūlymų vertinimą.
2021-08-31 Džiaugiamės sulaukę Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkų dėmesio dėl mūsų parengtos aplinkosauginės pozicijos dėl dirvožemio apsaugos ir mineralinių trąšų reguliavimo. Toliau pateikiame komentarus apie esminius mokslininkų pateiktos nuomonės punktus.
2021-07-22 Teikiame išankstines pastabas rengiamam Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui ir susitikimų metu pateiktai informacijai. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų pristatytuose Strateginio plano „žaliosios architektūros“ pasiūlymuose skiriamas didesnis dėmesys aplinkosaugai, nei ankstesniame Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpyje (2014–2020 m.). Tačiau nenumatoma esminė „pertvarka“ ir adekvatus jos finansavimas. Neatliepiami Europos žaliojo kurso tikslai dėl biologinės įvairovės apsaugos, buveinių išsaugojimas ir atkūrimas išlieka Strateginio plano silpnąja dalimi.
2021-07-22 Sveika gamta ir gera aplinkos būklė – švarus oras ir vanduo, derlingas dirvožemis, stabilus klimatas, turtinga biologinė įvairovė – yra visuomenės socialinės ir ekonominės gerovės pamatas. Dėl netausios ūkinės veiklos, Lietuvoje yra stebima prastėjanti aplinkos būklė ir biologinės įvairovės nykimas. Kad išsaugotume žemės ūkį, aplinką ir gerovę ateities kartoms, turime keistis ir kurti atsparią, aplinkai ir klimatui draugišką ūkininkavimo sistemą. Žaliojo kurso tikslai ir jų įgyvendinimas turėtų atsispindėti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane. Parengėme šio strateginio plano pradinių pasiūlymų vertinimą.
2021-07-14 Sveika gamta ir gera aplinkos būklė – švarus oras ir vanduo, derlingas dirvožemis, stabilus klimatas, turtinga biologinė įvairovė – yra visuomenės socialinės ir ekonominės gerovės pamatas. Dėl netausios ūkinės veiklos, Lietuvoje yra stebima prastėjanti aplinkos būklė ir biologinės įvairovės nykimas. Kad išsaugotume žemės ūkį, aplinką ir gerovę ateities kartoms, turime keistis ir kurti atsparią, aplinkai ir klimatui draugišką ūkininkavimo sistemą. Žaliojo kurso tikslai ir jų įgyvendinimas turėtų atsispindėti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane. Parengėme šio strateginio plano vertinimo kriterijus.
2021-06-08 Palaikome iniciatyvą spręsti problemas, susijusias su augalininkystės sukeliama tarša bei kliūtimis upėse. Manome, kad būtina spręsti ariamosios žemės plėtros, mineralinių trąšų, užtvankų (jų liekanų, ir kitų upėse esančių kliūčių) ir hidroelektrinių sukeliamas problemas, siekiant reikšmingai priartėti prie Vandens pagrindų direktyvos tikslų ir užtikrinti gerą upių ik kitų vandenų būklę.
2021-06-08 Lietuvoje yra stebimas dirvožemio būklės prastėjimas. Pereikvojus dirvožemį kyla grėsmė, kad ateinančios kartos nebegalės ūkininkauti tokiomis pat sąlygomis kaip dabartinė karta, nukentės visuomenės socialinė ir ekonominė gerovė. Suformavome sprendimų kryptis, kuriomis turėtų eiti žemės ūkis, kad būtų išsaugotas dirvožemis sveika gamta ir švari aplinka ateinančioms kartoms.
Aplinkosauginė pozicija dėl dirvožemio apsaugos ir mineralinių trąšų reguliavimo
2020-09-24 Teigiamai vertiname ir pritariame, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius yra netvarus ir reikalauja pertvarkos, kad keistųsi į aplinkosauginiu požiūriu tvarų, žiedinės ekonomikos principais paremtą sektorių.
2020-07-27 Mūsų principinis pasiūlymas Plėtros programai yra siekti, kad žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai vystytųsi darniai, šių sektorių augimas būtų suderintas su aplinkosauginiais ir Žaliojo kurso tikslais.
2020-01-03 Baltijos Aplinkos Forumas aplinkosaugos specialistas Justas Gulbinas dirba su agrarine aplinkosauga ir pievų buveinių apsauga. Justas pasakoja, kuo skiriasi pramoninė gyvulininkystė nuo didelės gamtinės vertės ūkininkavimo.
2019-12-12 Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, dėl nitratų taršos kenčia trečdalis Lietuvos upių ir ežerų. Pagrindinis šios taršos šaltinis – žemės ūkyje naudojamos trąšos. Dėl ariamosios žemės plėtros, vandens tarša nitratas nepaliaujamai auga toliau.
2019-12-06 Lietuvoje dirvožemio būklė yra itin prasta. Lietuvoje humuso (arba dirvožemio organinės anglies) kiekis yra beveik perpus mažesnis už ES vidurkį, ir nuolat mažėja.
2019-11-22 Prasidėjo Aplinkos ministerijos organizuojama Klimato savaitė. Šios savaitės metu vyks renginiai, kurių metu bus diskutuojama, kaip reikėtų keistis kovoje su klimato krize.
2019-10-22 Praeitą savaitę, Strasbūre, nevyriausybininkai, ūkininkai, aplinkosaugininkai ir kiti kreipėsi į Europos Parlamentą.
2019-10-18 Ūkininkė ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro doktorantė Vilma Živatkauskienė itin daug dėmesio skiria aplinkos tausojimui ir biologinės įvairovės išsaugojimui.
2019-10-15 Istoriškai buvo dirbami mažesni laukai. Juose buvo auginama didesnė kultūrų įvairovė. Šie smulkūs, ekstensyvūs ūkiai sukūrė vertingą, mozaikišką kraštovaizdį, kuriame klestėjo buveinės ir biologinė įvairovė.
2019-10-09 Žemės ūkis yra vienas iš pažeidžiamiausių sektorių klimato kaitos akivaizdoje. Dėl klimato kaitos kyla grėsmė ir maisto saugumui.
2019-10-01 Augalininkystė ir gyvulininkystė 2017 m. buvo atsakinga už 21,5 proc. už visų šalyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Todėl kovoje su klimato kaita, būtina ieškoti sprendimų žemės ūkyje.
2019-09-13 Virš 80 proc. visos Lietuvos teritorijos yra vykdomo ūkinė veikla (žemės ūkis ir miškininkystė). Dėl ūkinės veiklos ir gamtinių išteklių pereikvojimo išnyko daug rūšių ir natūralių buveinių.
2019-09-11 Žemės ūkis turi didelį poveikį Lietuvos ir Europos gamtai. Apleista ūkinė veikla ir jos intensyvėjimas yra dvi pagrindinės priežastys, dėl kurios nyksta biologinė įvairovė kaimiškame kraštovaizdyje.
2019-09-05 ES Bendrai žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimui skiriamos lėšos sudaro apie 40 proc. viso Europos Sąjungos (ES) biudžeto. Iš BŽUP lėšų mokama parama kaimo plėtrai ir ūkininkams.
2019-09-02 Ūkinė veikla yra vykdoma net 52.4 proc. Lietuvos teritorijos. Dėl intensyvaus ūkininkavimo, žemės ūkio poveikis yra neigiamas beveik visiems su aplinka susijusiems rodikliams.
2019-07-05 Bendradarbiaudami su Lietuvos gamtos fondu ir Lietuvos ornitologų draugija pateikėme pasiūlymus Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021-2027 m. strateginiam planui.
2019-05-20 išsiuntėme Seimo aplinkos apsaugos komitetui raštą dėl Žemės gelmių įstatymo pakeitimo, numatančio lengvatą ūkinininkams naudoti požeminį vandenį. Deja, komitetas posėdyje nusprendė šią lengvatą palikti.
2019-02-21 Žemės ūkio ministerijoje pasirašyta Kaimo plėtros ir žemės ūkio baltoji knyga – strateginis dokumentas, numatantis nacionalinę kaimo plėtros viziją po 2020 metų. Pateikėme pasiūlymus ŽŪM aplinkosaugos klausimais.
2019-02-05 seminare “Investicijų į Natura 2000 stiprinimas panaudojant ES fondus ir Prioritetinės veiksmų programos (PVP) atnaujinimas” Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas pristatė pranešimą.